„Subaru“ markės automobilių savininkai yra tikri gamtos mylėtojai. Jie važinėja dviračiais, plaukioja baidarėmis ir stovyklauja dažniau nei bet kurios kitos markės automobilių vairuotojai, be to, paprastai gyvena tuose Jungtinių Valstijų regionuose, kuriuose griežčiausiai laikomasi išmetalų apribojimų.
„Subaru“ markės automobilių savininkai yra tikri gamtos mylėtojai. Jie važinėja dviračiais, plaukioja baidarėmis ir stovyklauja dažniau nei bet kurios kitos markės automobilių vairuotojai, be to, paprastai gyvena tuose Jungtinių Valstijų regionuose, kuriuose griežčiausiai laikomasi išmetalų apribojimų, rašoma portale „Bloomberg“.
Bendrovė „Subaru“ ir pati siekia sudaryti gamtosaugos problemoms neabejingos įmonės įspūdį: dagiau nei milijonas iš jos gamyklų kasmet išriedančių automobilių yra pagaminami taip, kad nesusidarytų atliekų, kurias tektų išgabenti į sąvartyną. Tad kodėl gi ištikimi „Subaru“ klientai kol kas negali įsigyti elektra varomo savo mėgstamos markės modelio?
Visi naujausi „Subaru“ modeliai varomi vien iškastiniu kuru. Dar šiemet įmonė ketina pristatyti iš tinklo įkraunamą hibridą. Tai bus patobulinta krosoverio XV versija su degalus naudojančiu ir elektriniu varikliais. Tačiau vien elektra varomo „Subaru“ automobilio dar, matyt, teks keletą metų palaukti.
„Jei dabar išleistume tokį automobilį, būtume priversti konkuruoti su visais kitais rinkos dalyviais, – sako „Subaru“ padalinio JAV generalinis direktorius Tomas Dollas, – o mes tarsi leidžiame santykius išsiaiškinti kitiems, o tada jau ir patys galėsime prisijungti.“
„Subaru“ yra viena iš nedaugelio automobilių gamintojų, savo plėtros tempų nekeičianti dėl visuotinių lenktynių pristatant elektromobilius. Panašios, įtampos nekeliančios strategijos laikosi ir „Mazda Motor Corp.“, nors akumuliatoriumi maitinamą variklį pristatė jau prieš porą metų. Atsakymo į klausimą, kodėl taip elgiasi, iš „Mazda“ atstovų gauti nepavyko, bet, remiantis anksčiau pateiktu paaiškinimu, pakankamai efektyvus automobilių su vidaus degimo varikliais realizavimas leidžia įmonei iš lėto ir apdairiai judėti pirmyn.
Daug stambesnė korporacija „Fiat Chrysler Automobiles“ šiuo metu siūlo tik du elektrifikuotus modelius – vienatūrį hibridą „Chrysler Pacifica Hybrid“ ir vien elektra varomą „Fiat 500e“. Šias įmones visiškai tenkina situacija, kai technologijų tobulinimą galima patikėti kitiems, kol rinkos poreikiai pamažu taps tokie pat svarbūs, kaip ir griežtinami emisijų standartai.
Elektromobilių poreikis kol kas ženklus tik Kinijoje: vos vienas iš 50-ies visame pasaulyje parduodamų automobilių yra varomas elektra. Akumuliatorių technologijos vis dar brangios, o įkrovimo punktų infrastruktūra daugelyje pasaulio regionų dar nėra pakankamai išplėtota. Tačiau užvis svarbiausia tai, kad dar negalima įvardyti įmonių, jau sugebėjusių kaip reikiant pasipelnyti dėl postūmio elektrifikuotis.
Kiti automobilių gamintojai noriai dalyvauja galbūt didžiausioje per ištisus dešimtmečius automobilių pramonės revoliucijoje ir vangiai augantis pardavimas jų neatgraso. Visų priešakyje – bendrovė „Volkswagen AG“. Į dabartinį jos asortimentą jau įtraukta 17 akumuliatoriais varomų modelių. Toliau eilėje – BMW su 13 iš tinklo įkraunamų transporto priemonių. Net apdairesnė rinkos dalyvė – JAV bendrovė „General Motors Co.“- iki 2023 metų yra numačiusi pasiūlyti 20 vien elektra varomų modelių, tarp kurių turėtų būti septyni skirtingi miesto visureigiai. Neskubant elektrifikuotis, atrodo, galima šį tą laimėti.
Šiuo keliu pasukusi bendrovė gali ramiai pralaukti, kol kas nors kitas atliks pakankamai efektyvumo tyrimų bei konstrukcijos bandymų ir taip išvengti su šiais procesais susijusių išlaidų. Po keleto metų, kai akumuliatorių gamybos kaštai pakankamai sumažės, tokia bendrovė galės per daug nerizikuodama sudarinėti sandorius su geriausiais tiekėjais ir kaip niekur nieko įsitraukti į konkurencinę kovą.
Tyrimų organizacijos BNEF analitikas Colinas McKerracheris mano, kad tokia strategija gali pasiteisinti, o jos besilaikantys dažniausiai mano, kad gali palaukti ir pažiūrėti, kaip viskas susiklostys. Norą vaikytis naujausių tendencijų mažina ir, pavyzdžiui, „Fiat Chrysler“ vadovo Sergio Marchionne pareiškimai. Jis tiesiog prašė klientų nepirkti vien elektra varomų 500e, o 2015 metais nurodė, kad parduodama kiekvieną elektromobilį jo įmonė patiria 14 tūkst. JAV dolerių (12 tūkst. eurų) siekiančius nuostolius. Ne taip seniai S. Marchionne ir vėl suabejojo sprendimo nūdienos sąlygomis gaminti elektromobilius racionalumu.
„Nežinau nė vienos įmonės, gebančios užsidirbti iš parduodamų elektromobilių, nebent jie priklausytų aukščiausios prabangos klasei“, – sakė S. Marchionne kasmetinėje Detroito automobilių parodoje susirinkusiai auditorijai. Nors praleisti pačią elektromobilių bumo pradžią galbūt ir verta, tačiau tada iškyla tikimybės pavėluoti rizika.
Pavyzdžiui, „Subaru“ tikrai galėtų pasiūlyti ką nors patrauklaus dėl aplinkos taršos sunerimusiems vairuotojams, šiuo metu priverstiems rezervuoti šimtus tūkstančių jokių teršalų neišmetančių „Tesla“ automobilių. Lėtapėdžiai rizikuoja netekti ir dar dviejų galimybių – pasisamdyti aukščiausios kvalifikacijos elektronikos inžinierių ir sudaryti sutarčių su pažangiausiais akumuliatorių tiekėjais.
Per pastaruosius septynerius metus akumuliatorių kainos nukrito 79 proc. Jei jos ir toliau mažės, tikėtina, kad iki 2024-ųjų elektromobiliai kainos požiūriu jau galės konkuruoti su tradiciniais automobiliais. „Kai taip nutiks, situacija gana greitai pasikeis, – sako analitikas C. McKerracheris. – Jau dabar vis dažniau tenka girdėti automobilių gamintojus tvirtinant, kad iš šios produkcijos galima užsidirbti.“
Spartų poreikio augimą prognozuoja net toks skeptikas kaip S. Marchionne. Jis tikisi, kad iki 2025-ųjų daugiau nei pusė visų parduodamų transporto priemonių bus akumuliatoriais arba kuro elementais varomi (bent iš dalies) automobiliai, o visiškai neseniai pats uždegė žalią šviesą hibridinių transmisijų montavimui visuose „Ferrari“ modeliuose, gaminamuose dar vienoje jo vadovaujamoje įmonėje. Koncernui „Fiat“ priklausanti „Maserati“ taip pat užtikrintai skinasi kelią į „Teslos“ teritoriją. Bendrovės planuose – vien elektra varomas sportinis automobilis galintis išvystyti net 315 km/val. greitį.
Nuostata, kad tas, kuris šiuo metu lūkuriuoja, vėliau galės paprasčiausiai užsisakyti tinkamiausių priemonių komplektą ir labai greitai prisijungti prie tarpusavyje konkuruojančių bendrovių, veikiausiai pasiteisins, bet tik iš dalies. 2003-iaisiais „Tesla“ buvo vienintelis unikalius automobilius sumanęs gaminti startuolis, tačiau šiandien jau visas būrys įmonių pristatinėja rinkai elektromobilius ir taip mėgina prasibrauti į šį pramonės sektorių. Ilgainiui, kai nebekils problemų dėl akumuliatorių, o elektriniai varikliai taps patikimi ir efektyvūs, kliūčių patekti į rinką darysis vis mažiau.
