Nuo pramonės procesų ir transporto elektrifikacijos iki vandenyje plūduriuojančių vėjo jėgainių parkų – tokias naujas tendencijas šiuo metu stebime atsinaujinančios energetikos sektoriuje Europoje ir visame pasaulyje. Ką jos reiškia ir kokius pokyčius žada?
Nuo pramonės procesų ir transporto elektrifikacijos iki vandenyje plūduriuojančių vėjo jėgainių parkų – tokias naujas tendencijas šiuo metu stebime atsinaujinančios energetikos sektoriuje Europoje ir visame pasaulyje. Ką jos reiškia ir kokius pokyčius žada?
1 tendencija. Pramonės, transporto ir namų ūkių elektrifikacija
Viena ryškiausių tendencijų – pramonės, transporto ir namų ūkių elektrifikacija, pagrįsta iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos naudojimu. Organizacija „WindEurope“ skaičiuoja, kad jeigu Europoje būtų elektrifikuoti minėti sektoriai, su energijos vartojimu susijusias CO2 emisijas iki 2050-ųjų galima būtų sumažinti 90 proc.
Tam reikėtų, kad elektrifikacijos lygis per kiek daugiau nei 30 metų pakiltų nuo dabartinių 24 proc. iki 62 proc. Hamburge (Vokietija) vykusioje konferencijoje „Global Wind Summit“ neseniai pristatytoje ataskaitoje teigiama, kad toks pokytis yra ir realistiškas, ir visiškai prieinamas kaštų prasme. Tai galėtų padėti išvengti sunkių klimato kaitos padarinių. Reikšmingas vaidmuo čia atiteks ir vis labiau konkurencingai elektros energijos gamybai vėjo elektrinėse – prognozuojama, kad 2050 m. jose bus gaminama daugiau kaip trečdalis Europai reikalingos elektros energijos.
Žinoma, anglies dvideginio emisijų mažinimas – ne vienintelis elektrifikacijos privalumas. Pakeitę iškastinį kurą atsinaujinančiais šaltiniais, smarkiai pagerintume oro kokybę, o tai leistų sumažinti net ir sveikatos apsaugai skiriamas lėšas – 3-6 proc. Europos BVP kasmet.
Vis dėlto, siekiant, kad tai taptų realybe reikia įdėti dar daug darbo. Europa turi statyti ilgesnius ir stipresnius elektros energijos tinklus greičiau nei per pastaruosius dešimt metų. Tačiau išmanieji tinklai ir skaitmenizacija leistų elektros energiją vartotojams tiekti ten, kur reikia, ir tada, kada reikia.
2 tendencija. Skaitmenizacija – ir galimybės, ir iššūkiai
Būtent skaitmenizacija yra dar vienas raktinis žodis, bene geriausiai atspindintis šiuo metu atsinaujinančioje – o ypač vėjo – energetikoje vykstančius pokyčius. Vėjo pramonė jau dabar naudoja išmaniąsias technologijas, tačiau diskusijose nuolat ieškoma būdų išplėsti jų suteikiamas galimybes.
Plačiąja prasme, skaitmenizacija gali būti suprantama kaip vis didėjantis skaitmeninių technologijų integravimas į kasdienį mūsų gyvenimą. Ji apima pačias įvairiausias sritis: nuo oro prognozių ir atsinaujinančių šaltinių integravimo į tinklus iki išmanaus elektromobilių įkrovimo ir saulės baterijų panaudojimo namų ūkiuose. Skaitmenizacija yra tas raktas, kuris gali sujungti atskirus sektorius į vieną – energijos gamybos, transporto, namų ūkių ir pramonės.
Didieji duomenys (angl. big data) ir augančios jų pritaikymo galimybės vėjo energetikoje reiškia efektyvesnį vėjo jėgainių darbą bei pigesnę elektros energiją. Sukauptų duomenų analizę galima pritaikyti gerinant jėgainių darbą, palengvinant jų priežiūrą, atrandant ir net iš anksto numatant galimus gedimus. Taip pat ji suteikia galimybę dar atidžiau stebėti jėgainių veiklą, sumažinti eksploatavimo išlaidas, pagerinti elektros energijos gamybos rodiklius, palyginti skirtingų parkų ir skirtingų turbinų veikimą.
Vis dėlto, visai kaip ir kituose sektoriuose, taip ir energetikoje, skaitmenizacija neapsieina be iššūkių, o jų sąrašo viršuje – tokie punktai, kaip duomenų nuosavybės klausimai ir kibernetinis saugumas.
3 tendencija. Didžiosios korporacijos renkasi švarią energiją
Kuo toliau, tuo aktyviau didžiosios pasaulio korporacijos renkasi naudoti elektros energiją, pagamintą tik iš atsinaujinančių šaltinių. Jos sudaro tokios energijos ilgalaikio pirkimo sutartis tiesiogiai su ją gaminančiais saulės bei vėjo jėgainių parkais arba juos tiesiog įsigyja. Tokį sprendimą padiktuoja noras ne tik kurti „žalios“ kompanijos įvaizdį bei ilgam laikotarpiui užsitikrinti patrauklią elektros energijos kainą, bet ir sąmoningas suvokimas apie savo paliekamą anglies dvideginio „pėdsaką“ bei tikslas prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo.
Štai visai neseniai apie ambicingą įsipareigojimą paskelbė kompanija „Facebook“ – jau 2020-aisiais savo duomenų centrams elektros energiją ketina tiekti tik iš atsinaujinančių šaltinių, o taip pat – ir vėjo, pagamintą elektros energiją. Tokią pat strategiją naudoja ir baldų gamybos milžinė „Ikea“. Šiuo keliu eina ir didieji automobilių gamintojai bei pardavėjai – BMW, „Renault Nissan“ ar „Honda“. Neseniai skelbta ir apie „Mercedez-Benz“ pasirašytą sutartį dėl elektros energijos pirkimo su Lenkijoje veikiančiu vėjo jėgainių parku, kuriame instaliuota 45 MW galios elektrinių.
Anksčiau šiemet „Bloomberg New Energy Finance“ suskaičiavo, kad korporacijos visame pasaulyje šiemet jau nupirko daugiau švarios energijos nei per visus praėjusius metus. Pernai jų nupirktas energijos kiekis siekė 5400 MW, o šiemet jis jau siekia 7200 MW. Ilgalaikius kontraktus pirkti saulės ir vėjo energiją sudarė kompanijos, veikiančios 28 rinkose ir užsiimančios pačia įvairiausia veikla. Tarp jų – ir tokie gerai žinomi vardai kaip „Microsoft“, „Google“, „Amazon“, „Walmart", „T-mobile“ ar „Nike“.
4 tendencija. Evoliucija: pirmąją vėjo jėgainių kartą keičia naujoji
Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus vėjo energetikos sektorius Europoje neabejotinai augs – vidutiniškai po 17,4 GW kasmet iki pat 2022-ųjų. Per penkerius metus bendra instaliuotų vėjo jėgainių galia turėtų padidėti iki maždaug 260 GW. Vis dėlto, artimiausius metus žymės ne tik naujų vėjo jėgainių statybos, bet ir pačių seniausių – pirmos kartos turbinų – eksploatacijos pabaiga. 2022 m. net 22 GW galios vėjo turbinų amžius bus daugiau kaip 20 metų. Kai kurios iš šių turbinų bus pakeistos galingesnėmis, o kai kurios – visiškai išmontuotos.
Tobulėjančios vėjo jėgainės tampa vis galingesnės ir efektyvesnės, todėl vienas instaliuotas megavatas gali pagaminti iki 25 procentų daugiau elektros energijos nei prieš 10 metų. 4MW+ galios turbinos jau tampa visiškai įprastos sausumoje, o 8 MW+ galios turbinos – jūroje. Visa tai leidžia vėjo energetikai pagal Europoje pagaminamos elektros kiekius pralenkti hidroelektrines ir gamybos apimtis didinti toliau. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad dar iki 2030-ųjų metų vėjas taps pagrindinis energijos gamybos šaltinis Europoje.
5 tendencija. Vėjo energetika iš sausumos keliasi į jūrą
Didėjančioms apimtims vis daugiau įtakos turės ir elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse jūroje. Jūroje vėjas yra stipresnis, pastovesnis, kai aplinkui nėra nei kalnų, nei statinių, jo niekas neužstoja. Tikimasi, kad jau 2030 m. Europoje bus instaliuoja 70 GW vėjo jėgainių jūroje. Tai reiškia daugiau kaip 10 tūkst. turbinų vandenyje. Be to, Europa jau dabar vadinama lydere, vystančia sparčiai tobulėjančią technologiją – plūduriuojančius vėjo jėgainių parkus. Pasaulyje šiuo metu vystoma kiek daugiau nei 50 tokių parkų projektų, o Europos kompanijos rūpinasi daugiau nei trimis ketvirtadaliais jų.
Iki šiol vėjo elektrinių jūroje rinka buvo gana koncentruota ir susitelkusi daugiausiai Šiaurės ir vakarų Europoje. Čia lyderės nuo seno yra Danija, Vokietija, taip pat Nyderlandai, Belgija ir pastaraisiais metais ypač didelius kiekius elektrinių jūroje statanti Didžioji Britanija. Daugiausiai elektrinių yra pastatyta Šiaurės jūroje, tačiau vis labiau akys krypsta ir į Baltijos jūrą, kur kol kas aktyvios tik tos pačios Danija ir Vokietija. Baltijos jūros potencialas yra vertinamas labai teigiamai dėl jos uždarumo, sąlyginai ramesnių orų, mažesnio bangavimo, seklesnių vandenų. Pagal atliktas studijas, vystyti vėjo energetiką Baltijos jūroje labai geras galimybes turi ir Lietuva, ir kitos Baltijos šalys.
Komentaro autorius – Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
