Siekiant saugesnių kelių, vis daugiau dėmesio skiriama autonominiams automobiliams kurti ir saugumą užtikrinančioms technologijoms automobiliuose diegti. Vis dėlto specialistai pripažįsta, kad savavaldžių automobilių dar reikės palaukti, o kelyje išvengti žmogiškų klaidų gali padėti inovatyvios technologijos.
Siekiant saugesnių kelių, vis daugiau dėmesio skiriama autonominiams automobiliams kurti ir saugumą užtikrinančioms technologijoms automobiliuose diegti. Vis dėlto specialistai pripažįsta, kad savavaldžių automobilių dar reikės palaukti, o kelyje išvengti žmogiškų klaidų gali padėti inovatyvios technologijos.
Švytinčios horizontaliojo ženklinimo linijos
Kai kuriose eismo saugumo srityse kasmet taikomos įvairios inovacijos, kitose – pokyčiai ne tokie žymūs. Viena tokių sričių – kelių ženklinimas. Lietuvos keliuose dauguma linijų vis dar žymima dažais, tačiau miestuose populiarėja žymėjimas aplinkos poveikiui atsparesniu termoplastu.
Siekiant dar labiau padidinti termoplasto linijų matomumą, sukurta struktūrinio taškinio ženklinimo technologija „Dot Line“ – tai iš kelis milimetrus iškilusių taškų sudarytos linijos. Jos geriau pasidengia šviesą atspindinčiais stiklo rutuliukais, o tarp taškų esantys tarpai neleidžia užsilaikyti lietaus vandeniui, todėl linijos yra geriau matomos tamsiuoju paros metu ar lyjant. Tokiu ženklinimu šiais metais pirmą kartą ženklintos gatvės Kaune.
Dar kitokios koncepcijos projektą pristato kompanija „All Glo“ – ji siūlo kelius ženklinti švytinčiomis linijomis. Šių linijų dažuose yra liuminescencinio pigmento. Linijos sugeria saulės ar automobilių žibintų skleidžiamą šviesą ir gali švytėti iki 8 valandų. Jos šviečia taip ryškiai, kad nereikia papildomo kelio apšvietimo, tad toks ženklinimas būtų labai naudingas užmiesčio keliuose. Žymėjimo švytinčiomis linijomis bandymai atliekami Olandijos ir Lenkijos keliuose.
Tiesa, linijų kūrėjai sulaukė netikėtų rezultatų: kai kuriems vairuotojams šios linijos pasirodė tokios gražios, kad jie, siekdami dar didesnio efekto, išjungdavo automobilio šviesas ir taip keldavo pavojų sau bei aplinkiniams.
Išmaniosios pėsčiųjų perėjos
Daug pėsčiųjų vis dar žūva pėsčiųjų perėjose, tad nemažai dėmesio specialistai skiria spendimams, galintiems užtikrinti pėsčiųjų saugumą. Vieną tokių sprendimų, LED juostas priešais pėsčiųjų perėjas, skirtą nuo išmaniųjų telefonų akių neatitraukiantiems pėstiesiems, galėjo patikrinti kauniečiai. Priešais perėjas įmontuotos LED juostos veikia sinchroniškai su šviesoforo šviesomis ir įspėja į telefonus žiūrinčius pėsčiuosius apie draudžiantį gatvę kirsti šviesoforo signalą.
Daug inovacijų kuriama būtent išmaniosioms pėsčiųjų perėjoms – tai saugos sprendimų rinkinys, skirtas saugumui užtikrinti. Tokiose perėjose paprastai naudojami iš vidaus šviečiantys kelio ženklai ir veikia pėsčiųjų detektorius, kuris priartėjus pėstiesiems aktyvuoja įspėjamąsias lempas ir įjungia LED žibintus, įmontuotus į asfalto dangą.
Taip pat tokiose perėjose įrengiamas LED apšvietimas su šviesos srauto reguliavimo funkcija. Tamsiuoju paros metu prie perėjos priartėjus pėsčiajam apšvietimo intensyvumas yra padidinamas maksimaliai, o kitu metu jis sumažinamas 40 proc. ir taip taupoma elektros energija.
Kai kurios išmaniosios perėjos su terminiais pėsčiųjų detektoriais gali ne tik fiksuoti pėsčiuosius ar dviratininkus bet kokiomis oro sąlygomis, bet ir rinkti bei perduoti pėsčiųjų srauto statistiką.
Alternatyva greičio mažinimo kalneliams
Švedai, savo ruožtu, kuria alternatyvą „gulintiems policininkams“. Šį gruodį Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos ir Švedijos akademijos organizuotoje saugaus eismo konferencijoje „Actibump“ technologijos kūrėjai pristatė savo saugaus eismo sprendimą.
Įrengus greičio mažinimo kalnelius diskomfortą patiria tiek leistinu greičiu važiuojantys, tiek jį viršijantys eismo dalyviai. Be to, per kalnelius tenka važiuoti žymiai lėčiau nei leistinu greičiu. O „Actibump“ technologija „baudžia“ tik greitį viršijančius vairuotojus.
Sistema fiksuoja greitį viršijančius vairuotojus ir aktyvuoja kelis centimetrus į kelio dangą įleidžiamą liuką. Per jį pervažiavę vairuotojai jaučia krestelėjimą, primenantį, kad reikia sumažinti greitį. Greičio neviršijantys automobiliai nieko nepajunta. Ši sistema turi panašų poveikį kaip ir greičio matavimo kameros, tik ja siekiama ne bausti vairuotojus, bet keisti jų vairavimo įpročius. „Actibump“ technologija testuojama Švedijoje ir Australijoje.
