„Paprastai žmonės robotą įsivaizduoja kaip humanoidą ir vis dar laukia, kada įvyks tas lūžio momentas, kai dvikojai vaikščiojantys robotai taps mūsų buities dalimi, tačiau nepastebi, jog robotizacijos procesas jau seniai prasidėjęs“, – tikina UAB „Rubedo sistemų“ programinės įrangos kūrimo padalinio vadovas Henrikas Simonavičius. Pasak jo, drabužius plaunančio roboto apibrėžimą pagal savo funkcijas ir sugebėjimus atitinka paprasčiausia skalbyklė. 
„Paprastai žmonės robotą įsivaizduoja kaip humanoidą ir vis dar laukia, kada įvyks tas lūžio momentas, kai dvikojai vaikščiojantys robotai taps mūsų buities dalimi, tačiau nepastebi, jog robotizacijos procesas jau seniai prasidėjęs“, – tikina UAB „Rubedo sistemų“ programinės įrangos kūrimo padalinio vadovas Henrikas Simonavičius. Pasak jo, drabužius plaunančio roboto apibrėžimą pagal savo funkcijas ir sugebėjimus atitinka paprasčiausia skalbyklė.
Rinkoje matoma vis daugiau aptarnaujančių robotų: dulkių siurblių, šunų, žoliapjovių, asmeninių asistentų, viešbučių registratūros darbuotojų ir kt. Sparčiai plėtojasi robotų panaudojimas žemės ūkyje bei sodininkystėje. Taip pat gamybinėje pramonėje įprastus darbininkus keičia robotai, atliekantys ypač sunkius fizinius darbus. Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) docentas, Robotikos studijų programos vadovas dr. Virginijus Baranauskas sako, kad Japonijoje jau dabar pilnai veikia robotizuoti fabrikai, kuriuose šviesa įjungiama tik tam, kad būtų galima padaryti kokybišką nuotrauką.
„Tačiau nepaisant to, tokiems fabrikams reikalingi robotikos srities specialistai, kurie geba aptarnauti robotus, diegti naujas ar plėsti esamas robotizuotas linijas“, – teigia jis. H. Simonavičiaus nuomone, konkuruoti su robotais neprasminga, nes jie kuriami konkrečiam darbui atlikti ir viską atlieka greičiau, tiksliau, efektyviau, tačiau juos prižiūrėti taip pat reikia žmonių. „Nuogąstavimas dėl robotų atsirado kartu su jais – jau nuo pat pradžių buvo manoma, jog jie atims darbo vietas arba taps žmonijos susinaikinimo priežastimi. Tačiau nerimas nėra visiškai pagrįstas, nes sukuriamos naujos darbo vietos tiems robotams kurti ir aptarnauti“, – sako jis.
Robotikos pramonės tendencijos
Pasak UAB „ABB“ padalinio Lietuvoje atstovo Vlado Jablonskio, remiantis Europos vidurkiu, Lietuvoje yra per daug žmonių dirbančių pramonės įmonėse, todėl visa pasikartojanti gamyba bus robotizuota ar automatizuota.
„Kalbant apie robotikos pramonės tendencijas Lietuvoje, galime daryti prielaidą, kad gamyba bus perkeliama arti vartotojų ir kiek galima mažesniais kiekiais, o automatizavimo lygis bus aukštas ir dinamiškas“, – tikina V. Jablonskis. Šiuo metu robotizavimas Lietuvoje tik įsibėgėja, tačiau Lietuvoje, kaip ir pasaulinėje rinkoje, robotikos specialistų poreikis nuolat auga.
„Vis daugiau girdime, kad gamybinėje pramonėje įprastus darbininkus keičia robotai: jie pakeičia žmogų fiziškai sunkiose darbuose, pvz., baldų pramonėje – plokščių ar kitų baldinių detalių perkėlime, pakavime, taip pat ūkiuose atliekant tokius darbus kaip bulvių maišų krovimas ant europalečių ar pavojingose darbo sąlygose, tokiose kaip karinė ar laivų gamybos pramonė, katastrofos vietų apžiūra“, – pasakoja V. Baranauskas. V. Jablonskis pastebi, kad nuo 2010 m. pramonėje dirba 5 tūkst. mažiau žmonių, tačiau bendro vidaus produkto sukuriama daugiau. „Pramonės įmonės automatizuojamos-robotizuojamos“, – teigia jis.
Robotizacijos ateitis – itin šviesi
Anot UAB „Elinta“ technikos direktoriaus Aurelijaus Beleckio, šiuo metu robotizacijos poreikis šalyje auga labai sparčiai, todėl perspektyvos Lietuvos mastu ir pasaulyje yra labai didelės. „Dabar pasiūla negali patenkinti paklausos. Žinant tai, jog Lietuva šioje srityje dar smarkiai atsilieka nuo pasaulio robotizacijos lygio, peršasi vienintelė išvada – robotizacija Lietuvoje turi labai šviesią ateitį“, – teigia jis.
A. Beleckis įžvelgia ir kitą perspektyvą dėl vietinės rinkos. „Jei vietinės kompanijos nesustiprės, šioje nišoje greit įsitvirtins užsienio gamintojai ir paslaugų tiekėjai, todėl dabar ir artimoje ateityje yra palankiausias metas užsiimti robotizacija“, – sako UAB „Elinta“ vadovas. Tuo tarpu UAB „Rubedo sistemos“ atstovas Henrikas Simonavičius yra įsitikinęs, kad po 10 metų robotų bus žymiai daugiau, o pastarieji jau bus įsilieję ir tarp mūsų.
„Labai tikėtina bus pamatyti laisvai gatvėje važinėjančius mažuosius logistikos robotus, kurie pakeis zujančius kurjerius. Norėdami užsisakyti picą į biurą ar laukdami siuntinio greičiausiai prie durų susitiksite su nedideliu ratuotu pasiuntinuku, kuris jums atiduos savo krovinį“, – pasakoja H. Simonavičius. Jo teigimu, tikėtina, kad pirmiausia robotai perims nuobodžiausius, purviniausius ir pavojingiausius darbus – ten kur žmonės patys nenori ar negali dirbti.
Ateityje – kompetentingi kelių lygių specialistai
Vertindami robotikos pramonę, jos tendencija, ekspertai tikina, kad svarbiausias vaidmuo tenka šios srities specialistams. „Labai svarbu tai, kad žmogus norėtų išmokti naujų dalykų ir jam patiktų tai, ką jis daro. Žinoma, rinka reikalauja ne tik noro, bet ir bazinių, praktinių žinių automatizacijos srityje, programavimo, mechanikos inžinerijoje“, – sako A. Beleckis. G. Rymonas atskleidžia, kad iš robotikos specialistų reikalaujama ir žinių apie rizikos prognozavimą, reikalavimų analizę, procesų valdymą ir testavimą.
„Taip pat labai svarbūs algoritmai ir loginis mąstymas: kaip juos sukurti, išsitraukti duomenis, tam, kad būtų priimti teisingi sprendimai. Šiuo atveju programuojant robotus prioritetas skiriamas ne programavimo kalbai ar metodui, o algoritmams ir matematiniams modeliams“, – pasakoja jis.
V. Jablonskis sutinka su tuo, kad robotikos specialistai turi būti itin kompetentingi ir išmanyti savo darbą. Jo nuomone, ateityje specialistai bus kelių lygių: aptarnaujantys įrenginius-robotus einamuoju laikotarpiu; kuriantys robotizavimo-automatizavimo linijas ir jas įgyvendinantys – integratoriai; nuomojami specialistai, šalinantys sudėtingus gedimus. Vykdydamas Robotikos studijų programą KTU EEF bendradarbiauja su žymiausiomis Lietuvos bei užsienio pramonės įmonėmis („Rubedo sistemos“, „ABB“, „Elinta“, „Festo“, „Fanuc“). Eilę metų šios studijų programos studentų skaičius auga. „Stengiamės atsižvelgti į rinkos diktuojamus poreikius, darbdavius tenkinančių studentų įgyjamų kompetencijų, reikalingų sėkmingam integravimuisi į darbo rinką užtikrinimu. Studentams sudaromos galimybės vasaros metu atlikti su studijuojama specialybe susijusią papildomą praktiką įmonėje. Šia galimybe pasinaudoja vis daugiau studentų, o verslo įmonės tokiu būdu atsirenka būsimus darbuotojus“, – pasakoja Robotikos studijų programos vadovas.
Anot jo, dauguma 4-o kurso studentų jau dirba pagal specialybę. Studentai taip pat turi galimybę atlikti praktiką užsienyje ar išvykti dalinėms studijoms pagal „Erasmus+“ programą į partnerių universitetus. „Nuo šių metų siūlome galimybę įgyti ir dvigubą diplomą – pasirašyta dvigubo diplomo sutartis su Kartaginos technikos universitetu Ispanijoje. Tokiu būdu tarptautinės patirties turintys programos absolventai įgyja dar didesnes perspektyvas pasaulinėje darbo rinkoje“, – tikina V. Baranauskas.
