Po daugelio metų susidomėjimas elektrinėmis transporto priemonėmis smarkiai išaugo ir ypač po to, kai visame pasaulyje prasidėjo vis intensyvėjantys benzininių ir dyzelinių automobilių draudimas. Matome didžiulį elektromobilių paklausos ir pasiūlos augimą ir reikia pripažinti, kad tam itin didelę įtaką padarė „Tesla“. 
Po daugelio metų susidomėjimas elektrinėmis transporto priemonėmis smarkiai išaugo ir ypač po to, kai visame pasaulyje prasidėjo vis intensyvėjantys benzininių ir dyzelinių automobilių draudimas. Matome didžiulį elektromobilių paklausos ir pasiūlos augimą ir reikia pripažinti, kad tam itin didelę įtaką padarė „Tesla“. Ir jei iš pradžių elektromobiliai atrodė kaip prabangos prekė, tai dabar jų kainos vis labiau krenta ir tokie automobiliai vis labiau skverbiasi į automobilių rinką. Prognozuojama, kad iki 2025 metų elektromobilių kainos susilygins su tradiciniais automobiliais. Bet ar viskas kas susiję su elektromobiliais yra vien tik rožėmis klota?
Elektriniai automobiliai yra vertinami kaip puikus atsakymas į ekologiško ir švaraus judėjimo klausimą. Tačiau bendras elektrinių transporto priemonių tvarumas nėra aiškus. Atidžiau panagrinėjus situaciją gali tekti persvarstyti visą mūsų transporto paradigmą.
Elektrinis transportas, palyginus su vidaus degimo varikliais, akivaizdžiai pranašesnis ir, vertinant teršalų išmetimo ir žmonių sveikatos aspektais, turi privalumų. Transportas yra atsakingas už maždaug 23 % viso su energija susijusio anglies dioksido išmetimo. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius padvigubės.
Motorinės transporto priemonės taip pat sukelia naštą visuomenei, ypač miestų aplinkoje, kurioje būtent transportas yra labiausiai atsakingas už triukšmą ir oro taršą. Šių problemų išvengimas yra būtent tai, dėl ko elektrinės transporto priemonės laikomos pagrindinėmis priemonėmis, kurios padės išvalyti transporto sektorių. Visgi, elektra varomi automobiliai turi savų problemų.
„Nešvari“ tiekimo grandinė
Elektrinės transporto priemonės susiduria su tiekimo grandinės iššūkiais. Kobaltas, pagrindinis ličio jonų baterijų elementas elektra varomuose automobiliuose, yra susijęs su vaikų išnaudojimu. Nikelį, kuris yra naudojamas tose pačiose baterijose, yra toksiška išgauti. Taip pat yra aplinkosaugos problemų ir žemės naudojimo konfliktų, susijusių su ličio kasyba tokiose šalyse kaip Tibetas ir Bolivija.
Elementai, naudojami baterijų gamyboje, bei jų tiekimas yra riboti. Tai neleidžia elektrifikuoti viso pasaulio transporto esant dabartinei baterijų technologijai. Be to, vis dar nėra aplinkai saugaus ličio jonų baterijų perdirbimo.
Nors patys elektromobiliai nesukuria išmetamųjų teršalų, tačiau yra kitas rūpestis – smulkios kietosios dalelės. Dažniausiai elektriniai automobiliai yra sunkesni nei įprastiniai automobiliai, o sunkesni automobiliai sukuria didesnį išmetamų teršalų kiekį. Didelis elektromobilių sukimo momentas dar labiau padidina kietųjų dalelių problemą, kadangi dėl jo padidėja padangų nusidėvėjimas ir kietųjų dalelių pasklidimas aplinkoje.
Kitoks variklis, ta pati problema
Elektrinės transporto priemonės patiria ir daugiau panašių problemų, su kuriomis susiduria įprastinės transporto priemonės. Tiek vienos, tiek ir kitos transporto priemonės reikalauja kelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir kitos infrastruktūros, o tai yra problema, ypač miestų teritorijose.
Net ir taip trūkstamas žmonių fizinis aktyvumas niekaip nepasikeičia į gerą, pakeitus vidaus degimo variklį turintį automobilį į elektra varoma.
Kitos problemos yra susijusios su automobilių kamščiais ir per dideliu jų kiekiu mūsų gatvėse. Vien Australijoje eismo spūstys 2015 metais padarė apie 16,5 mlrd. dolerių žalos. Numatoma, kad kasmet iki 2030 metų ši žala vis padidės 2 %. Atsižvelgiant į pasaulines gyventojų skaičiaus augimo tendencijas bei vykstančius urbanizacijos procesus, elektriniai automobiliai, nepaisant akivaizdžių pranašumų prieš iškastinį kurą, greičiausiai neišspręs mobilumo mieste ir su infrastruktūra susijusių problemų.
Technologijos arba reguliavimas gali padėti išspręsti šiuos techninius ir aplikosauginius galvos skausmus. Perdirbimo, inovacijų ir ekologiškesnių baterijų gamyba gali padėti gerokai sumažinti baterijų gamybos daroma poveikį aplinkai ir žmonėms. Sertifikavimo schemos, kaip kad siūlomos Švedijoje, galėtų padidinti baterijų, kurios pasižymi mažesniu neigiamu poveikiu, vertę ir prieinamumą bei leistų šioje pramonės šakoje išvengti žmogaus teisių pažeidimų.
Naujojo transporto paradigma
Vis dėlto, nors susirūpinimas dėl klimato kaitos, atrodo, kad gerokai paspartins perėjimą prie elektrinių transporto priemonių, bet tai gali būti tik pereinamojo laikotarpio technologija. Elektromobiliai per ateinančius metus mažai tepadidins mobilumą mieste ar kažkaip pagerins gyvenimo sąlygas. Žinomi automobilių gamintojai, tokie kaip „Porche“, dirba prie naujų transporto rūšių, ypač perpildytose ir augančiose rinkose, tokiose kaip Kinija.
Nepaisant to, jų vizija vis dar remiasi viena iš asmeninių transporto priemonių. Ji remiasi elektra varomais automobiliais ir pažangiomis eismo valdymo sistemomis, kad tokiu būdu būtų išvengta miesto spūsčių. Vietoj mažesnio automobilių skaičiaus mūsų gatvėse, kaip to reikalauja transporto ekspertai, automobilių gamintojai ir toliau, nors tai ir yra ekologiškesnė versija, skatina individualų transportą.
Didėjant gyventojų skaičiui, gali tekti iš esmės keisti transporto paradigmą – ir kai kas tai jau bando daryti.
Pavyzdžiui, Kopenhagos miesto centre jau dabar yra daugiau dviračių nei automobilių, o per artimiausius 10 metų centre nebeliks nei vieno automobilio. Daugelis kitų miestų, įskaitant Oslą Norvegijoje ir Čengdu Kinijoje taip pat juda link to, kad išsilaisvintų nuo automobilių.
Ekspertai jau rengia naujus miestų projektavimo planus. Jie apjungia veiksmingą viešajį transportą, kaip kad yra Kuritiboje Brazilijoje, su galimybe pėsčiomis saugiai ir patogiai pasiekti bet kurią reikiamą vietą, kaip kad yra Vaubane Vokietijoje.
Tokie mišrios sistemos pokyčiai ne tik sprendžia su transportu susijusias aplinkosaugines problemas. Atkurdami miestų žaliąsias erdves, jie pagerina žmonių gyvenimo sąlygas. Sumažindami kelionės laiką, jie padeda ne tik sutaupyti brangaus laiko, bet ir pinigų. Dėl mažesnės taršos ir aktyvesnio gyvenimo būdo tokie sprendimai prisideda prie žmonių sveikatos pagerėjimo. Netgi pagerėja socialinė sanglauda, puoselėjama žmonių sąveika ir sumažėja nusikalstamumas. Ir, žinoma, tai duoda ekonominę naudą, kadangi gerokai sumažėja spūsčių skaičius ir dydis bei padidėja žmonių produktyvumas.
Esamoje situacijoje elektriniai automobiliai yra greitas technologinis sprendimas, kuris padeda kovoti su klimato kaita ir pagerina oro kokybę miestuose. Tačiau kalbant apie tvarumą, yra svarbiausia pasiekti tokį miestų transporto ir susisiekimo modelį, kuris užtikrintų, kad kasdienės mūsų kelionės būtų kaip įmanoma patogesnės, mažiau priklausomos nuo automobilio ir visapusiškai ekologiškesnės.
