Baterijų išradimas ir jų tobulinimas turėjo įtakos vystantis mašinų pramonei, medicinai, o taip pat ir kuriant namų elektroniką. Mūsų prietaisams naudojamos baterijos suteikia dalinę nepriklausomybę nuo stacionarių elektros šaltinių. Panašią nepriklausomybę gali suteikti ir vienkartinės, ir įkraunamos baterijos – vadinamieji akumuliatoriai. Kodėl vienais atvejais dairomės vienkartinių ir pigesnių „pirštelių“, užuot pasirūpinę įkraunamais?
Baterijų išradimas ir jų tobulinimas turėjo įtakos vystantis mašinų pramonei, medicinai, o taip pat ir kuriant namų elektroniką. Kartu su tobulėjančia elektronika tobulėjantys maitinimo elementai keičia mūsų gyvenimą. Mūsų prietaisams naudojamos baterijos suteikia dalinę nepriklausomybę nuo stacionarių elektros šaltinių. Panašią nepriklausomybę gali suteikti ir vienkartinės, ir įkraunamos baterijos – vadinamieji akumuliatoriai. Kodėl vienais atvejais dairomės vienkartinių ir pigesnių „pirštelių“, užuot pasirūpinę įkraunamais? Į šį klausimą atsako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
Baterija, kuria naudosimės 400 metų?
„Nuo italų fiziko Alessandro Voltos sukurtos baterijos 1800 metais praėjo daugiau kaip 200 metų, o vėliau baterijos buvo vis tobulinamos. Iki šiandien naudojamos nikelio-kadmio baterijos pirmtakas buvo sukonstruotas daugiau prieš šimtą metų, o ličio baterijas naudojame dar tik trečią dešimtmetį. Pirmosios baterijos veikdavo vos valandą, vėliau šis laikas ilgėjo, pasirodė įkraunamos baterijos, jų įkrovimo ir iškrovimo ciklų skaičius didėjo. Žinios iš laboratorijų piešia dar palankesnes vizijas. Pavyzdžiui, Kalifornijos universitete daugiau kaip prieš metus sukurta įkraunama baterija, kurią galėtume naudoti 400 metų“, – sako I. Baltrūnaitė.
Anot EPA atstovės, dabar, kai turime sukūrę įvairiausių tipų ir taip pat labai kompaktiškų baterijų, pagrindiniai mūsų lūkesčiai baterijoms lieka kuo trumpesnis įkrovimo laikas ir kuo ilgesnė naudojimo trukmė. Kita vertus, šiuo metu baterijų rinka stengiasi išpildyti įvairių vartotojų lūkesčius. Vienus šių vartotojų sąlyginai būtų galima pavadinti vakar dienos įpročių tęsėjais, kitus – šiuolaikiškais ar net ateities vartotojais. „Skiriasi ne tik baterijos, bet ir jų vartotojai”, – pastebi EPA atstovė.
Vakarykščiai vartotojai: svarbu kuo pigiau
Pasak I. Baltrūnaitės, vienkartinės cinko-anglies baterijos yra vienas seniausių produktų rinkoje, jos pasižymi maža talpa bei yra ir pačios pigiausios. Tokios baterijos labiausiai tinka žibintuvėliams, nedideliems radijo grotuvams, ausinukams, o intensyviau naudojamuose ir daugiau elektros energijos naudojamuose prietaisuose cinko-anglies baterijos greitai išsieikvoja. Jei tokias baterijas naudosime laikrodžiams, skaičiuotuvams, nuotolinio valdymo pulteliams, kompiuterio pelėms ar žaislams, galime nusivilti, kad jos taip greitai tapo nebetinkamos.
Vienkartinių cinko-anglies baterijų (žymimų R03; ANSI-24D pagal IEC standartą) naudotojus EPA atstovė įvardija kaip vakarykščius vartotojus, kuriems, kaip ir šiuolaikiniams vartotojams, rūpi greitai ir kuo pigiau gauti produktą, kurį galėtų vartoti tuojau pat.
„Tai vartotojai, kurie nenori sukti galvos apie tokio daikto perspektyvą – naudojimo laiką bei apie tai, kad turės pasirūpinti, kaip saugiai su šiuo daiktu atsisveikinti. Jiems taip pat nelabai įdomu, kad šių panaudotų baterijų tvarkymo kelias Lietuvoje yra sudėtingas. Juk iš specialių konteinerių surinktos baterijos galiausiai turi būti išvežamos į kitas šalis, kuriose veikia specializuotos baterijas perdirbančios įmonės. Vienkartinių anglies-cinko baterijų naudotojai didina neefektyvių produktų gamybą, tokiu būdu prisidėdami prie neefektyvaus žemės išteklių eikvojimo. Juk tai yra produktas, kurio vartojimui tinkamas laikas tėra 3–5 metai, ir tai yra tris kartus trumpesnis nei naujesnės kartos kitomis technologijomis pagrįstų baterijų“, – atkreipia dėmesį I. Baltrūnaitė.
Ilgaamžiai produktai: tai – šiuolaikiška
Naujesnės kartos produktu EPA atstovė įvardija vienkartines šarmines baterijas (LR03; ANSI-24A pagal IEC standartas), kurių mūsų rinkoje yra daugiausia variantų, juos siūlo patys didžiausi gamintojai. Šių baterijų privalumai yra didelė talpa, didelis atsparumas didesnėms srovėms, jų galiojimo laikas siekia 4–7 metus.
Dar naujesnis produktas yra ličio baterijos (FR03; ANSI-24LC pagal IEC standartą), turinčios dar daugiau privalumų: veikia, esant platesniam temperatūrų diapazonui, atsparios didesnėms iškrovoms, yra dar talpesnės, palyginti su šarminėmis baterijomis, o galiojimo laikotarpis siekia 10–15 metų.
Pastarųjų dviejų tipų baterijų naudotojus I. Baltrūnaitė įvardija kaip šiuolaikinius vartotojus, kurie atsigręžia į ilgaamžiškesnius produktus: toks pasirinkimas ne tik padeda taupyti laiką, ieškant nusipirkti naujų baterijų ir rečiau su jomis atsisveikinant, bet ir padeda tausoti gamtos išteklius bei puoselėti švaresnę aplinką.
Ilgiau naudosime – gyvensime švariau
EPA projektų vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad baterijų pasirinkimą pirmiausia diktuoja įranga, kuriai šios baterijos reikalingos. Todėl pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į instrukciją ar užrašus prie baterijoms skirtų prietaiso lizdų. Be to, kaip taisyklė, patikimų, puikų įdirbį šių technologijų srityje turinčių gamintojų produkcija yra brangesnė. Lygiai taip pat brangiau mokame už didesnės talpos baterijas, kurių amžius ar įkrovimų-iškrovimų ciklų skaičius yra didesnis. Brangiau kainuoja ir įkraunamos baterijos, kuriomis galima pakeisti vienkartines. Jei tai patikimo gamintojo produkcija, ji irgi greičiausiai bus brangesnė.
„Jei norime būti socialiai atsakingi ir mažinti elektronikos atliekų kiekį, turėtume įvertinti įvairius veiksnius. Pirmiausia – rinktis ilgaamžiškesnį produktą. Suskaičiavę, kiek dienų jį naudosime ir kad tai padės išsaugoti švarią aplinką, suprasime, kad naudos kaina nėra per didelė. Šitaip baterijas renkasi vartotojai, kurie neabejingi savo ir ateinančių kartų ateičiai. Be to, jie atsakingai, saugiai atsisveikina su nebetinkamomis naudoti baterijomis. Jas Lietuvoje galima palikti prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur – iš viso Lietuvoje yra apie 4 tūkstančiai tokių vietų“, – aiškina I. Baltrūnaitė.
