Pokalbiuose apie naujausias technologijas vis dar tenka išgirsti nuomonę, jog robotai pramonės įmonėse pakeis žmones, augs nedarbo lygis, todėl nereikėtų skubėti jų diegti. Tuo metu pasaulinės tendencijos rodo, jog robotizacija ir skaitmenizacija padeda žmonėms išvengti rutininių, nemalonių darbų, o kompanijoms – didinti savo našumą.
Pokalbiuose apie naujausias technologijas vis dar tenka išgirsti nuomonę, jog robotai pramonės įmonėse pakeis žmones, augs nedarbo lygis, todėl nereikėtų skubėti jų diegti. Tuo metu pasaulinės tendencijos rodo, jog robotizacija ir skaitmenizacija padeda žmonėms išvengti rutininių, nemalonių darbų, o kompanijoms – didinti savo našumą. Tiesa, dirbant su didžiausiomis Lietuvos pramonės įmonėmis galima pastebėti, kad dar ne visos jos pasiryžusios visiškai robotizuoti gamybą. Kodėl?
Pramonės sektoriaus produkcija sudaro 80 proc. iš Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų, o bendras gamybinių įmonių indėlis į BVP siekia 20 proc. Tiesa, kai žiūrime į statistikos duomenis apie gamybos robotizaciją, Lietuva žymiai atsilieka ir Europos, ir viso pasaulio kontekste. Šiuo metu 10 tūkst. pramonėje dirbančių darbuotojų mūsų šalyje tenka vos 12 robotų. Palyginimui, Suomijoje šis rodiklis siekia 139, o Pietų Korėjoje – net 710. Akivaizdu, kad Lietuvos pramonės sektorius galėtų augti sparčiau, tačiau, visų pirma, reikia paneigti vis dar vyraujančias baimes.
Robotas – dvi papildomos rankos žmogui
Bijoti robotų tikrai nereikia, gerai įvertinus jiems galima net ir padėkoti. Juk gamybinėse įmonėse darbuotojai dažnai turi atlikti ir ne pačius maloniausius darbus – dirbti šaltose pakavimo patalpose, kelti ir nešti sunkius daiktus, tiesiogiai susidurti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Galima pastebėti, kad vis mažiau žmonių nori atlikti tokio pobūdžio užduotis, kurios gamyboje gali būti neišvengiamos. Vadinasi, būtent robotai yra sprendimas, leidžiantis darbuotojui išvengti nepalankių sąlygų ir užsiimti darbais, kurie reikalauja daugiau kūrybiškumo ir analitinio mąstymo. Taip pat robotai yra nepamainomi pagalbininkai, kai kalbame apie sezoninę gamybą – rasti darbuotojų trumpam laikotarpiui sudėtinga, lengviau tiesiog pagal poreikį įjungti ar išjungti robotą.
Kol kas Lietuvos gamybos įmonėse daugiausiai dirba pramoniniai robotai, tačiau pamažu ateina ir naujos kartos bendradarbiaujantys (angl. – collaborative) robotai, kurie užduotis atlieka kartu su žmogumi. Ši technologija kelis kartus gali padidinti žmogaus produktyvumą – juk daug daugiau veiksmų galime atlikti turėdami dvi papildomas, šiuo atveju roboto, rankas. Atsisakydamos varginančio ir monotoniško darbo įmonės gali žymiai padidinti našumą, o tuo pačiu ir kelti darbuotojams atlyginimus.
Bendradarbiaujančių robotų Lietuvos įmonėse kol kas įdiegta tik keli vienetai, nes tai pati naujausia robotizacijos tendencija. Svarbu suprasti, jog robotai, kurie dirbtinio intelekto pagalba patys sau susigalvoja darbus, ar užduotis atlieka neprašomi, yra tolimos ateities klausimas. Kol kas pramoniniai robotai tikrai nesikėsina į žmonių darbo vietas. Naujausiais tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, Lietuvoje per 2016 m. robotų skaičius augo 35 proc., o nedarbas tuo tarpu tik mažėjo (2016 m. – 7,6 proc., 2018 m. – 6,2 proc.). Dirbdamas su įmonėmis, diegiančiomis robotikos sprendimus, matau, kad darbuotojų skaičius jose tikrai nemažėja. Kaip tik, produkcijos kaina tampa konkurencingesnė ir įmonė gali sparčiai augti. Taigi, verta ir toliau ieškoti būdų į gamybos procesus diegti daugiau skaitmeninių pagalbininkų.
Pasiruošti reikia pasaulinei konkurencijai
Dirbdami su verslu pastebime, kad naujoms, gamybą tik pradedančioms įmonėms yra lengviau investuoti į procesų robotizaciją ir automatizaciją. Jei pavyko nuo pradžių investuoti į technologijas – tokiose įmonėse jau dirba ne vienas ir ne penki robotai. Vienas iš labiausiai pažengusių sektorių Lietuvoje – maisto pramonė. Šioje srityje įdiegti robotai gali ir sudėlioti sunkias dėžes su gaminiais ant paletės, ir apsukti ją plėvele, taip paruošdami siuntinį klientui. Masinę elektronikos prietaisų gamybą atliekančiose kompanijose robotai jau stoja ir prie surinkimo linijos. Tuo tarpu senesnės įmonės vis dar svarsto, ar tikrai verta investuoti į šią technologiją.
O juk vienas pagrindinių ketvirtosios pramonės revoliucijos bruožų yra neįtikėtinas pokyčių greitis, tad net dviženklis įdiegtų robotų skaičiaus augimas pasivyti šalis lyderes mums leistų tik po keliolikos metų. Praktikoje teko matyti ne vieną pavyzdį, kaip įmonės tiesiog nespėja adaptuoti savo verslo strategijos, galvodamos, kad technologiniai pokyčiai jų neliečia. Produktus eksportuojančioms kompanijoms tai ypatingai aktualu – negalime sau leisti, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje roboto surinktas prietaisas būtų pigesnis nei pagamintas rankiniu būdu Lietuvoje. Apie Lietuvos verslo galimybes išlaikyti konkurencinį pranašumą, į gamybą diegiant daugiau robotų, diskutuosime ir šį mėnesį Kaune vyksiančioje konferencijoje „Making Industry 4.0 real“, nes robotizacija – vienas iš esminių ketvirtosios pramonės revoliucijos ir šalies ekonomikos augimo variklių.
Žinoma, vien įdiegti robotus į gamybos liniją neužtenka, reikia mokėti ir su jais „susikalbėti“. Norint pasivyti lyderes būtinas strateginis valstybės nusiteikimas ruošti pakankamai specifinį išsilavinimą turinčių programuotojų, inžinierių. Tiesa, pats darbas su robotais prie gamybos linijos nėra labai sudėtingas – juk visas bendravimas su įrenginiu ir jo procesų valdymas vyksta per kompiuterį. O mokėti elgtis su paprastu kompiuteriu ar net išmaniuoju telefonu geba net moksleiviai. Tie pramonės sektoriaus darbuotojai, kurie geba ieškoti ir rasti informaciją duomenų bazėse, supranta esmines kompiuterines komandas, tikrai gebės persikvalifikuoti ir valdyti robotus. Vis dar turintiems abejonių dėl robotizacijos būtinybės, siūlau prisiminti laidinių telefonų gamintojų likimą. Juk verslas, nespėjęs persiorientuoti į išmanesnių prietaisų gamybą, tiesiog nebeegzistuoja. Todėl, jei dirbate pramonės įmonėje, kuri nediegia naujausių technologijų, pabandykite įsivaizduoti, kaip pasaulinėje rinkoje ji atrodys po dešimties metų.
Komentaro autorius – dr. Vytautas Jokužis, „Elinta“ generalinis direktorius.
