Mažėjančius kaimus apraudantys veikėjai galėtų ašaras pataupyti – žemės ūkyje dirbančius žmones keičia vis išmanesnė technika. Bepiločiai skraidantys aparatai, robotai, didieji duomenys ir jų analizė jau dabar naudojami žemės ūkyje, o netrukus ateis diena, kai traktoriai ar kombainai laukuose dirbs visiškai savarankiškai
Mažėjančius kaimus apraudantys veikėjai galėtų ašaras pataupyti – žemės ūkyje dirbančius žmones keičia vis išmanesnė technika, tad darbo rankų ateityje reikės dar mažiau. Neefektyvūs, pigią darbo jėgą išnaudojantys ūkiai anksčiau ar vėliau kris kovoje su technologijomis, kurios dar labiau didins modernių bendrovių efektyvumą.
Bepiločiai skraidantys aparatai, robotai, didieji duomenys ir jų analizė jau dabar naudojami žemės ūkyje, o netrukus ateis diena, kai traktoriai ar kombainai laukuose dirbs visiškai savarankiškai.
Davikliai reaguoja į kiekvieną augalą ir piktžolę, o iš surinktų duomenų automatiškai priima sprendimą, kokį pesticidą panaudoti. („Case IH“ nuotr.)
Tarsi juvelyrai
Jau šiandien vis daugiau Lietuvos ūkininkų naudoja vadinamąsias tiksliojo ūkininkavimo sistemas, kurios tikslingai išnaudoja kiekvieną dirbamos žemės centimetrą.
„Jeigu traktoriumi ar kombainu tuo pačiu lauku reikia važiuoti keliasdešimt ar kelis šimtus kartų, jo atliekamus darbus galima robotizuoti – apdirbti laukus 2,5 centimetro tikslumu ar tolygiai nupurkšti savaeigiu purkštuvu. Mokslininkai su gamintojais šiuo metu aktyviai bando atrankinio purškimo galimybes, kai laukuose apdorojami tik konkretūs augalai. Purkštuvas atpažįsta piktžolę ir paskleidžia ant jos chemikalus. Tai leis dirbti dar efektyviau ir pasiekti geresnių rezultatų“, – teigė bendrovės „Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas Raimundas Janarauskas.
Tiksliojo ūkininkavimo sistemų pagrindą sudaro tarpusavyje sujungtos modernios žemės ūkio ir informacinės technologijos. Tai leidžia užtikrinti, kad kiekviena sėkla ar augalas gauna būtent tai, ko reikia – pradedant dirvožemiu ir baigiant augalų priežiūra bei tręšimu. Analogiškos sistemos jau ne vienus metus integruotos ir į Lietuvos ūkius.
R. Janarausko teigimu, tiksliojo ūkininkavimo sistemos taip pat užkerta kelią netikslingam pakartotiniam įdirbimui, sėklų ar cheminių priemonių įterpimui į dirvą. Neefektyviai veikiančiuose ūkiuose žemės ūkio technika neretai be reikalo važiuoja per jau apdirbtus plotus, dėl to išauga ūkininkų išlaidos, kurias bandoma kompensuoti didinant produkcijos kainą.
Laukuose – robotai, padangėje – dronai
Virš dirbamų laukų zujantys bepiločiai skraidantys aparatai atlieka įvairiausias užduotis. Į dronus įmontuoti vaizdo fiksavimo prietaisai bei jutikliai leidžia stebėti kiekvieną augalą ar gyvūną bei akimirksniu perduoti šią informaciją prie kompiuterio sėdinčiam ūkininkui arba programai, valdančiai traktorių, kombainą ar kitą savaeigę techniką.
Dronai padeda ūkininkams vizualiai įvertinti jų laukus – matyti dirvos ir pasėlių būklę, kokią žalą jiems padarė kruša ar sausra. Žvalgantis iš viršaus galima visai kitaip įvertinti nuostolius, nei vaikštant ar braidant po laukus. Tai ūkininkams padeda nuspręsti, kuriais plotais reikia pasirūpinti, pavyzdžiui, papildomai patręšti.
„Mokslininkai kuria sistemas derlingumo vaizdo žemėlapiams sudaryti. Tam naudojami bepiločiai skraidymo aparatai su daugiafunkcio fotografavimo įranga. Tokie žemėlapiai galėtų būti pritaikomi naudojant kitas pažangias žemės ūkio technologijas, kurios padeda parinkti geriausius purškimo, tręšimo režimus“, – pasakojo R. Janarauskas.
Dar viena priemonė, didinanti žemės ūkio gamybos efektyvumą, yra autonominė technika, robotai. Įmonių grupės „Dojus“ generalinis direktorius Donatas Dailidė tvirtina, kad automatizavimo sprendimai, tokie kaip automatinis vairavimas „AutoTrac“ ar automatinis greičio palaikymas „HarvestSmart“, padeda ūkio išlaidas sumažinti iki 20 proc.
Verslininko teigimu, šios sistemos maksimaliai sumažina operatoriaus klaidų tikimybę, nes traktorius važiuoja automatiškai nubrėžta trajektorija. Tai leidžia sutaupyti iki 10 proc. degalų, taip pat ‒ iki 5 proc. išlaidų trąšoms bei purškimui. Be to, robotizuotos sistemos palengvina darbą tamsiuoju paros metu, mažina produkcijos savikainą.
„Vis sudėtingėjant žemės ūkio mašinoms, reikalingi labai aukšto lygio specialistai. Pastebėta, kad operatorius panaudoja tik 80 proc. mašinos našumo. Todėl gamintojai diegia vis daugiau automatinių sistemų, kurios pačios pagal sąlygas nustato parametrus, kad mašinos pasiektų maksimalų našumą ir kokybę. Operatoriui dažniausiai tereikia patvirtinti mašinos siūlomus nustatymus“, – pasakojo D. Dailidė.
Nors automatizuotą žemės ūkio techniką dar prižiūri žmogus, tikėtina, kad jau netrukus ūkiuose dirbs traktoriai be vairuotojo. 2016 m. žemės ūkio technikos bendrovė „Case IH“ pristatė pirmojo savivaldžio traktoriaus koncepcinį modelį (nuotr.), kuris jau pelnė apdovanojimų už dizaino sprendimus. Šis koncepcinis traktorius neturi kabinos ir yra valdomas automatinėmis tiksliojo ūkininkavimo technologijomis. Kūrėjai yra įsitikinę, kad būtent toks ir panašūs gaminiai pakeis įprastus žmogaus valdomus traktorius.
„Case IH“ koncepciniame traktoriuje yra integruota interaktyvi sąsaja, kuri leidžia nuotoliniu būdu stebėti iš anksto užprogramuotas operacijas. Kompiuteris automatiškai apskaičiuoja dirbamo lauko plotą ir parenka efektyviausius parametrus. Traktoriuje esantis radaras bei vaizdo kameros aptinka stacionarias arba judančias kliūtis savo kelyje bei atitinkamai manevruoja. Nutrūkus GPS ar kitam signalui, transporto priemonė iš karto sustoja.
Gamintojai kol kas nekalba apie šio traktoriaus kainą. „Case IH“ atlieka bandymus laukuose realiomis sąlygomis ir nuolat tobulina savivaldę sistemą. Tikėtina, kad masinei prekybai šis traktorius bus pristatytas per artimiausius penkerius metus.
Įkinkyti didieji duomenys
Įmonių grupės „Dojus“ vadovas D. Dailidė sakė, kad modernios robotizuotos technikos ir viso ūkio efektyviam darbui užtikrinti reikalingi operacijų centrai, kuriuose kaupiami duomenys, leidžiantys vėliau priimti atitinkamus sprendimus.
„Duomenys renkami įvairiais būdais: azoto davikliais, dronais ar palydovinėmis nuotraukomis. Jie panaudojami kuriant žemėlapius, pagal kuriuos veikia tręštuvai, purkštuvai, sėjamosios mašinos bei kita technika. Naujausias sprendimas – į techniką įdiegti davikliai, kurie reaguoja į kiekvieną augalą ir piktžolę, o iš surinktų duomenų automatiškai priima sprendimą, kokį pesticidą panaudoti“, – pasakojo pašnekovas.
Naudojant šiuos duomenis žemės ūkio technika veikia itin darniai. Mašinų sinchronizacijos sistema „John Deere Machine Sync“ užtikrina, jog darbymečiu ūkyje dirba ir technika, ir žmonės. Ši technologija leidžia suderinti veiksmus ir išlaikyti nenutrūkstamą darbą. Dėl jos kombainas susisiekia su traktoriumi ir nusiunčia signalą, kad kombaino grūdų bunkeris pilnas – laikas atvykti jo iškrauti. Operatoriui priartėjus prie kombaino, traktorius pagal GPS signalus sinchronizuoja važiavimo greitį ir juda tokia pačia trajektorija kaip kombainas. Taip užtikrinamas nenutrūkstamas darbas, kadangi bunkeris ištuštinamas tiesiai į traktoriaus priekabą kombainui nė nesustojus.
D. Dailidė pateikė dar vieną pavyzdį. „John Deere“ sistemai priklausančios technikos darbiniai parametrai automatiškai internetu siunčiami į serverį. Jei įvyksta gedimas, gamintojo servisas gauna pranešimą greičiau, nei paskambina klientas. Taip specialistai gali atlikti pirminę diagnostiką nuotoliniu būdu ir važiuodami taisyti technikos atsivežti iš sandėlio reikalingą detalę. Maža to, technika gali būti sustabdoma prieš įvykstant rimtesniam gedimui.
Nors naujausios technologijos padidina technikos kainą, žemės ūkio specialistai sako, kad dėl padidėjusio darbo našumo investicijos į jas atsiperka per keletą metų.
Išliks stambūs pramoniniai ūkiai
Ekspertai vienbalsiai sutaria, kad žemės ūkio laukia technologinis perversmas. „Ūkiai stambės, nes tik tokie pajėgs naudoti galingesnę ir našesnę techniką. Dešimties metų perspektyvoje turbūt reikėtų įsivaizduoti Lietuvoje vyraujant 500–1000 hektarų ar 500–1000 melžiamų karvių turinčius ūkius. Šį procesą lemia vartotojų poreikis įsigyti produktų mažesnėmis kainomis. Manau, kad ateityje galės išlikti tik stambūs pramoniniai ūkiai“, – prognozuoja „Dotnuva Baltic“ Technikos skyriaus vadovas R. Janarauskas.
Įmonių grupės „Dojus“ generalinio direktoriaus D. Dailidės vertinimu, vis didės duomenų reikšmė bei poreikis juos kaupti ir analizuoti. „Šių duomenų apimčiai pasiekus kritinę masę, dirbtinio intelekto pagalba bus galima analizuoti ir modeliuoti optimalius ūkio valdymo veiksmus. Kitos dvi sritys, kur bus investuojamos lėšos tobulinant žemės ūkio techniką, yra elektrifikacija bei autonominis vairavimas“, – teigė pašnekovas.
Specialistų vertinimu, Lietuvos ūkiai niekuo neatsilieka nuo pažangiausių pasaulyje žemės ūkio valstybių. Nauja technika, kurią naudoja šalies žemdirbiai, leidžia pritaikyti inovatyvius sprendimus. Be to, nemažai ūkių yra surinkę didelį agronominių duomenų kiekį ir siekia juos tinkamai analizuoti bei panaudoti. Tai reiškia, kad žemdirbiai vis dažniau siūlys darbą ne mechanizatoriui, o informacinių technologijų specialistui.
