LED, OLED, 4K, HDR, „Smart TV“ – televizorių pasaulis su kiekviena diena tampa vis geresnis ir geresnis, bet tuo pačiu ir vis painesnis. Parduotuvėse įvairių televizorių, siūlančių nuostabų vaizdą ir nepamirštamus potyrius, yra gausybė, tačiau, kaip išsirinkti būtent tą, kurio jums reikia ir nenusipirkti vien tik gražių deklaracijų, fantastinių ir nerealių skaičių, kurie jokios apčiuopiamos naudos neduos, o tik ištuštins jūsų piniginę?
LED, OLED, 4K, HDR, „Smart TV“ – televizorių pasaulis su kiekviena diena tampa vis geresnis ir geresnis, bet tuo pačiu ir vis painesnis. Parduotuvėse įvairių televizorių, siūlančių nuostabų vaizdą ir nepamirštamus potyrius, yra gausybė, tačiau, kaip išsirinkti būtent tą, kurio jums reikia ir nenusipirkti vien tik gražių deklaracijų, fantastinių ir nerealių skaičių, kurie jokios apčiuopiamos naudos neduos, o tik ištuštins jūsų piniginę? Šiame TV gide rasite esminius dalykus į ką reikia atkreipti dėmesį, prieš perkant savo svajonių televizorių.
Ekrano dydis
Nesvarbu kokio ieškote televizoriaus: ar pačio paprasčiausio, kuris stovės sodo namelyje ar aukščiausios kokybės įrenginio, kuris džiugins kiekvieną dieną, ekrano dydis yra kertinis veiksnys renkantis televizorių.
Tad pirmiausiai apsvarstykite kiek žmonių paprastai žiūrės televizorių vienu metu ir kurioje kambario vietoje jis bus įrengtas. Svarbu tinkamai įvertinti kokiu atstumu bus sėdima nuo televizoriaus, kokiu kampu į jį žiūrima ir ar jis stovės, ar bus pakabintas.
Visą tai įvertinus geriausia yra rinktis maksimaliai didžiausios įstrižainės televizorių, kurį būtų patogu įrengti jūsų numatytoje vietoje ir, žinoma, atitiktų finansines galimybes. Atsižvelgiant į esamą TV pasiūlą, jų našumą, kainą ir tipinį kambario dydį, geriausia orientuotis į 55–65 colių įstrižainės televizorius.
Žinoma, viskas priklauso nuo to, kokio dydžio kambaryje stovės TV ir kokiu atstumu nuo jo sėdėsite. Pastarasis dalykas yra itin svarbus. Jei sugebate įžiūrėti atskirus ekrano taškus (pikselius), jūs sėdite per arti.
Tad kaip nustatyti tą tinkamą atstumą dar prieš įsigyjant TV? Egzistuoja bendra taisyklė, leidžianti maksimaliai tiksliai nustatyti būtiną sėdėjimo atstumą. Tad nuo TV turėtumėte sėdėti tris kartus toliau, nei kad yra HD televizoriaus įstrižainė ir 1,5 karto toliau jei tai bus 4K Ultra HD televizorius. Kitaip tariant, jei tai bus 4K televizorius – turėsite sėdėti du kartus arčiau jo, lyginant su HD televizoriumi.
Tad jei turite galimybę norimą televizoriaus modelį apžiūrėti gyvai parduotuvėje, taip ir padarykite. Geriau net visą savo šeimą nusiveskite kartu ir bendrai įsitikinsite ar vizualiai jums viskas tinka ir patinka, ir tik tada ramiai namie apsvarstę tai ką matėte, įsigysite norimą TV modelį internetu – juk kaip taisyklė, tokiu būdu dar ir sutaupoma nemažai pinigų.
Ekrano raiška: 4K ar HD?
Kai jau nuspręsite kokio dydžio norite TV, tada kitas svarbus dalykas yra pačio ekrano raiška. Ją apibūdina ekrano taškų (pikselių) skaičius, kuris ir sukuria vaizdą ekrane. Principas paprastas – kuo daugiau tų taškų, tuo vaizdas ryškesnis ir daugiau smulkių detalių. Tad beveik visada galioja taisyklė, kad kuo didesnė raiška, tuo geriau.
Daugelį metų 1920 x 1080 raiška, dar kitaip žinoma, kaip Full HD, buvo standartas ir dar dabar tai yra labiausiai pasaulyje paplitusi televizorių ekranų raiška. Tačiau TV gamintojai gana greitai pereina prie Ultra HD (dar kitaip 4K) technologijos.
Šie 4K modeliai turi keturis kartus daugiau pikselių, lyginant su dabartiniais HDTV modeliais – 3840 x 2160 pikselių. Didžiausia 4K televizorių nauda yra ta, kad mažesni ekrano objektai turi daugiau detalumo, įskaitant padidėjusį ryškumą. Apskritai, vaizdas yra turtingesnis ir gyvybingesnis nei HDTV, tačiau ne visada tai galima išnaudoti.
4K vaizdo įrašai tikrai puikiai atrodo ir tokios raiškos produkcijos vis daugėja. Jau ir „Netflix“, „Amazon Video“ ir „Youtube“ pradėjo teikti 4K turinį, o ir „Blu-ray“ diskų su tokia raiška atsiranda vis daugiau. Deja, bet įprasta televizija iki galo dar neperėjo į 4K lygį, bet ir šioje srityje pastebimas vis spartesnis progresas. Ypač po to, kai tai padaro vienas televizijos kanalas ir vartotojai gyvai pamato kokio dydžio yra skirtumas po atsinaujinimo. Toks spaudimas verčia konkurentus greičiau suktis ir mums, žiūrovams, nuo to tik geriau.
Tačiau 4K jau irgi ne stebuklas – pirmieji 8K televizoriai taip pat atkeliauja į rinką ir pirmasis toks yra 15 tūkst. JAV dolerių vertės „Samsung Q900 8K“. Labai tikėta, kad ir kiti gamintojai 2019-iais pasiūlys 8K televizorių, kurių raiška bus 4 kartus didesnė nei 4K. Tačiau turinys tokiems TV yra siaubingai ribotas, tad dar reikės bent metų ar dvejų, kol bus verta rimčiau žvalgytis į tokius prietaisus. Tad rekomenduojame apsistoti ties 4K TV.
HDR: rinkitės jei norite daugiau spalvų
HDR yra nauja 4K savybė ir tai apima didelį dinaminį diapazoną. Kalbant paprastai, gauname daugiau spalvų, daugiau kontrasto lygių ir dar didesnį ryškumą. Tai papildomas 4K formato atnaujinimas, kurio neturi HD televizoriai. Dėl šios naujos savybės TV gamintojai mėgsta prie savo siūlomų televizorių pabrėžti, kad jie turi HDR.
Pagrindinis didelio dinaminio diapazono standartas vadinamas HDR10. Dešimtys kompanijų palaiko šią minimalią HDR suderinamumo specifikaciją, todėl pamatysite daug TV, kurie girsis turintys „HDR10“ arba „Ultra HD Premium“.
„Dolby Vision“ yra kiek reiklesnė HDR versija. Teoriškai ji turi atitikti griežtesnius kriterijus, kad būtų rodomas HDR turinys ir „Dolby Vision“, pagal patentuotus HDR formatus, yra pramonės lyderis.
Visgi, šioje srityje yra painiavos. Iš esmės kiekvienas HDR technologiją turintis TV šiuo metu yra suderinamas su „Ultra HD Premium“ arba „HDR10“, o kiti TV suderinami su „Dolby Vision“ (pavyzdžiui, „Vizio“ ir „Sony“). Kai kurie netgi suderinami su abiem standartais, kaip kad „LG“. „Samsung“ pristatė savo išskirtinį HDR formatą, kurį pavadino „HDR10 Plus“, o „Technicolor“ pristatė „Technicolor Advanced HDR“, kuris manoma, kad konkuruoja su aukščiausios kokybės HDR standartu „Dolby Vision“.
Tad renkantis televizorių žiūrėkite kiek kritiškai į HDR palaikymą ir vien dėl to nepulkite pirkti TV. Tai neturi būti lemiantis veiksnys. Žinoma, toks dalykas nepakenks, bet reikia objektyviai vertinti ar konkretus TV yra vertas papildomų pinigų už turimą HDR. Jei nuspręsite, kad taip – tada rinkitės „Dolby Vision“, kadangi šis standartas šiuo metu yra geriausias.
Atkūrimo dažnis: greičiau yra geriau
Šis dažnis yra išreiškiamas hercais (Hz) ir nurodo kiek kartų per sekundę ekrane yra atkuriamas vaizdas. Standartinis atkūrimo dažnis yra 60 kartų per sekundę arba tiesiog 60 Hz. Tačiau scenos su greitai judančiais objektais, esant 60 Hz atkūrimo dažniui, gali būti neryškios, ypač LCD HD televizoriuose. Tad norėdami sukurti kokybiškesnį vaizdą, gamintojai padvigubino atkūrimo dažnį iki 120 Hz, o kai kuriais atvejais ir iki 240 Hz.
Kadangi įprastame TV turinyje tiek daug kadrų per sekundę dažnai nebūna, televizoriai įvairiais būdais bando susitvarkyti su šia užduotimi. Vienas iš paprasčiausių būdų yra įterpti juodą vaizdą tarp originalių paveikslėlių ir taip apgauti žiūrovų akis. Tokiu būdu vaizdas tampa kokybiškesnis.
Kitas būdas yra sukurti ir įterpti naujus vaizdus bei taip padarant vaizdą realistiškesnį. Tačiau priklausomai nuo to, kaip atliekamas vaizdo apdorojimas, filmas gali atrodyti, kaip prastai apšviesta sena muilo opera.
Kai kurie nauji modeliai palaiko „High-Frame Rate“ (HFR), o tai reiškia, kad jie turi aukštesnį atkūrimo greitį ir palaiko turinį su didesniu nei 60 Hz. HFR ypač praverčia žiūrint filmus bei tiesiogines transliacijas, kaip kad sporto varžybas.
Dėmesio: saugokitės tokių terminų, kaip „effective refresh rate“ (efektyvus atnaujinimo dažnis), kuris reiškia, kad faktinis kadrų dažnis yra pusė to, kas nurodoma. Pavyzdžiui: rašoma, kad „effective refresh rate“ yra 120 Hz, tačiau iš tikrųjų gausite bazinį 60 Hz atkūrimo dažnį. Tad į didelius skaičius visada žiūrėkite įdėmiai, nes gamintojai mėgsta girtis kosminiais skaičiais, kurie jokios realios naudos neduos. Bendrai, rekomenduojama žiūrėti į tokius TV, kurie gali užtikrinti 120 Hz atkūrimo dažnį.
Kontrasto santykis: atsargiai su pateikiamais skaičiais
Kontrasto santykis apibūdina ryškumo lygius, kuriuos gali rodyti televizoriaus ekranas. Geresni kontrastingumo koeficientai rodo geresnius atspalvius ir subtilesnius šešėlius, tad ir užtikrina didesnį detalumą. Tačiau tai, kaip gamintojai vertina tokius kontrasto santykius, labai skiriasi.
Iš tiesų šis rodiklis yra taip stipriai diskredituotas, kad jei pardavėjas šį rodiklį naudoja, siekdamas parduoti konkretų TV modelį, geriau jau eikite į kitą parduotuvę.
Tad iš esmės galite ignoruoti gamintojų kontrasto santykio specifikacijas, nes jie tiesiog yra nepalyginami tarp skirtingų prekės ženklų.
Vienintelis galimas testavimo būdas yra gyvas TV išbandymas. Galima pasižiūrėti koks yra TV ryškumas, šviesumas ir kiti vaizdo nustatymai. Geriausia televizoriuje pasirinkti „movie“ ar „cinema“ režimą ir tada pažaisti su nustatymais. Iškart pamatysite ar yra kokių skirtumų ar nelabai.
TV jungtys ir kiek jų gausa svarbi?
Tai gali atrodyti ne taip svarbu, tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kiek HDMI įėjimų turi būsimas TV. Manote, kad tai nesvarbu? O jūs gerai pagalvokite. Prijungsite garso sistemą, žaidimų konsolę ir jau dviejų jungčių nėra.
Jei nuspręsite įsigyti 4K Ultra HD televizorių, įsitikinkite, kad jis palaiko HDMI 2.0 jungtis, nes tik tokiu atveju atitiks kitus Ultra HD šaltinius. Taip pat daugelis rinkoje esančių TV turi tik vieną jungtį, kuri palaiko „4K kopijavimo apsaugos sistemą“, vadinamą HDCP 2.2 (didelės spartos skaitmeninio turinio apsauga).
Naujas HDMI 2.1 formatas kiek vėliau atsiras ir naujuosiuose TV, tačiau jis labiau skirtas 8K TV ir bent kol kas jis neturėtų kelti rimtesnio dėmesio. Tad patariame rinktis TV, kuris turėtų bent 4 HDMI jungtis ir pasidomėkite ar yra HDCP.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai kiek televizorius turi USB jungčių, o kai kuriems bus svarbios ir analoginės vaizdo jungtys, reikalingos siekiant prijungti VHS vaizdo magnetofonus arba senesnės kartos žaidimų konsoles.
TV tipai: ką gi reiškia LCD, LED LCD bei OLED?
Labai stipriai nesigilinant į detales iš esmės yra dviejų tipų televizoriai: LCD ir OLED. Ir jei neturite itin daug pinigų, tada greičiausiai rinksitės LCD televizorių.
Didžiąją liūto dalį šiandien sudaro LED LCD. Šie HD ir Ultra HD televizoriai naudoja šviesos diodus (LED), kurie apšviečia LCD ekraną ir gali būti itin ploni.
LED foninis apšvietimas yra dviejų rūšių: zoninis ir kraštinių. Kraštinių apšvietimą turintys televizoriai paprastai būna daug plonesni, tačiau kraštinių apšvietimą naudojantys modeliai garantuoja tolygesnį vaizdo šviesumą ir leidžia autonomiškai reguliuoti kontrastą skirtingose ekrano vietose. Visi zoninio LED apšvietimo privalumai atsiskleidžia didelės įstrižainės televizoriuose (bent jau nuo 65 colių).
Dar viena vis labiau populiarėjanti LCD ekranų technologija yra vadinami „kvantiniai taškai“. Jos atsiradimą paskatino HDR, kuris reikalauja didesnio ryškumo ir spalvų spektro. LCD, kuris naudoja šiuos „kvantinius taškus“ būtent tokias savybes ir užtikrina.
Taip pat verta neapsigauti nuo kai kurių gamintojų naudojamų gana klaidinančių TV technologijų. Naujausi „Samsung“ TV yra vadinami QLED, bet tai tikrai ne tas pats kas OLED. QLED iš esmės yra LCD TV su „kvantiniais taškais“, tad nors tai pažangesnė technologija ir intensyviai vejasi OLED, bet vis dar jai negali prilygti.
Tad bendrai tokių tipų televizoriai yra prieinamos kainos, didelis jų pasirinkimas ir pasižymi funkcijų gausa. Prieinami 4K TV, ryškūs ekranai, kuriuose vaizdas gerai matomas net saulėtose patalpose ir vaizdo kokybė tik gerėja dėl ateinančių pažangesnių technologijų, kaip „kvantinių taškų“.
Minusai atsiranda, kai rodomas itin greitai besikeičiantis vaizdas, žiūrint iš šono vaizdas šiek tiek suprastėja bei prarandama tamsesnių detalių ryškumas, nes esami pikseliai negali būti visiškai juodi net ir zoniniu ekrano apšvietimu.
OLED televizoriai
Šie televizoriai yra geresni už zoninį ekrano apšvietimą turinčius LED-LCD televizorius. Viskas dėka naudojamų organinių diodų, kurie yra atsakingi už pikselių kūrimą. Jų dėka, pikseliai šviečia nepriklausomai vienas nuo kito, o tai, žinoma, lemia labai aukštą vaizdo kokybę. Tai užtikrina gilias juodas spalvas, puikų kontrastą ir matymo kampus, o taip pat atitinkamą ryškumą.
Ir „LG“ nėra vienintelė kompanija, aktyviai diegianti OLED technologiją dideliuose televizoriuose. Su naujais OLED modeliai ateina ir „Panasonic“, „Philips“ bei „Sony“. Dauguma naujų modelių turi „Ultra HD 4K“ skiriamąją gebą, tačiau rinkoje yra ir keletas pigesnių „HD OLED“ modelių.
Kainos įprastai svyruoja nuo maždaug 2000 eurų už 55 colių HDTV iki 5000 eurų ir daugiau už 65 colių Ultra HD 4K modelį.
Pliusai OLED yra akivaizdūs: aukšta sugeneruoto vaizdo kokybė, kontrastas, didelis žiūrėjimo kampas, puikios juodos ir ryškios spalvos. Minusas taip pat aiškus – didžiulė kaina, tad tokį malonumą sau leisti gali ne kiekvienas.
O kaip 3D televizorius?
Suprantama, visi esame apie juos girdėję, bet susidomėjimas tokiais TV nuslopo dėl paprastos priežasties – nėra ką žiūrėti ir tai nepraktiška.
Visgi, gamintojai vis dar siūlo prietaisus, kurie skirstomi į 3D pasyviuosius ir aktyviuosius televizorius. 3D pasyviųjų televizorių pranašumai yra pigūs 3D akiniai ir nėra mirgėjimo reiškinio, bet užtat vaizdo kokybė yra bloga.
3D aktyviųjų televizorių pranašumai yra labai gera vaizdo kokybė, bet 3D akiniai siaubingai brangūs, kainuoja ir po du šimtus eurų, yra sunkūs, jiems reikia maitinimo šaltinio, o ir pats mirgėjimas neprideda pliusų. Tad geriau aplenkite šiuos TV.
O kaip išlenkto ekrano TV?
Tikrai, tokie lenkti ekranai traukia dėmesį. Aš, šio teksto autorius, taip pat labai įdėmiai apžiūrinėju tokius TV ir iš pradžių, tai atrodo įspūdingai. Tačiau tik iš pradžių.
Dažniausiai toks dalykas naudojamas OLED bei 4K televizoriuose ir kaip dažniausiai teigia gamintojai, toks ekrano išlenkimas yra tam, kad būtume maksimaliai įtraukti į ekraną.
Na taip, toks pojūtis atsiranda, bet kalbant objektyviai – tokie ekranai neturi jokių techninių pranašumų prieš kitus TV. Netgi sakyčiau priešingai, tokie lenkti TV turi nemažai trūkumų.
Pirma, toks ekranas iškraipo matomą vaizdą ir sumažina galimus apšvietimo kampus. Tad jei ketinate žiūrėti TV su draugais, šeima, tada gerai prie tokio TV jausis tik tas, kuris sėdės taip, jog būtų pačiame ekrano centre. Šonuose sėdintys žmonės greitai pavargs nieko nematydami. Jei gyvenate vienas (-a), tada dar galima svarstyti tokį variantą ir tai – būtina pasverti kainos ir kokybės santykį.
Forumuose kai kurie žmonės skundžiasi, kad po tam tikro laiko pradedamas jausti nuovargis ir ilgiau žiūrėti į tokį TV jie negali. Nors kiti teigia priešingai, kad jiems tokie TV labai patinka ir džiaugiasi juos įsigiję.
Deja, bet tokie lenkti TV yra brangesni ir matyt ne itin populiarūs, nes du didžiausi tokių televizorių gamintojai „Samsung“ ir „LG“ atsisakė tokios koncepcijos ir šiais metais siūlo vos po vieną ar du modelius.
Išmanusis (Smart) TV? Dauguma jau tokiais tapo
Vis daugiau televizorių turi įmontuotą „WiFi“, kuris užtikrina interneto paslaugas, tokias kaip „Netflix“, programėlių atsisiuntimą, kurios suteikia galimybę žiūrėti filmus ir serialus, žaisti žaidimus, naršyti po internetą ar net rašyti žinutes „Facebook“ ir taip toliau.
Anksčiau įsigijus ne tokį brangų „kvailą“ televizorių reikėdavo ir papildomos įrangos, kuri užtikrintų tą išmanumą, tačiau dabar jau sunkoka rasti tokį TV, kuris nebūtų išmanus.
Televizoriaus garsas
Net geriausi ir brangiausi HDTV turi Achilo kulną – blogą garsą. Tai yra lygaus ir plokščio TV dizaino pasekmė – tiesiog nėra užtektinai vietos dideliems garsiakalbiams, kurie sukurtų plataus spektro turtingą garsą.
Tad yra 3 pasirinkimo variantai: naudotis ausinėmis, įsigyti erdvinio garso sistemą arba pasirinkti turbūt paprasčiausią ir geriausią variantą – „soundbar“ garso sistemą.
Tokios „soundbar“ garso sistemos yra gana populiarios, nes už santykinai mažą kainą vos per keletą sekundžių galima reikšmingai pagerinti TV garso kokybę ir žiūrėti filmus taip, tarsi sėdėtume kino salėje.
Naujesni modeliai yra pakankamai plotūs, tad jie telpa po televizoriumi ir neužima papildomos erdvės. Taip pat daugelis jų gali būti pritvirtinti prie sienos, tad nekils problemų jei ir nuspręsite savo įsigytą TV pakabinti ant sienos.
Kai kurie TV ir„soundbar“ garso sistemos palaiko „Dolby Atmos“ - naujesnį „Dolby“ garso standartą. Ir nors „Dolby Atmos“ standartą galite gauti jau pačiame TV, tačiau „soundbar“ garso sistema užtikrina erdvinį garsą, kurį gautumėte įsigyję ganėtinai brangią ir kiek gremėzdišką 5.1 ar 7.1 garso sistemą.
Taip pat neverta nerimauti dėl papildomo kabelio, nes beveik visi šiuolaikiniai TV turi bent vieną HDMI prievadą su garso atkūrimo kanalu (ARC). Ši standartinė HDMI funkcija leidžia naudoti HDMI, kaip garso įvesties ir išvesties jungtį, leidžiančią ne tik siųsti garso įrašus į televizorių iš išorinių media įrenginių, bet ir į „soundbar“ garso sistemą. Šis ARC ryšys reiškia, kad jūs gaunate puikų garsą visiems savo įrenginiams ir tam nereikia jokio specialaus imtuvo.
Papildoma garantija? Geriau pataupykite pinigus
Galima drąsiai teigti, kad vienas didžiausių elektroninių parduotuvių pajamų šaltinis yra papildoma garantija. Kodėl? Nes tokios garantijos yra praktiškai nereikalingos televizoriams. Dauguma HDTV komponentų yra labai tvirti. Net šviesos diodai, naudojami apšvietimui, yra praktiškai atsparūs smūgiams.
Tad kuo brangesnis TV, tuo daugiau pinigų tiesiog padovanojama parduotuvei. Juk gamintojas ir taip suteikia dvejų metų garantiją, kai kurie netgi dar ilgesnę. Tad tokios pratęstos garantijos penkeriems metams yra pinigų išmetimas į balą. Juk vis tiek po 2–3 metų jau žvalgysime į gerokai pažangesnius TV modelius.
