Nuo daugybės konkurentų (jei nevertinsime „Lyft“) „Uber“ išsiskiria padaliniu, užsiimančiu bepiločių automobilių vystymu.
Tačiau prasidėjo problemos. Ar „Uber“ autonomobiliams išmušė paskutinioji? Kompanijos vadovybė nežino, ką daryti su autonominių automobilių departamentu.
Ar „Uber“ autonomobiliams išmušė paskutinioji? Kompanijos vadovybė nežino, ką daryti su autonominių automobilių departamentu
Nuo daugybės konkurentų (jei nevertinsime „Lyft“) „Uber“ išsiskiria padaliniu, užsiimančiu bepiločių automobilių vystymu. Atrodytų, jo laukia didelė sėkmė: mašinos be vairuotojų važinėja po JAV valstijas ir miestus. Reaguodama į pagrindinio savo konkurento, „Alphabet“ holdingui priklausančios „Waymo“ planus pradėti pirmąją bepiločių taksi tarnybą, netgi pažadėjo nupirkti dešimtis tūkstančių autonomobilių. Be to, „Uber“ inovacijų padalinys vadintas kompanijos gelbėjimosi ratu nuolatinių skandalų jūroje.
Tačiau prasidėjo problemos. 2017 metų rudenį „Waymo“ padavė „Uber“ į teismą, kaltindama autonomobilių technologijų vagyste ir pareikalavo sumokėti 2,6 milijardus dolerių – jai tai yra didžiuliai pinigai. 2018 metų vasarį pavyko susitarti – dalinimosi paslaugos generalinis direktorius Dara Khosrowshahi sureguliavo ieškinį ir atsiprašė „Waymo“, pažadėjęs kaip kompensaciją sumokėti vos 245 mln. dolerių.
Kaip rašoma naujame „New York Time“ tyrime, vos 2017 metų rugpjūtį į kompaniją atėjęs Khosrowshahi autonominių automobilių kūrimo padalinį rengėsi išardyti, kad nebūtų tuščiai leidžiami pinigai. Bet po pusmečio, atvykęs į Pitsburge vykusį valdybos susirinkimą, persigalvojo. Jam ir „Uber“ vadovybei padarė įspūdį autonomobilių pasiekimai bandymuose. Jie išvyko tvirtai įsitikinę, kad kompanijai ir toliau reikia vystyti autonomobilius.
„Uber“ netgi norėjo iki metų gali pradėti bepilotę taksi tarnybą (to siekia „Waymo“, jos paslauga veikia bandymo režimu). Kad tai įvyktų, remiantis vidiniais kompanijos dokumentais, kad gautų valdžios leidimą, mašinoms Arizonoje reikėjo greitai įveikti reikiamą ridą.
Tačiau vos po kelių dienų nuo susirinkimo Pitsburge, įvyko didžiausia autonomobilių padalinio katastrofa. Bepilotis automobilis Arizonoje užmušė žmogų – tai buvo pirmasis toks nutikimas istorijoje. Visi tolesni automobilių bandymai buvo pristabdyti. Neseniai jie grįžo į Pitsburgo gatves, tačiau kol kas jas valdo žmogus.
NYT rašo, kad šis incidentas tapo „Uber“ inovacijų padalinio vystymosi lūžio tašku. Jo likimas dabar neaiškus. Vadovybės nuomonės pasidalino į dvi stovyklas: vienas spaudžia Khosrowshahi, kad šis inicijuotų padalinio pardavimą, o kita tvirtina, kad vardan kompanijos ateities autonomines technologijas reikia vystyti. Be to, iš padalinio išėjo keli svarbiausi inžinieriai.
Beje, pats „Uber“ vadovas iki šiol negali apsispręsti, kaip reikėtų pasielgti. Laikraščio duomenimis, pastaraisiais mėnesiais „Uber“ pradėjo derėtis dėl galimo bendradarbiavimo su automobilių gamintojais. NYT šaltiniai teigia, kad kompanija savo bepilotę technologiją norėjo tiekti „Toyota“.
Khosrowshahi autonomobilių temos kol kas šalinasi. Dar balandį jis sakė, save valdantys automobiliai – ateitis, o kompanija už šią technologiją stato. Bet jau gegužę pareiškė visiškai kitokią poziciją: gal „Uber“ bepilotė technologija ir reikalinga, tačiau šis tikslas vertinamas „neutraliai“. Negana to, kompanijos vadovas neatmetė galimybės, kad „Uber“ gali imti naudotis netgi kitų šios srities programuotojų paslaugomis.
„Uber“ spaudos tarnyba tvirtina, kad kompanija šios srities darbus tęsia. „Dabar visa komanda sutelkė dėmesį į saugumą ir autonominiu režimu veikiančių automobilių grąžinimą į gatves“, – sakoma oficialiame kompanijos atsakyme, kur tvirtinama, kad bepilotės technologijos – pagrindinis tikslas.
Vienas kompaniją palikęs inžinierius Donas Burnettas (jis buvo vienu iš bepiločių sunkvežimių kūrimu užsiėmusios kompanijos „Otto“ įkūrėjų; 2016 metais ją nupirko „Uber“) mano, kad dalinimosi tarnyba veikiausiai ir toliau autonominių automobilių technologiją tobulins. Jis sako, kad ji buvo ilgai kurta ir jai išleisti „milžiniški pinigai“.
Tačiau „Uber“ investuotojų požiūris kitoks. Rugpjūčio viduryje, kaip rašė leidinys „Information“, bepiločių technologijų padalinį jie patarė parduoti. Problemos esmė – jis lig šiol neneša pajamų, o kiekvieną ketvirtį jam išleidžiama 125–200 milijonų dolerių, o tai yra 15–30 % kompanijos nuostolių. „Information“ vertinimu, programai jau išleista 2 milijardai dolerių.
