Per metus į Lietuvos rinką patenka mažiausiai 1,5 tūkst. tonų įvairių elektros lempų ir lempučių bei apšvietimo įrangos. Kaip gyventojams saugiai atsikratyti perdegusiomis elektros lemputėmis, juolab, kad kai kurios lempos yra pavojingos atliekos?
Dujošvytės (dar vadinamos dienos šviesos arba fluorescencinėmis lempomis), halogeninės ir šviesos diodų (LED) lemputės kasdien naudojamos buityje ir darbinėje aplinkoje, o daugiausiai jų prireikia tamsiuoju paros metu. Skaičiuojama, kad gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai patiekia mažiausiai 1,5 tūkst. tonų įvairių elektros lempų, lempučių ir apšvietimo įrangos (neskaičiuojant šešėlio), kas vėliau virsta atliekomis.
„Perdegusios elektros lemputės, kaip ir kitos elektronikos atliekos, nešiojamieji akumuliatoriai ar baterijos, turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su buitinėmis atliekomis. Rūšiuoti šias atliekas būtina, kad neterštume aplinkos, saugotume gamtos išteklius ir išvengtume pavojų, nes dauguma elektros lempų yra priskiriama pavojingoms atliekoms“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Prie pavojingų atliekų priskiriamos įvairių formų ir dydžių dienos šviesos lempos. Tokios lempos yra pavojingos dėl jose esančio gyvsidabrio, nors jo kiekis yra ganėtinai mažas. Gyvsidabrio turinčiai lempai sudužus, sunkusis metalas patenka į aplinką ir aukštesnėje temperatūroje pradeda skleisti garus, kurie per kvėpavimo takus gali patekti į žmogaus organizmą ir stipriai paveikti nervų sistemą, sukelti smegenų sutrikimus.
V. Masalienė sako, nors gyventojų sąmoningumas didėja ir šalyje yra tūkstančiai vietų, kur galima priduoti netinkamas naudojimui elektros lemputes, nemažai jų atsiduria šiukšliadėžėse, o vėliau ir sąvartynuose. Į buitinius konteinerius patekusios perdegusios lempos dažnai pavirsta duženomis, todėl yra pavojingos ne tik dėl gyvsidabrio, bet ir dėl to, kad gali sužeisti. Kita vertus, buitiniuose konteineriuose atsidūrusios lempos nepatenka į perdirbimą.
„Perdegusias elektros lempas ir lemputes neškite į visas jų platinimo vietas, net jei lemputes parduoda kioskas. Didesniuose mažmeninės prekybos centruose taip pat rasite specialias surinkimo talpas. Šias atliekas taip pat galite atiduoti gamintojų ir importuotojų įrengtose specialiose atliekų surinkimo vietose ar nuvežti į savivaldybių įsteigtas didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Visose minėtose vietose netinkamas naudojimui lempos iš gyventojų priimamos nemokamai. Jei vis tik stinga informacijos, atsakymų ieškokite gyventojams skirtame įrankyje internete“, – primena EGIO vadovė.
Pasak atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės, praktiškai visi dienos šviesos lempų, kaip ir kitų elektros lempučių, komponentai (stiklas, metalas ir keramika) gali būti perdirbami ir panaudojami kitų gaminių gamyboje, o ne šalinami sąvartynuose. Pavyzdžiui, sumaltas stiklas pritaikomas statybų pramonėje: iš jo gaminami stiklo blokeliai. Atliekų tvarkytojams specialia įranga saugiai ištraukus gyvsidabrį iš elektros lempų išvengiama žalos aplinkai ir pavojaus žmonėms.
Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja sutvarkyti tam tikrą kiekį buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas užduotis šiais metais Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 55 proc. visų vidaus rinkai parduotų elektros lempų ir apšvietimo įrangos, tokia pat užduotis galioja ir kitoms elektronikos atliekoms.
Pernai mūsų šalyje buvo surinkta ir sutvarkyta (perdirbta) daugiau kaip 402 tonos dujošvyčių lempų ir įvairios apšvietimo įrangos. Daugiausiai šių atliekų surenkama iš įvairių įstaigų ir įmonių. Lempų atliekos iš mūsų šalies eksportuojamos perdirbimui į kaimyninę Latviją, kurioje veikia dvi šias atliekas perdirbančios įmonės.