Pasaulyje stebimas ličio jonų baterijų pardavimų augimas pramonės ir logistikos sektoriuose – šios baterijos vis dažniau išstumia senąsias rūgštines ir ilguoju laikotarpiu įmonėms leidžia sutaupyti.
Pasak krovos technikos ekspertų, nors ličio jonų technologija nėra naujiena, Lietuvoje ši tendencija tik užgimsta, nuo Vakarų Europos šalių atsilikdama 2–3 metais. Vis dėlto per kelerius metus ir Lietuvoje įmonės senąsias rūgštines baterijas sparčiau keis naujesne technologija, todėl ličio jonų baterijų mūsų šalyje tik daugės.
Nauja technologija
Švino-rūgštinių baterijų technologija mažai pasikeitė nuo 1859 metų, kai buvo sukurta. Nepaisant to, didelė dalis įmonių savo kasdieninėje veikloje ir šiandien naudoja būtent tokias baterijas – vien Lietuvoje tokių įrenginių yra dešimtys tūkstančių.
„Nė viena didesnė gamybos, prekybos ar sandėliavimo įmonė neišsiverčia be krautuvų, vežimėlių ar kitokios krovos technikos. Šiuo metu absoliuti dauguma tokios technikos patalpose dirba naudojant rūgštinėse baterijose kaupiamą energiją. Tai reiškia, kad baterijai išsikrovus, jų vairuotojai turi nuvairuoti įrenginius į specialią patalpą, prijungti baterijas prie krovimo stotelių“, – pasakoja Eimantas Bražinskas, vienos didžiausių Lietuvoje krovos technikos prekybos ir aptarnavimo įmonės „Alwark“ krovos technikos padalinio vadovas.
Patalpa rūgštinių baterijų krovimui turi turėti specialiai paruoštas, rūgštims atsparias grindis, atitinkamą ventiliacinę sistemą, joje turi būti laikomasi kitų saugumo priemonių, griežtesnių priešgaisrinių taisyklių, nes dirbama su pavojingomis medžiagomis – visus šiuos reikalavimus reguliuoja teisės aktai. Baterijos krausis nuo 8 iki 12 valandų, priklausomai nuo įrenginio galingumo, dar valandą teks jas aušinti iki tinkamos naudoti temperatūros.
„Rūgštinės baterijos reikalauja išties daug specialios priežiūros – tai nepatogu ir sukelia papildomų kaštų. Tuo tarpu krautuvus, kuriuose įmontuotos ličio jonų baterijos, pakanka įjungti į elektros lizdą bet kurioje parduotuvės, sandėlio ar gamyklos vietoje, netgi šaldytuve, temperatūroje žemiau nulio laipsnių. Jas krauti galima bet kuriuo laisvu nuo darbo metu, taip pat nebūtina įkrauti iki galo, priešingai, nei kraunant rūgštines baterijas. Įsikrauna jos taip pat 2–3 kartus greičiau“, – pasakoja specialistas.
Pasaulyje rinka auga
Pasak jo, didžiosios Vakarų Europos įmonės skaičiuoja, jog darbo laikas, kurį technikos operatoriui trunka nuvairuoti, pakeisti nuo kelių šimtų kilogramų iki kelių tonų sveriančią rūgštinę bateriją ir pajungti ją krauti, įkelti kitą bateriją ir grąžinti krautuvą iš baterijų krovimo patalpos, yra nuostolingas.
„Pagrindinė priežastis, įmones skatinanti pradėti naudoti ličio jonų baterijas, yra patogumas ir sutaupomas laikas. Didelę įtaką daro ir darbo saugos bei technologijos ateities perspektyvų klausimai“, – teigia E. Bražinskas.
Skaičiuojama, jog pasaulinė ličio jonų baterijų rinka per ateinančius 5 metus augs po 16 proc. kasmet. Transporto sektoriuje ličio jonų baterijų paklausą augina didėjantis elektromobilių skaičius, pramonėje ir logistikoje šią paklausą didina automatizacija ir robotizacija bei kylantys darbo saugos, aplinkosaugos standartai. Dėl tų pačių ličio jonų baterijų konkuruoja ir išmaniųjų technologijų gamintojai, tad, pasak ekspertų, jos tampa itin paklausia preke.
Lietuviai investuoja į įvaizdį ir siekia patraukti darbuotojus
„Krautuvai su ličio jonų baterijomis Lietuvoje taip pat tampa populiaresni: įmonės supravnta darbo procesų optimizavimo svarbą, skaičiuoja, kiek sutaupytų investuodami į naujausias technologijas“, – sako E. Bražinskas.
„Šiuo metu įmonės į ličio jonų baterijas linkusios investuoti ir dėl įvaizdžio, siekdamos pabrėžti savo šiuolaikiškumą ir rūpestį aplinka“, – pastebi jis.
Jo teigimu, logistikos technikos pirkėjo paveikslas Lietuvoje per paskutinius kelerius metus keičiasi, technikai keliami vis aukštesni reikalavimai.
„Darbo technika tampa dar vienu būdu parodyti darbuotojams kuriamą pridėtinę vertę. Įmonių vadovai supranta, kad šakinis krautuvas – tai operatoriaus darbo vieta, kurioje žmogus dažnai praleidžia ir 12 valandų per parą. Jei darbo vieta bus nepatogi, baterijas keisti reikės didelių fizinių pastangų, gerą darbuotoją prisivilioti ir išlaikyti įmonėje bus sunkiau.
Galiu pastebėti, jog darbo saugumas prieš kelerius metus rūpėjo tikrai nedažnam pirkėjui, o šiandien rūpinamasi ir saugesnėmis technologijomis, ir darbo našumo – patogumo, veiksmų paprastumo – didinimu, nes vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų stygiumi“, – sako ekspertas.
Anot E. Bražinsko, vis dažniau rūgštinių baterijų bus atsisakoma ir dėl aplinkosaugos: ateityje gali griežtėti jų reguliavimas, kas taip pat skatins įrenginių su naujos kartos ličio jonų baterijomis naudojimą.
Naujausia tendencija – vandenilio kuras
Tobulėjant technologijoms ir kuriantis naujoms, atsiranda ir tų pačių ličio jonų baterijų alternatyvų – tai jau nėra paskutinė naujiena rinkoje.
„Viena iš paskutinių naujovių krovos technikoje šiuo metu yra vandenilio kuro celėmis varomi krautuvai. Juos įkrauti trunka dar trumpiau – vos tris minutes. Kaip žinia, tai yra itin aplinkai draugiškas kuras, nes jo degimo metu išsiskiria tik vanduo“, – sako E. Bražinskas.
Anot jo, vandenilio kuro variklių plėtrą krovos technikoje stabdo tos pačios priežastys, kaip ir automobilių pramonėje – būtinos didelės investicijos įrengti specialias stoteles šiai technologijai. Vis tik į brangesnę vandeniliu varomą techniką noriai investuoja, pavyzdžiui, maisto ir farmacijos pramonė, kur aktualus darbas sterilioje aplinkoje.