Įvairių gamintojų išmaniųjų apyrankių širdies ritmo matuoklių duomenys vis dažniau pasitelkiami klinikiniams bandymams. Viena bėda, kad tie duomenys ne visada būna tikslūs, rašo independent.co.uk.
Didžiausioje pasaulyje klinikinių bandymų duomenų bazėje „ClinicalTrials.gov“ užfiksuota beveik 200 bandymų su „Fitbit“ prietaisais. Tiesa, širdies ritmo matuoklių gamintojai teigia, kad jų gaminiai skirti ne medicinos tikslams. Pavyzdžiui, „Fitbit“ skelbia, kad jų gaminys – ne medicininis prietaisas ir kad „Fitbit“ prietaisai nepretenduoja į mokslinių matavimų prietaisus.
„Garmin“ aiškiai informuoja, kad prietaisas „Vivosmart“ skirtas ne medicinos tikslams, o dėl tam tikrų apribojimų širdies ritmo duomenys gali būti netikslūs. Nepaisant minėtų įspėjimų, vartotojai greičiausiai turės lūkesčių dėl širdies ritmą ir kt. duomenis fiksuojančių matuoklių.
Kalifornijoje nusivylęs prietaisu asmuo padavė „Fitbit“ į teismą ir skundėsi, kad širdies ritmo matuoklis – siaubingai netikslus, o „dažnai apskritai nefiksuodavo širdies ritmo“. Tad kaip gi veikia širdies ritmo matuokliai ir kodėl jie ne visada tikslūs? Širdies ritmą matuojantys fotopletismografiniai jutikliai (PPG) fiksuoja kraujagyslių išsiplėtimą, priklausomai nuo šviesos. Ekrano skleidžiama šviesa pro odą patenka į organizmą, didžiąją jos dalį sugeria audiniai, o nedidelę dalį atspindi.
Atspindimos šviesos kiekis priklauso nuo kelių veiksnių, vienas iš jų – kraujagyslių palei odą būklė. Kraujagyslėmis tekantis kraujas geriau sugeria šviesą nei organizmo audiniai, taigi reaguodamos į kraujospūdį kraujagyslės susitraukia arba išsiplečia, atspindimos šviesos intensyvumas stiprėja ar švelnėja.
PPG prietaisai fiksuoja skirtumus, atspindint šviesą, ir atsižvelgdami į šiuos duomenis, stebi širdies ritmą. Atspindima šviesa, priklausomai nuo širdies ritmo, kinta ne daugiau nei 2 proc. – tokio pokyčio žmogaus akis nepastebi. Judant silpnesnį pulsą prietaisams sunkiau užfiksuoti. Net ramiai einant prietaisas gali nefiksuoti pulso signalo.
Jei PPG prietaiso signalas su trikdžiais, labai sudėtinga tiksliai apskaičiuoti širdies ritmą. Kartais gali padėti matematiniai skaičiavimai, bet dažniausiai judesio trikdžiai ir širdies lygio signalai taip susilieja, kad neįmanoma jų atskirti. Pavyzdžiui, einant ir padarant 100 žingsnių per minutę, pasikartojančių trikdžių praktiškai neįmanoma atskirti nuo 100 širdies dūžių per minutę.
Siekiant sumažinti širdies ritmo duomenų netikslumus, taikoma tokia strategija – pajutus stiprius trikdžius dėl judesių, širdies ritmas laikinai nefiksuojamas. Tai reiškia, kad sportuojant PPG prietaisai nefiksuoja širdies ritmo, o juk būtent tada daugelis žmonių norėtų žinoti savo širdies ritmą.
Antras dalykas – nėra lengva nustatyti, kada signalas pertraukiamas, taigi neišvengiamai širdies ritmo duomenys bus netikslūs. Neseniai buvo atliktas eksperimentas su keturiais identiškais širdies ritmo matuokliais (po du ant kiekvieno riešo). Paaiškėjo, kad kartais prietaisai rodė dvigubai lėtesnį ir dvigubai greitesnį nei įprastas širdies ritmą. Optinių širdies ritmo matuoklių, segamų ant riešo, populiarumas priklauso nuo jų patogumo ir nuo kainos. Šiaip ar taip, fizinio aktyvumo laikotarpiu tiksliai fiksuoti minėtais prietaisais žmogaus širdies ritmą gana sudėtinga. Turbūt neverta tikėtis, kad širdies ritmo matuoklių kokybė žymiai pagerės, nebent būtų įdiegti fundamentalūs optinių jutiklių pokyčiai.
Dabartiniai prietaisai nėra nekokybiški, tai veikiau neišvengiamas optinių jutiklių technologijos ribotumas. Apibendrinant galima teigti, kad vadinti PPG prietaisus širdies ritmo matuokliais gana rizikinga, nes skatina žmonėms nepagrįstus lūkesčius.