Šiandien išmaniesiems namams yra sukurta daugybė protingų sprendimų – nuo apšvietimo iki garso sistemų ir net žaliuzių, tačiau dar daugiau yra mitų, susijusių su namų išmanumu. Vieniems toks būstas asocijuojasi su prietaisų valdymu telefone, kitiems – su technologijų baime.
Šiandien išmaniesiems namams yra sukurta daugybė protingų sprendimų – nuo apšvietimo iki garso sistemų ir net žaliuzių, tačiau dar daugiau yra mitų, susijusių su namų išmanumu. Vieniems toks būstas asocijuojasi su prietaisų valdymu telefone, kitiems – su technologijų baime. Iš tiesų išmanūs namai suteikia galimybių ne tik spręsti gyvenimiškas problemas, bet padeda taupyti, yra ekologiški ir neatsiejami nuo atsinaujinančių energijos šaltinių.
1 mitas. Namas gali tapti per protingas
Nors gali atrodyti, kad šis mitas – iš fantastikos srities, iš tiesų jis yra vienas iš dažniausiai sutinkamų. Kalbėdamiesi su klientais išmaniųjų namų ekspertai dažnai susiduria su baime, kad išmanusis namas gali tapti „per protingas“: savavališkai priims sprendimus, reguliuos nustatymus ir su juo namų šeimininkai nebesusitvarkys. Išmaniųjų namų ekspertas, „iHouse“ vadovas Raimondas Rakauskas tikina, kad iš tiesų išmanūs namai neturi jokio dirbtinio intelekto, kuris leistų namui pačiam priimti iš anksto žmogaus nesuprogramuotus sprendimus.
Išmanusis namas tiesiog apjungia namų sistemas – procesai, kuriuos anksčiau žmonės turėjo valdyti rankiniu būdu, dabar valdomi automatiškai. Tai apima ir šildymą, apšvietimą vėdinimą, apsaugą ir net muziką namuose. Pavyzdžiui, išvažiuojant į kelionę atsargūs šeimininkai užsuka vandenį namuose, iš lizdų ištraukia laidus, kiekviename kambaryje sumažina temperatūrą. Protingame name visa tai galima atlikti paspaudus mygtuką „Išvykę ilgam“.
„Visas baimes, susijusias su „per protingais išmaniaisiais namais“ gali išvaryti mintis, kad technologijos tiesiog sprendžia žmogaus problemas. Jeigu šeima nuolat pamiršta išjungti šviesas – patariame diegti išmanų apšvietimo valdymą ir tuo nebesirūpinti. Jeigu pamiršta duris užrakinti naktį ar išeinant iš namų – diegiama automatinė rakinimo sistema. Namų nereikia perkrauti išmaniosiomis sistemomis, o pasirūpinti tik tomis, kurios spręstų problemas – šitaip baimių greitai nebelieka“, – teigia R. Rakauskas.
2 mitas. Išmanusis namas – nėra ekologiškas sprendimas
Natūralu, kad išmaniajame name reikia daugiau elektros prietaisų, todėl gali kilti mintis, kad ir elektros daugiau suvartojama. Pasak R. Rakausko, papildomai išmaniame būste galime rasti specialių valdiklių, būvio jutiklių, pirštų antspaudų skaitiklių, garso sistemos garsiakalbių. Tačiau būtent jie ir padeda išmaniau valdyti visas namų sistemas.
„Išmaniame name energijos suvartojimas mažesnis, nes ji vartojama efektyviau. Pavyzdžiui, šviesos išjungiamos, kai kambarys tuščias, šildoma mažiau, kai žmonių nėra namuose, automatinės žaliuzės neleidžia namui perkaisti, todėl sumažinami kondicionavimo kaštai ir pan. Išmanus namas iš esmės naudoja energiją tik tada, kai reikia ir tik ten, kur reikia, todėl nepaisant to, kad prietaisų gali būti daugiau, protingos sistemos juos įdarbina efektyviau šitaip ir taupant energiją, ir tausojant aplinką“, – sako R. Rakauskas.
3 mitas. Saulės jėgainė ant išmaniojo namo – nereikalinga
Išmanus namas yra ir taupesnis, ir gamtai draugiškesnis sprendimas, ypatingai elektros energijos suvartojimo klausimuose. „Elektrum Lietuva“ saulės energijos projektų vadovas Kostas Dryžas pastebi, kad alternatyvios energijos šaltinis, pavyzdžiui, saulės jėgainė yra vienas iš šiuolaikinio išmaniojo namo atributų. Ypatingai, kai jėgainės įrengimas ant išmanaus ir paprasto namo stogo iš esmės niekuo nesiskiria. Vienintelis skirtumas – išmanaus namo saulės jėgainė yra prijungiama prie būsto sistemų valdiklio. Šis, išmaniai valdydamas įvairius prietaisus, iš anksto įvertindamas elektros vartojimo įpročius, gali gerokai efektyviau panaudoti saulės jėgainės pagaminamą elektrą.
„Tokios smulkios, bet veiklą optimizuojančios detalės padeda išnaudoti daugiau saulės gaminamos energijos ir mažiau jos atiduoti skirstomiesiems tinklams. Taip pat ir pati saulės jėgainė padeda išmaniesiems namams ne tik elektrą efektyviai vartoti, bet ir ją gaminti savoms reikmėms. Šitaip gyventojai tampa nepriklausomi nuo kintančių elektros energijos kainų, prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės ir tausoja aplinką“, – teigia K. Dryžas.
4 mitas. Išmanus namas – jei viskas valdoma telefonu
Išmaniųjų namų ekspertai pastebi ir dar vieną paplitusį mitą – žmonės mano, kad jeigu daiktai yra valdomi telefonu, tai jau namas tampa išmaniuoju. R. Rakauskas paaiškina paprastai – telefonu valdoma lemputė, kavos aparatas, skalbimo mašina – yra išmanūs daiktai, tačiau jie savaime nepaverčia paties būsto išmaniu. Iš tiesų būstas išmaniu tampa tik tuomet, kai yra vienas centrinis taškas, kuris ir valdo, sujungia išmanius prietaisus ir namo sistemas – šildymą, apšvietimą ir pan. Išmanus namas gali būti ir viena protinga sistema arba gali būti vienas sudėtingas sprendimas, apjungiantis ir valdantis daugybę sistemų bei išmanių daiktų.
Anot eksperto, toks viską valdantis centras leidžia sukurti „gyvenimo scenarijus“ ir iki smulkmenų palengvinti gyventojų buitį. Vienas iš tokių pavyzdžių – kai skalbimo mašina baigia ciklą, miegamajame ar kambaryje, kuriame tuo metu yra žmonių, sublyksi šviesos ar per garso sistemas pasigirsta pranešimas apie pasibaigusį skalbimą. Tokia prietaisų integracija į namų sistemas ir užtikrina, kad name yra ne tik pavieniai išmanūs daiktai, bet jie dar ir tarpusavyje sąveikauja kurdami bendrą išmanaus namo sistemą.
