Per pastaruosius keletą metų automobiliai tapo tokie „protingi“, kad gali patys atsistoti į stovėjimo vietą, sekti važiavimo liniją ar sustoti esant kritinei situacijai. Žvelgiant į ateitį, kalbama ir apie automobilių autonomiją. Todėl kyla natūralus klausimas, kaip vairuoti mokysimės ateityje ir kokių savybių reikės sėdant į vis modernėjančius automobilius.
Naujausios technologijos keičia mūsų buitį – pradedant elementariausiu indų plovimu ir baigiant automobilių vairavimu. Per pastaruosius keletą metų automobiliai tapo tokie „protingi“, kad gali patys atsistoti į stovėjimo vietą, sekti važiavimo liniją ar sustoti esant kritinei situacijai. Žvelgiant į ateitį, kalbama ir apie automobilių autonomiją. Todėl kyla natūralus klausimas, kaip vairuoti mokysimės ateityje ir kokių savybių reikės sėdant į vis modernėjančius automobilius.
Vairavimo įgūdžiai išliks svarbiausiu faktoriumi
Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žuraulis sako, kad dalinai autonominiai, tam tikras funkcijas savarankiškai atlikti galintys automobiliai, jau važinėja Lietuvos gatvėse.
„Pirminis autonominių automobilių lygmuo jau ateina į mūsų automobilius – automatinis parkavimasis, važiavimo juostų laikymasis, avarinis stabdymas. Šioms sistemoms specialių vairavimo įgūdžių nereikia, tačiau vairuotojas privalo žinoti jų veikimo principą bei galimus trūkumus“, – sako V. Žuraulis.
Mokslininkas teigia, kad nors technologijos sparčiai tobulėja ir vairuotojas vis labiau tampa tiesiog automobilio keleiviu, tačiau net ir tai neeliminuoja būtinybės mokėti automobilį valdyti.
„Trečiojo ir ketvirtojo lygio autonominės automobilių sistemos kol kas dar yra mokslinių tyrimų stadijoje, tačiau pereinamuoju laikotarpiu vairuotojas gali būti įspėjamas apie tai, kad autonominė sistema nesusidoroja su užduotimi ir automobilio valdymą turi perimti žmogus.
Eismo dalyvių elgsena, į kelius išriedėjus pilnai autonominiam transportui, taip pat yra sparčiai tyrinėjama sritis. Papildomas psichologinis ir psichofiziologinis vairuotojo bei keleivio parengimas taip pat turėtų būti ateities vairavimo mokyklų darbo tikslas“, – pastebi V. Žuraulis.
Kad autonominis automobilis neišsprendžia visų vairavimo problemų, pripažįsta ir vairavimo mokyklos „Rigveda“ komercijos direktorė Gerda Kriščiūnaite-Krocienė. Jos teigimu, net ir tokios transporto priemonės valdymą gali tekti perimti vairuotojui.
„Tokiu automobiliu besinaudosiantis žmogus turėtų suprasti jo valdymo principą, kelių eismo taisykles, nes bet koks mechanizmas gali gesti, klysti ar veikti ne taip, kaip tikimasi. Galbūt tam, kad autonominiame automobilyje būtų paspaustas „Start“ mygtukas, reikės turėti tam tikrą pasiruošimą?“ – retoriškai klausia G. Kriščiūnaitė-Krocienė.
Per daug nepasitikėti automobilių gebėjimu važiuoti savarankiškai visu 100 proc. ragina ir lenktynininkas bei „Porsche“ ekstremalaus vairavimo instruktorius Robertas Kupčikas.
„Nežinau, ar autonominiai automobiliai turėtų pakeisti vairavimo mokymą. Šiomis sistemomis aklai pasitikėti neįmanoma dėl kelių infrastruktūros. Juk visos išmaniosios sistemos turi prisirišti prie kažkokių aplinkybių, kurios gali kelyje išnykti, pavyzdžiui, gali pasibaigti balta kelio kraštą žyminti linija. Todėl vis tiek valdyti automobilį turime mokėti puikiai, kad galėtumėme pasitikėti saugumo sistemomis“, – pastebi R. Kupčikas.
Naujausios sistemos ne tik padeda, bet ir blaško
Automobiliai tampa vis „protingesni“ – jie gali prisijungti prie jūsų išmanaus telefono, turi aibę saugumo sistemų, kurios palaiko važiavimo greitį, reaguoja į kliūtis ar net automatiškai perjungia žibintus. Tačiau tokių sistemų valdymas ir derinimas gali tapti vairuotojo blaškymo šaltiniu.
„Naujos technologijos ne tik padeda valdyti automobilį, bet ir mažina susikaupimą, atitraukia dėmesį nuo kelio. Norint įsijungti tam tikrą sistemą ar programą, dabar reikia panaršyti prietaisų skydelyje, todėl renkantis automobilį būtina atkreipti dėmesį į sistemų paprastumą ir funkcionalumą.
Jaunimas mėgsta modernias saugumo sistemas, tačiau net neįsivaizduoja, kas būtų, jei sistema nesuveiktų“, – dėmesi atkreipia R. Kupčikas.
Tuo metu G. Kriščiūnaitė-Krocienė priduria, kad naujos technologijos automobiliuose yra diegiamos saugumui ir komfortui didinti, bet šios dvi savybės turi būti suderintos, kad vairuotojas neatsipalaiduotų per daug.
„Galima teigti, kad išmaniųjų technologijų naudojimas turėtų sumažinti eismo įvykių tikimybę, pavyzdžiui, dėl nepakankamai mažo vairuotojo reakcijos laiko. Jau dabar automobiliuose yra įdiegtos automatinio stabdymo, kliūčių ir kelio skanavimo, atstumo nustatymo ir kitos technologijos, kurių, tikime, ateityje atsiras dar daugiau ir įvairesnių.
Bet kokiu atveju, vairuotojai keliuose negali prarasti budrumo, o dauguma naujų technologijų leis vairuotojams šiek tiek daugiau atsipalaiduoti, tačiau specialiai įdiegtos sistemos nuolat primins, kad automobilis dalyvauja eisme ir atkreips vairuotojo dėmesį“, – akcentuoja G. Kriščiūnaitė-Krocienė.
Vairavimo mokymas – mokinio ir instruktoriaus atsakomybės
G. Kriščiūnaitė-Krocienė pastebi, jog į vairavimo mokyklas ateinantys jauni mokiniai į mokymosi procesą kartais žiūri per daug aplaidžiai – teorijos pamokose jie žaidžia telefonais arba ateina spręsti KET bilietų, todėl vėliau, pradėjus praktinio vairavimo pamokas, instruktoriai tokiems mokiniams turi paaiškinti ne tik vairavimo subtilybes, bet iš naujo aiškinti ir teoriją.
„Jaunimui trūksta atsakingumo, jie praleidinėja vairavimo pamokas, nes įdomiau su draugais nueiti į kiną. Dažnai nekreipia dėmesio į vairavimo instruktoriaus pastabas, nesupranta eismo saugumo svarbos, kad padaryta menkiausia klaida vairuojant automobilį – gali kainuoti gyvybę. Kai kurie mokiniai tiesiog ateina mokytis dar nesubrendę tapti vairuotojais“, – apgailestauja G. Kriščiūnaitė-Krocienė.
Pašnekovė pažymi, kad būtent dėl to, labai svarbus vairavimo instruktoriaus vaidmuo ir profesionalumas.
„Ne kiekvienas vairuotojas gali būti mokytoju. Čia reikalinga kantrybė, pedagogiškumas, sugebėjimas aiškiai ir įtaigiai pateikti informaciją, taip pat vairavimo instruktorius turi sugebėti įveikti psichologinę įtampą, netgi padėti mokiniui įveikti ir vairavimo baimę“, – teigia G. Kriščiūnaitė-Krocienė.
Tuo metu R. Kupčikas teigia, kad vairavimo instruktoriams reikia nuolatos tobulėti ir prisitaikyti prie šiandieninių automobilių technologijų ir eismo tendencijų.
„Didėja automobilių galingumai, todėl instruktoriai turi mokėti suvaldyti didelės variklio galios perdavimą į varomuosius ratus, išmanyti padangų sukibimo su danga specifiką ir tada mokėti tą informaciją perteikti mokiniui.
Manau, kad turėtų būti privalomas tam tikras vairavimo valandų skaičius ekstremalaus automobilio valdymo trasose. Juk didžioji dalis vairuotojų ar net instruktorių nėra pasiruošę ekstremaliai situacijai kelyje ir net neįsivaizduoja, kur reikia pasukti vairą paslydus galinei ar priekinei automobilio ašiai.
Dar daugiau, moderni vairavimo aikštelė turėtų turėti ne tik parkavimosi elementus, bet ir ekstremalių situacijų imitavimo pratimus specialioje aplinkoje“, – įsitikinęs R. Kupčikas.
Vairavimo mokyklos turės taikytis prie kintančių tendencijų
Automobilių gamintojai vienas po kito pristato elektromobilius. Taip pat jau beveik neabejojama, kad būtent elektromobiliai yra automobilizmo ateitis, todėl ilgainiui tokios transporto priemonės keliuose bus sutinkamos dažniausiai. Dėl šios priežasties ir vairavimo mokykloms teks persiorientuoti ir vairavimo mokymui pasitelkti būtent elektra varomas transporto priemones.
„Kai įvyks elektromobilių „persilaužimas“ mūsų keliuose, manau, vairavimo mokyklos netruks prie to taip pat prisitaikyti. Elektromobiliai vairavimo mokykloms greit bus taip pat gana patrauklus transportas, nes važiuojama nedidelius atstumus, važinėjama su pertraukomis, kurių metu elektromobilį galima krauti, o dėl ramaus važiavimo lėčiau iškraunamos baterijos.
Iš kitos pusės, jei lyginsime įprastą automobilį su automatine pavarų dėže ir elektromobilį, tai valdymo prasme jokio skirtumo praktiškai nėra – vairas, akceleratorius ir stabdis. Truputį skiriasi dinaminės įsibėgėjimo savybės.
Taigi didelio poreikio kuo anksčiau prisitaikyti prie rinkos ir pradėti mokymus elektromobiliais vairavimo mokyklos neturi. Bet gatvėse daugėjant elektromobilių skaičiui, per artimiausius 5–10 metų jie natūraliai pasirodys ir vairavimo mokyklose“, – prognozuoja V. Žuraulis.
Kad vairavimo mokyklos jau dabar supranta būtinybę žvalgytis į elektromobilius, pripažįsta ir G. Kriščiūnaitė-Krocienė. Tačiau ji priduria, jog prie to galėtų prisidėti ir valstybė.
„Transporto priemonės yra svarbiausia vairavimo mokymo dalis, todėl valstybė turi skatinti vairavimo mokyklas įsigyti modernių automobilių. Yra du būdai, kaip tai padaryti efektyviai: finansinės lengvatos bei pritaikyta infrastruktūra. Sukūrus efektyvią finansinių lengvatų sistemą, vairavimo mokyklos, be abejonės, greitai pereitų prie elektromobilių, naujausių kompiuterinių mokymo programų klasėse.
Vis dėlto elektriniams automobiliams sparčiai tobulėjant ir ilgėjant jų baterijų naudojimo laikui, vairavimo mokyklos tikrai pamažu pereis prie elektra varomų automobilių vien dėl poreikio sumažinti sąnaudas“, – konstatuoja G. Kriščiūnaitė-Krocienė.
