Tyrimų duomenimis, gyventojai nebereikalingus telefonus yra linkę ilgai laikyti stalčiuose. Tačiau, nepaisant to, matoma, kad į elektronikos atliekų konteinerius pastaruoju metu jų taip pat išmetama daugiau. Elektronikos platintojų asociacija pastebi, kad tai atspindi atsakingesnį gyventojų elgesį, rūšiuojant elektronikos atliekas.
Tyrimų duomenimis, gyventojai nebereikalingus telefonus yra linkę ilgai laikyti stalčiuose. Tačiau, nepaisant to, matoma, kad į elektronikos atliekų konteinerius pastaruoju metu jų taip pat išmetama daugiau. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) pastebi, kad tai atspindi atsakingesnį gyventojų elgesį, rūšiuojant elektronikos atliekas. Kita vertus, nors saugiai atsikratomų telefonų tendencija auga, pastarųjų įrenginių naudojimosi ciklas trumpėja. Asociacijos atstovai atkreipia dėmesį, kad viena iš esminių šios problemos priežasčių – dėl neteisingų telefonų krovimo įpročių trumpiau tarnaujančios baterijos. Negana to, netinkamai kraunami telefonai gali sukelti netgi pavojų sveikatai.
Šiandien, kai telefonais naudojamasi gana intensyviai, natūralu, kad jų baterijas krauti bei pakeisti tenka dažniau. EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė pastebi, kad dėl ilgesnio baterijos naudojimo laiko atsakingi ne tik gamintojai, tačiau ir patys vartotojai, kurie kraudami mobiliuosius telefonus, paprastai skiria daugiau dėmesio patogumui, o ne subtilybėms, kaip krauti, kad baterijų gyvavimo trukmė netrumpėtų. Tiesa ta, kad norint išlaikyti „produktyvią“ telefono bateriją ilgiau, galioja paprastos kelios taisyklės, kurias perpratus vartotojams telefonais bus galima naudotis gerokai ilgesnį laikotarpį, o baterijas įkrauti netgi rečiau.
Gerai žinomos klaidos, pernelyg greitai alinančios mobiliųjų telefonų baterijas, yra arba naudojimasis telefonu tol, kol baterija visiškai išsikrauna, arba perteklinis jos krovimas. Tačiau I. Baltrūnaitė atkreipia dėmesį, kad kai kurie įpročiai baterijų veikimą trumpina, vartotojams apie tai net nesusimąsčius. Taigi, žinant subtilybes, vartotojai patys gali būti motyvuoti savo įpročius pakeisti.
Įsitikinimas, kad mobiliojo telefono baterija turi būti įkrauta iki 100 proc. yra neteisingas – geriausia, kai baterija įkraunama tik iki 80 proc., nes tuomet telefonas nepradeda kaisti. Taigi, derėtų atsisakyti įpročio telefoną krauti visą naktį, pilnai užtenka vos kelių valandų. Baterijos tarnavimo laikas taip pat trumpėja tuomet, jeigu telefonas kraunamas patalpoje, kurioje labai šalta arba labai karšta. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kokiu krovikliu kraunamas telefonas – jeigu kroviklio praleidžiamas srovės stipris skiriasi nuo to, kurį gamintojas pridėjo prie telefono, baterijos tarnavimo laikas taip pat trumpės. Kraunant telefoną, nerekomenduojama juo žaisti arba žiūrėti vaizdo įrašus, naudotis navigacija. Šios programos eikvoja daug akumuliatoriaus energijos ir prisideda prie baterijos temperatūros kilimo.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad telefonų baterijos nėra atsparios dideliam karščiui. Karštyje kraunami telefonai gali vartotojui sukelti netgi pavojų. Karštis ne tik silpnina bateriją, stipriai kaitinama ji gali net sprogti. Dėl šios priežasties kraunant telefoną, derėtų nuimti apsauginį telefono dėkliuką, nes jis gali sulaikyti šilumą.
Tiesa, pavojus sveikatai gali grėsti ne tik netinkamai kraunant mobiliuosius telefonus, bet ir išmetant jų baterijas, į joms neskirtus konteinerius. Mobiliuosiuose įrenginiuose dažniausiai naudojamos ličio jonų baterijos, nors jos yra pripažintos saugesnėmis, lyginant su kitais baterijų tipais, dėl sudėtyje naudojamų mažiau toksiškų medžiagų, jų sudedamosios dalys – nikelis ir kobaltas yra senkantys šaltiniai, o jų gavybos procesai žalingi aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties itin svarbu mobiliuosius telefonus ar jų baterijas išmesti į jiems skirtus konteinerius, kad baterijas būtų galima perdirbti ir nikelis bei kobaltas būtų naudojami pakartotinai. Atsakingas rūšiavimas taip pat užtikrina, kad cheminės medžiagos nepateks į aplinką. Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į maistui augi-namus augalus, būti išplauti į vandens telkinius ir iš čia patekti į gyvūnų bei žmonių organizmą. Patekę į žmogaus organizmą sunkieji metalai gali pažeisti DNR ir ląsteles. Tai padidina tikimybę susirgti vėžinėmis ligomis.
I. Baltrūnaitė taip pat pastebi, kad gamintojai irgi imasi iniciatyvos ir pradeda rūpintis ilgesniu baterijų naudojimo pratęsimu bei galimybe lengvai pakeisti jas. Gamintojai po mažu planuoja ar net pereina prie žiedinės ekonomikos principų, orientuodamiesi į prietaisų gamybą, kurie tarnautų ilgiau, o sugedusios dalys būtų lengvai pakeičiamos ar taisomos. Visa tai turėtų prisidėti prie šiuolaikinės gyvensenos didesnio draugiškumo aplinkai. Tiesa, kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas, būtinos tiek gamintojų, tiek vartotojų pastangos. Ir pastarosios susijusios su prietaisų naudojimu tokiu būdu, kad jis tarnautų kuo ilgiau“, – tikina I. Baltrūnaitė.
EPA atstovė primena, kad naudojimui nebetinkamų baterijų ir nešiojamų akumuliatorių jokiu būdu negalima atsikratyti kartu su buitinėmis atliekomis, juos būtina išmesti į jiems skirtus specialius konteinerius.
