Daiktų internetas, vis labiau keičiantis žmogaus kasdienybę, keliasi ir gyvūnijos pasaulį. Įvairūs sprendimai, naudojantys tarpusavyje susietus įrenginius, jau dabar padeda šeimininkams geriau perprasti savo augintinius, o mokslininkams – išsaugoti nykstančias faunos rūšis.
Daiktų internetas, vis labiau keičiantis žmogaus kasdienybę, keliasi ir gyvūnijos pasaulį. Įvairūs sprendimai, naudojantys tarpusavyje susietus įrenginius, jau dabar padeda šeimininkams geriau perprasti savo augintinius, o mokslininkams – išsaugoti nykstančias faunos rūšis.
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi 4 šiandien veikiančiais daiktų interneto, padedančio naminiams bei laukiniams gyvūnams, pavyzdžiais.
1. Išmanūs antkakliai
Išmaniųjų apyrankių bei laikrodžių populiarumas žmonių tarpe paskatino technologijų kūrėjus pristatyti analogiškus įrenginius ir jų augintiniams – išmaniuosius antkaklius. Lygiai taip pat kaip ir šeimininkų prietaisai, jie veikia kartu su specialiomis programėlėmis telefone.
Tokie antkakliai kaip „Petpace“, „Fitbark“ ar „Whistle“ matuoja augintinio aktyvumą, miego įpročius ir sudegintas kalorijas, o taip pat – padeda nustatyti tikslią jo buvimo vietą. Pastaroji funkcija ypač praverčia, jei naminiai gyvūnai yra paleidžiami vaikščioti laisvai arba dažnai pabėga. Kai kurie antkakliai tikrina net gyvūnėlio sveikatos rodiklius: pulsą, širdies ritmą ir kūno temperatūros pokyčius. Ši informacija bei sukaupta statistika aplikacijoje yra atvaizduojama realiu laiku.
2. Ūkiuose – virtualios tvoros ir sveikesni galvijai
Daiktų internetas prisideda ir prie modernesnės galvijų priežiūros ūkiuose. Naujausi technologiniai sprendimai padeda išvengti naminių gyvulių ligų protrūkių, jų paklydimo bei plėšrūnų užpuolimų.
Vienas tokių – įrenginys „TekVet“. Dažniausiai į galvijo ausį segamas prietaisas kas valandą perduoda informaciją apie jo kūno temperatūrą. Pasak gamintojų, gyvulių karščiavimas anksčiau nei kiti simptomai praneša apie artėjančias ligas. Tokiu būdu augintojai jas gali pastebėti ankstyvoje stadijoje ir spėti susirgusį galviją atskirti nuo sveikųjų bandos. Tuo tarpu, „GPS“ technologija papildytas „CattleWatch“ ne tik stebi naminių gyvulių sveikatos būklę, bet ir seka jų buvimo vietą bei pasirinktoje teritorijoje sukuria „virtualias“ tvoras, atbaidančias laukinius plėšrūnus.
3. Sunkios dienos brakonieriams
Tarpusavyje susieti įrenginiai keliasi ir į laukinę gamtą. Vis dažniau daiktų interneto sprendimai yra pasitelkiami labiausiai brakonierių medžiojamoms ir jau nykstančioms raganosių, dramblių bei liūtų rūšims pietų Afrikoje gelbėti.
Čia specialūs jutikliai ir sekimo prietaisai, prijungti prie bendro tinklo, yra naudojami dvejopai. Vieni yra segami prie laukinių gyvūnų, kad būtų galima stebėti jų judėjimą bei elgesio pasikeitimus. Kiti – įmontuojami saugomose teritorijose. Jie siunčia pranešimus tuomet, jei jose yra užfiksuojamas automobilis ar priartėjęs žmogus. Taip pat šie įrenginiai yra papildyti vaizdo kameromis, todėl prižiūrėtojai gali realiu laiku stebėti visą saugomos teritorijos plotą.
4. Daiktų internetas ir ornitologija
Ornitologų darbą dabar taip pat palengvina technologijos. Ir užsienyje, ir Lietuvoje šie mokslininkai jau naudojasi „GPS“ siųstuvais, kurie yra uždedami ant migruojančių paukščių nugarų.
Įrenginiai, keliaujantys kartu su sparnuočiais, mokslininkams siunčia duomenis apie kiekvieną jų įveiktą kilometrą ir trajektoriją, taip pat informaciją, kokiame aukštyje paukštis skrenda, kokiame vandens gylyje bei temperatūroje neria. Visi šie duomenys yra itin svarbūs saugomų paukščių rūšių tyrimams.
