Dronai keičia požiūrį į statybas

Dronų naudojimas nėra naujiena fotografijoje, kino pramonėje, pramoginėje, laisvalaikio ar net sporto veikloje, tačiau, pasirodo, šie skraidantys robotai kelia nemažą perversmą statybos bei projektavimo sektoriuose.

Dronai – neišnaudotas potencialas

Esame įpratę girdėti ir matyti nedideles, virš savo galvų burzgiančias ir padebesiais skraidančias mašinas, kurios dažniausiai tapatinamos su nepaprasto grožio gamtos ir architektūros fotografijomis ar vaizdo filmais iš paukščio skrydžio.

Tačiau pasak Kauno technikos kolegijos (KTK) Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento vadovės Lolitos Dalbokaitės, dronai yra gerokai neįvertinti, ypač jų panaudojimo galimybės ir potencialas statybos ir pramonės sektoriuose.

„Kol kas girdime apie skraidančių dronų panaudojimą filmuojant renginius ar fotografuojant vaizdus. Tačiau jų galimybės yra labai plačios, ypač kalbant apie statybos ir kelių inžinerijos sektorius. Visos inžinerinės šakos skaitmenizuojasi, jau ir Lietuvoje nemaža dalis įmonių dirba su BIM (Building Information Modeling) sistema, kitaip sakant, pastato skaitmeniniu modeliavimu. Tendencijos rodo, kad netolimoje ateityje nebeliks popierinių brėžinių. Visi statybų projektai turės būti atliekami trimatėje koordinačių sistemoje (3D). Būtent tada dronai taps nepakeičiamais, o statybų aikštelėse vietoje brėžinių liks tik planšetės, kuriose saugoma visa pastato informacija“, – sako ji.

Naudojami kelių tiesime bei statybos sektoriuje

Pasak L. Dalbokaitės, jau ir šiandien verslas pradeda atsigręžti į dronus ir mėgina išnaudoti jų teikiamas galimybes.

„Dronai suteikia daug galimybių – apskridus bet kokį objektą, per keletą valandų galima sukurti 3D vaizdą, kuris tampa 3D modeliu ir projekto dalimi. Dronai labai gelbsti dirbant su paveldosaugos objektais. Dažnai senų pastatų brėžiniai yra neišlikę. Tokiais atvejais dronas ir jį valdantis specialistas su specialia programine įranga skaitmeninį pastato projektą padaro per kelias valandas. Anksčiau reikėdavo architektams, geodezininkams ir inžinieriams patiems vaikščioti su ruletėmis, nivelyrais ir kita matavimo įranga, iš naujo matuoti visą pastatą, jį braižyti. Tai trukdavo nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o dabar padaroma per dieną ar dvi.

Tokia pati situacija ir su renovuojamais daugiabučiais. Visi pastatai turi būti įvertinti, nustatyta jų būklė. Tai labai greitai galima padaryti dronų pagalba. Atlikti pastato konstrukcijų būklės įvertinimą, parengti erdvinius (3D) renovuojamo pastato modelius, nustatyti problemines vietas, pažeidimus dideliame aukštyje, pavyzdžiui, išanalizuoti kokie išorinės sienos įtrūkimai yra 8 aukšte“, – pasakoja L. Dalbokaitė.

Specialistės teigimu, itin tikslūs pateikiami dronų duomenys leidžia atlikti ir nuotolinius skaičiavimus bei pasitarnauti kelių inžinerijoje.

„Drono daromos nuotraukos yra pririštos prie kordinačių sistemos. Pasirinkus norimą objektą, yra daroma daug nuotraukų, kurios sukuria taškų debesį, šis su tam tikra programine įranga yra apdirbamas ir gaunamas norimas 3D modelis ar reikalingi skaičiavimai. Pavyzdžiui, galima atlikti skaičiavimus, kiek karjeruose yra iškasama grunto, žvyro ir t. t., tiesiog praskrendant virš jų, o vėliau apdorojant duomenis. Ir vėl – tai atliekama per dieną, dvi, o ne mėnesį.

Taip pat didelis dronų pritaikymas yra projektuojant kelius. Su juo praskridus galima gauti esamą paviršiaus padėtį bei siūlyti savo sprendimus, stebėti kelio pravažumą ir surinkti kitus reikiamus duomenis. Jei kelias jau tiesiamas, tai galima atlikti jo priežiūrą, skenuoti kelią po kiekvieno asfalto sluoksnio ir taip skaitmenizuoti jį, surinkti visą reikiamą informaciją. Taip pat ir nustatyti defektus, kitus norimus ir matomus aspektus“, – teigia L. Dalbokaitė.

Keičia studijų programas

Besikeičianti ir vis labiau skaitmenizuojama statybų aplinka, paskatino ir Kauno technikos kolegiją įkurti Fotogrametrijos laboratoriją bei įsigyti kompleksinę bepilotę aero kartografavimo ir 3D modelių sudarymo įrangą. Pasak Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento vadovės, pokyčiai rinkoje keičia ir mokymosi procesą.

„Dėl atsiradusios ir vis didesnį pritaikomumą turimos įrangos ženkliai keičiasi ir mokymosi procesas Kelių inžinerijos bei Statybos inžinerijos studijų programose. Jau nuo šio rugsėjo kitaip vyks geodezinių matavimų, nužymėjimų praktikos, kelių projektavimo paskaitos. Studentai, projektuodami kelius ar pastatus, vietoje 2D modelių kurs 3D erdvinius modelius. Suprantama, kad mažiau dėmesio bus skiriama į antrą planą nueinantiems senojo formato brėžiniams ir daugiau bus lavinami skaitmenizuoti įgūdžiai, plečiamos darbo su tam tikromis programomis praktinės žinios.

Stengiamės studentams, projektuojantiems tiek kelius, tiek ir pastatus, duoti konkrečią situaciją, kurią jie gali analizuoti, taikyti savo sprendimus. Turime 3D spausdintuvą, kuris leidžia materializuoti studentų idėjas iki apčiuopiamų rezultatų, darant realių objektų maketus. Tikimės, kad dar daugiau negu iki šiol studentų projektinių sprendimų bus įgyvendinta su Kauno miesto ir verslo įmonių pagalba.

Dirbdami su šiuolaikine įranga, kurią turi dar tik nedaugelis Lietuvos įmonių, studentai turi visai kitą nusiteikimą ir didesnę motyvaciją, nes dirba su realiais projektais, o ne taškais žemėlapyje. Taip pat atsiveria ir įdomesnių semestrinių, baigiamųjų darbų galimybės, kai dėstytojai, kartu su studentais, atlieka praktinius tyrimus pagal realius įmonių užsakymus“, – teigia L. Dalbokaitė.