Elono Musko „Tesla“ ne pirmoji kompanija pradėjusi serijinę elektromobilių gamybą, bet, ko gero, pirmoji įkvėpusi kitus koncernus imtis kurti nuosavus elektromobilius. Per pastaruosius keletą metų tokius automobilius sukūrė ir pristatė stambiausi rinkos žaidėjai – „Audi“, „Mercedes“, BMW, „Jaguar“ ir „Porsche“. Ar nebus taip, kad „Tesla gigantiškomis investicijomis tiesiog pramynė kelią konservatyvesniems konkurentams?
Elono Musko „Tesla“ ne pirmoji kompanija pradėjusi serijinę elektromobilių gamybą, bet, ko gero, pirmoji įkvėpusi kitus koncernus imtis kurti nuosavus elektromobilius. Per pastaruosius keletą metų tokius automobilius sukūrė ir pristatė stambiausi rinkos žaidėjai – „Audi“, „Mercedes“, BMW, „Jaguar“ ir „Porsche“. Ar nebus taip, kad „Tesla“ gigantiškomis investicijomis tiesiog pramynė kelią konservatyvesniems konkurentams?
Pirmuoju iš tiesų masiniu stambių gamintojų elektromobiliu tapo „General Motors EV1“ („Electrical Vehicle 1“). Koncernas elektromobilius pradėjo gaminti, kai Kalifornija priėmė nulinių emisijų įstatymą – pagal jį kiekvienas automobilių gamintojas privalo parduoti ne mažiau nei 2 % (vėliau – ne mažiau nei 10 %) nulinės emisijos automobilių.
Nuo 1996 iki 1999 metų GM iš viso išleido 1117 EV1. Elektromobiliai buvo platinami – ne parduodami, o nuomojami už fiksuotą mėnesio įmoką be teisės išpirkti – tik Kalifornijoje ir Arizonoje. Vienos EV1 gamyba GM kainavo ne mažiau, nei 80 tūkstančių dolerių. 2003 metais Kalifornijos valdžia sušvelnino emisijų įstatymą ir GM nuostolinga EV1 gamybą nutraukė. Visi pagaminti elektromobiliai buvo atsiimti iš savininkų ir utilizuoti, liko tik keli egzemplioriai muziejuose ir GM tyrimų centre.
Naują susidomėjimo elektromobiliais bangą sukėlė 2003 metais įsteigta „Tesla Motors“. Po trijų metų kompanija pristatė savo pirmąjį automobilį, sportinį „Tesla Roadster“, o 2008 metais pradėjo serijinę jų gamybą. Paskui „Tesla“ pradėjo gaminti hečbeką „Model S“, krosoverį „Model X“, sedaną „Model 3“, o taip pat sukūrė elektrinį sunkvežimį „Tesla Semi“.
Įkandin „Teslos“ nuosavų elektromobilių kūrimu užsiėmė daugybė kompanijų. Tarp jų – ne tik daugybė garsių – ir nelabai – Kinijos gamintojų, bet ir įtakingi tarptautiniai koncernai. Naujausi, 2018 rugsėjį pristatyti „Teslos“ konkurentai – krosoveriai „Audi e-tron“ ir „Mercedes EQC“. „Daimler“ koncernas, kuriam priklauso „Mercedes“, ir kuris kadaise pats investavo į „Tesla“, ketina savo elektromobilių padaliniui skirti 12 milijardų dolerių ir iki 2022-ųjų vartotojams pasiūlyti dešimt tokių automobilių modelių. „Volkswagen“ grupė, kuriai priklauso „Audi“, pradėjo kampaniją „elektromobilis visiems“ ir iki 2020 siekia realizuoti 150 tūkstančių tokių mašinų.
Nuo 2019 metų savo elektromobilį planuoja leisti ir „Porsche“ – kompanija turi sportinį „Taycan“. Gali būti, kad prieš tai bus parduodamas ir kompanijos krosoveris „Mission E Cross Turismo“. 2019 metų viduryje laukiama ir elektrinio sedano „Volvo Polestar 1“. Elektrinis krosoveris „Jaguar I-Pace“ gaminamas nuo 2018 metų kovo, o be to, kompanija patvirtino, kad ateityje išleis „gražiausio pasaulyje automobilio“ „E-type“ elektrinę versiją.
Savo ruožtu BMW rugsėjį pristatė elektrinio krosoverio „Vision iNEXT“ konceptą. Serijinės jo versijos pasirodymo laukiama 2021 metais. Savo elektromobilio „Mach 1“ užuominas parodė „Ford“. Su Musku konkuruoja dar ir „Toyota“, anksčiau taip pat bendradarbiavusi su „Tesla“ ir netgi turėjusia jos akcijų paketą – liepą ji pristatė vandeniliu ir elektra varomą sunkvežimį „Project Portal“.
Charizma be pelno
Iš pradžių Muskas investavo į „Teslą“ 6,5 mln. dolerių. Pirmąjį elektromobilį – „Roadster“ – kompanija pristatė, praėjus penkiems metams nuo jo sukūrimo. 2009 metų pradžioje „Tesla“ pritrauktos investicijos siekė 187 mln. dolerių; iš jų Muskas įdėjo 70 mln. dolerių. Tuo tarpu „Roadster“ sukūrimas kainavo 140 mln. dolerių, nors verslo plane tam buvo numatyti 25 mln. dolerių rašė Musko biografijos autorius, žurnalistas Ashlee'is Vance'as.
2009 ir 2010 metais dalį „Teslos“ įsigijo „Daimler“ ir „Toyota“. Vokietijos koncernas už 10 % „Teslos“ sumokėjo ~50 mln. dolerių, tačiau paskui maždaug 4 % iš jų perdavė Abu Dabio vyriausybės investicinei grupei, o likusią paketo dalį 2014 metais pardavė už 780 mln. dolerių Japonijos koncernas, „Teslos“ akcijoms irgi išleidęs ~50 mln. dolerių, 2015 metais dalį jų pardavė už 690 mln. dolerių, o likusias realizavo 2016 metais už neskelbiamą sumą.
2010 metų viduryje „Tesla“ atliko pirminį viešą siūlymą (IPO) – nuo tada kompanija pritraukė 19 mlrd. dolerių (įskaičiuojant išleidžiamas akcijas ir įsiskolinimus), tačiau generuoja neigiamą pinigų srautą (9 mlrd. dolerių). Nuo sukūrimo „Tesla“ niekada metų nėra baigusi pelningai, o per pastaruosius aštuonerius metus buvo iš viso du pelningi ketvirčiai. Pirmąjį 2018 ketvirtį „Tesla“ nuostolis buvo ~710 mln. dolerių, antrąjį – >717 mln. dolerių.
Jimo Collinso iš „Forbes“ nuomone, savaime prašosi dvi išvados. Pirmoji: Muskas ir Tesla itin talentingai pritraukia lėšas, antra – „Tesla“ neįtikėtinai nepelninga (pavyzdžiui, BYD iš Kinijos, elektromobilius pradėjusi gaminti dar anksčiau nei „Tesla“, lenkia amerikiečių kompaniją tiek pardavimų apimtimi, tiek pelnu). Tačiau elektromobilių rinkoje „Tesla“ iki šiol neturi padorių konkurentų, ir, analitikų manymu, bent jau artimiausiais metais, – nebus. Viena iš priežasčių – „neįtikėtinas prekės ženklas“, o taip pat iškili paties Musko asmenybė. „Dirbdamas „Tesla“, visada jausdavaisi pulkininku Kurtzu iš „Šių dienų apokalipsės“: nebijok imtis beprotiškų metodų, tiesiog atliko darbą. Visa tai – iš Elono“, – kalbėdamasis su Collinsu prisiminė vienas „Tesla“ inžinierius.
Konkurentų spaudimas
Nepaisant analitikų, manančių, kad Musko kompanija konkurentų neturi, po truputį rinkoje pasirodantys „Teslos žudikai“ visgi pradėjo veikti jos padėtį. „IHS Markit“ duomenimis, pirmą 2018-ųjų metų pusmetį „Tesla“ pardavimai pagrindinėse Europos rinkose sumažėjo (pavyzdžiui, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje – 30 %). Be to, „Teslos“ pirkėjų (pavyzdžiui, Norvegijoje, kur kompanijos pardavimai kol kas auga), ilgas atsarginių dalių ir remonto laukimas nežavi.
Pati „Tesla“ pasisakė prieš „IHS Markit“ vertinimus, pareikšdama, kad Europoje elektromobilių parduodama vis daugiau, tačiau konkrečių skaičių nepateikė. Be to, Muskas, komentuodamas pirmojo ketvirčio rezultatus, pareiškė, kad „paklausos ir pardavimų tendencija atrodo išties pozityviai“, o taip pat prognozavo, kad „Teslos“ nuostolingumas greitai baigsis.
Laukiama, kad „Tesla“ iki 2018 metų galo pristatys naują krosoverį „Model Y“, o kitų metų pradžioje jis bus pradėtas pardavinėti. Manoma, kad jis taps atsaku į potencialių konkurentų veiksmus ir padidins pardavimus. 2018 metais „Tesla“ tiksi realizuoti 100 tūkstančių „Model S“ ir „Model X“, tuo tarpu pernai ji pardavė 101 tūkstantį (ir padavimų augimas siekė 33 %).
Kol kas „Teslai“ tenka kovoti su Musko žodžių efektu, – jis rugpjūtį pažadėjo padaryti kompaniją privačia, bet paskui greitai šios idėjos atsisakė. „Teslos“ atžvilgiu tyrimą pradėjo JAV teisingumo ministerija, o JAV Vertybinių popierių ir rinkų komisija įtarė Muską kompanijos akcijų kotiruočių manipuliacijomis. O ir Saudo Arabija, kuri, pasak verslininko, „Teslos“ akcijų išpirkimą iš rinkos galėtų palaikyti, galiausiai investavo į Musko konkurentą – „Lucid Motors“.
