Mikrobangų krosnelę, kaip pavojingą atlieką, nors ji taip ir nereglamentuojama, laiko beveik
6 iš 10 Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu 40 proc. respondentų mano, kad freoninis šaldytuvas,
kuris yra viena iš pavojingiausių elektronikos atliekų – visai nekenksmingas. Elektronikos
platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė,
dėl kokių elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojai baiminasi be reikalo, ir kokių pavojų
nuvertina.
Mikrobangų krosnelę, kaip pavojingą atlieką, nors ji taip ir nereglamentuojama, laiko beveik 6 iš 10 Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu 40 proc. respondentų mano, kad freoninis šaldytuvas, kuris yra viena iš pavojingiausių elektronikos atliekų – visai nekenksmingas. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, dėl kokių elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojai baiminasi be reikalo, ir kokių pavojų nuvertina.
EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė pasakoja, kad kenksmingomis elektronikos atliekomis laikomos tos, kurios savo sudėtyje turi pavojingų medžiagų, tokių kaip freonas, gyvsidabris, metalų dulkės, švinas ir kt. „Įvairius tepalus ir skysčius galima rasti šaldytuvuose, rašaliniuose spausdintuvuose, freoną – kondicionieriuose, o gyvsidabrį lempose ir t. t.“, – pasakoja I. Baltrūnaitė.
Remiantis tyrimo duomenimis, pavojingiausia elektronikos atlieka Lietuvos gyventojai (79 proc.) laiko kineskopinį televizorių, antroje vietoje – dujošvytes gyvsidabrio lemputes (77 proc.) ir trečioje – amoniakinius šaldytuvus (74 proc.). Kaip pavojingą elektronikos atlieką 61 proc. gyventojų įvardino freoninį šaldytuvą, 58 proc. – mikrobangų krosnelę. Išmanųjį telefoną kenksminga elektronikos atlieka laiko daugiau nei pusė respondentų (54 proc.), o kopijavimo aparatą bei plokščiaekranį televizorių kiek mažiau nei 50 proc. (47 proc. ir 47 proc.). Labiausiai „nekaltos“ gyventojams pasirodė ledinių lempučių (43,6 proc.) ar spausdintuvų atliekos (42,7 proc.).
UAB „EMP Recycling“, perdirbančios elektronikos prietaisus, komercijos projektų vadovės Astos Prankienės teigimu, visos iš apklausoje pateiktų elektronikos atliekų yra reglamentuojamos kaip pavojingos, išskyrus mikrobangų krosneles, kurios nėra laikomos kenksmingomis atliekomis, tačiau tai nereiškia, kad jos neturi būti tinkamai tvarkomos kaip ir kitos elektronikos atliekos. „Kaip pačias pavojingiausias elektronikos atliekas išskirčiau dujošvytes lemputes, kuriose gausu gyvsidabrio, freono pripildytus šaldytuvus bei kineskopinius televizorius, kuriuose galima rasti metalo dulkių. Šios medžiagos kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai“, – teigia A. Prankienė.
Kalbant apie dujošvytes lemputes, kurios dar kitaip vadinamos gyvsidabrio garų šaltiniu, tampa pavojingos tik jas sudaužius arba išmetus į buitinių atliekų konteinerį, kur jos taip pat sumaitojamos ir gyvsidabris pradeda garuoti. Gyvsidabris gali ypač pakenkti fermentų veiklai ar net pažeisti centrinę nervų sistemą. Todėl netyčia sudaužius namuose dujošvytę lemputę, reikėtų gerai išvėdinti patalpas, siekiant, kad gyvsidabrio garai išsisklaidytų. Vietą, kurioje sudužo lemputė, reikėtų išvalyti drėgnu popieriniu rankšluosčiu, o šukes sudėti į atskirą maišelį ir išmesti į elektronikos atliekų konteinerį, dujošvytėms lemputėms skirtą langelį.
Nors Lietuvos gyventojai trečioje pagal pavojingumą vietoje išskiria amoniakinius šaldytuvus, visgi freoniniai yra kenksmingesni. Išsiskyręs iš šaldytuvo freonas gali sukelti mieguistumą, sutrikdyti centrinę nervų sistemą, o esant dideliam kiekiui, gali net apsunkinti kvėpavimą. Šaldytuve užuodus tarsi ką tik nupjautos žolės kvapą, nedelsiant reikėtų susisiekti su licencijuotu šaldymo remonto techniku, nes, ko gero, freonas išgaravo iš aušinimo sistemos.
Itin didelį pavojų kelia ant kineskopų vidinio paviršiaus nugulusios metalo dulkės, kurių įkvėpus, yra tikimybė susirgti pneumonitu – plaučių audinių arba bronchiolių uždegimu, kurio simptomai panašūs į plaučio uždegimo.
Pasak EPA atstovės I. Baltrūnaitės, elektronika nėra savaime pavojinga. Prietaisų atliekos tampa kenksmingos, kai laikomi netinkamomis sąlygomis arba išmetami į buitinių atliekų konteinerius. EPA atstovė pataria, kad nenaudojami elektronikos prietaisai, laikomi su mintimi „o gal prireiks“ dažniausiai dulkėdami namuose tampa tik elektronikos atliekomis, o galiausiai, gali pakenkti ir žmonių sveikatai. Todėl, vis dar veikiančius ir nebenaudojamus prietaisus rekomenduojama padovanoti ar parduoti. Jeigu prietaisai jau sugedę ir jų remontas ekonomiškai nebetikslingas, jie turėtų būti atiduodami saugiam sutvarkymui.
Baterijas bei smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, barzdaskutes, ausines, įkroviklius, mobiliuosius telefonus ir kt.) galima išmesti specialiai tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir pan. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldytuvai, skalbimo mašinos, indaplovės) nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete skiltyje „Gyventojams“.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Apklausa atlikta 2018 m. gegužės 4–12 dienomis, jos metu apklausta 1000 gyventojų iš visos Lietuvos.
