Eismo spūstys didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra viena opiausių problemų šalyje. Iš vairuotojų tai gali pareikalauti ne tik daug kantrybės, bet taip pat ir išlaidų, pavyzdžiui, kurui. Pėstieji spūsčių metu taip pat yra priversti sutelkti savo dėmesį į keliu važiuojančias transporto priemones, ypač, kai nori pereiti gatvę. Kaip suderintas pėsčiųjų perėjas reguliuojančių šviesoforų veikimas su sprendimais, skirtais išvengti spūsčių?
Eismo spūstys didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra viena opiausių problemų šalyje. Iš vairuotojų tai gali pareikalauti ne tik daug kantrybės, bet taip pat ir išlaidų, pavyzdžiui, kurui. Pėstieji spūsčių metu taip pat yra priversti sutelkti savo dėmesį į keliu važiuojančias transporto priemones, ypač, kai nori pereiti gatvę. Kaip suderintas pėsčiųjų perėjas reguliuojančių šviesoforų veikimas su sprendimais, skirtais išvengti spūsčių, paaiškina „Susisiekimo paslaugų“ miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksej Apanovič.
Žaliaisiais koridoriais vadinamos atkarpos Vilniaus mieste, pasitelkiant specialius jutiklius, koordinuoja automobilių srautą sankryžose ir tokiu būdu leidžia nesudaryti eismo spūsčių.
„Žalieji koridoriai Vilniaus mieste veikia nuo 2009 metų, kai buvo įdiegta eismo valdymo sistema, pastatytas valdymo centras ir 6 žalieji koridoriai. Jie tikrai pasiteisino, nes padidėjo transporto priemonių greičiai, taip pat sumažėjo spūstys. Mūsų manymu, tokia technologija šiuo metu yra tikrai efektyvi, nes ji prisitaiko prie didelių transporto srautų ir pagelbėja piko valandomis“, – mano A. Apanovič.
Visgi, per žaliaisiais koridoriais vadinamas atkarpas yra nutiesta ne viena perėja. Ar žaliąjį koridorių norintis kirsti pėstysis, paspaudęs sensorinį mygtuką, gali lemti, kad pėstiesiems greičiau įsižiebs žalia šviesa?
Pėsčiųjų mygtuko spaudinėjimas žalios šviesos greičiau neįjungs
Kaskart paspaudus šalia pėsčiųjų perėjos įrengtą sensorinį mygtuką, nustatomas tam tikras trukmės ciklas. Štai skirtinguose žaliuosiuose koridoriuose savaitgaliais arba naktį ciklo trukmė yra 60 arba 70 sekundžių, piko metu gali siekti nuo 120 iki 140 sekundžių, o dienos metu – 90 arba 105 sekundes.
Pasak, A. Apanovič pėsčiųjų perėjos sensoriniai mygtukai turi poveikio eismui.
„Pavyzdžiui, jeigu transporto srauto žaliajame koridoriuje nėra tiek daug, tai atitinkamai informacija, gauta apie sensorinio mygtuko paspaudimą, perduodama į eismo valdymo sistemą ir vėliau po nustatyto laiko įsijungia žalias šviesoforo signalas“, – teigia miesto eismo organizavimo vadovas A. Apanovič.
Jis pasakoja, kad yra klaidinga manyti, kad sensoriniai mygtukai yra skirti tik dėl psichologinio faktoriaus. Visgi, jis primena, kad mygtuką pakanka paspausti vieną kartą
„Tikrai čia nėra psichologinio faktoriaus. Visų pirma, su šiais mygtukais mes galime fiksuoti pėsčiųjų srautus mieste, tai leidžia surinkti statistinius duomenis, įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar prioritetas turi būti suteikiamas transportui, ar pėstiesiems. <...> Nuo dažno sensorinio mygtuko spaudinėjimo žalia šviesoforo spalva, informuojanti pėsčiuosius, tikrai greičiau neįsijungs“, – priduria A. Apanaovič.
Laiko ciklų nustatymas – dėl ekologinių sumetimų
Laiko nustatymas irgi turi svarbią reikšmę. Pasak A. Apanovič, tai padeda užtikrinti ne tik efektyvų transporto priemonių pralaidumą, bet tai taip pat leidžia išvengti ekologinių problemų, pavyzdžiui, išmetamųjų dujų taršos mieste. Būtent dėl šios priežasties, pasak pašnekovo, yra nustatomas skirtingas laiko intervalas, kuomet yra paspaudžiamas sensorinis mygtukas.
„Įsivaizduokit, jeigu turim tris svarbias sankryžas, pavyzdžiui, Kareivių – Verkių, Kareivių – Ozo gatves ir gaunam informaciją apie atvažiuojančių kelių šimtų transporto priemonių srautą. Mes šias transporto priemones įleidžiame į koridorių, o prie kitos sankryžos laukiantis žmogus gali paspausti sensorinį mygtuką, tada jis sulaužytų visų transporto priemonių judėjimą. Taip mes padidintumėme oro taršą, o ir patys pėstieji kvėpuotų išmetamosiomis dujomis. Tai būtų neprotinga“, – įsitikinęs A. Apanovič.
Nuo 2018 lapkričio 1 d. įsigaliojusiems Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, kuriais siekiama užtikrinti eismo dalyvių saugumą, buvo nustatyti griežtesni reikalavimai pėstiesiems bei dviratininkams, taip pat automobilių vairuotojams.
Naujuose pakeitimuose nustatyta, kad automobilių vairuotojai nuo šiol privalo pėsčiųjų perėjose praleisti ne tik įžengusį, bet ir šalia važiuojamosios dalies krašto dalies stovintį pėsčiąjį. Atsakomybę turi prisiimti ir patys pėstieji, kurie, norėdami pereiti gatvę, turi įvertinti situaciją, būti atidūs ir nesinaudoti jokiomis mobiliojo ryšio priemonėmis, kurios gali atitraukti dėmesį. Statistikos duomenimis, Lietuvoje pėstieji eismo įvykiuose vis dar nukenčia dažniau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse.
Šiuo metu Vilniuje veikia 6 žalieji koridoriai bei keletas mažesnių.
