Sena įranga, ypač smulkūs elektroniniai prietaisai, kartais dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius ir nepatenka pas atliekų tvarkytojus. Tačiau daugelis prietaisų, įskaitant sodo ir daržo įrankius, gali būti pakartotinai panaudojami, ypač, kai jiems tereikia smulkaus remonto.
„Perkame naują įrangą, tačiau ne visuomet žinome, ką daryti su senais prietaisais ir tai gali būti šioks toks galvos skausmas. Smulkūs elektriniai prietaisai (grąžtai, pjūklai, virduliai, lygintuvai, plaukų džiovintuvai, keptuvės ir pan.) ne tik užima vietą mūsų namuose, bet gali turėti žalingų medžiagų, jei netinkamai pašalinama. Tačiau elektros įrenginius dažnai galima pakartotinai naudoti, o netinkamus naudojimui prietaisus perdirbti“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) bei Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak jo, dažnai namuose nepageidaujama elektros ir elektroninė įranga dar veikia arba jai tereikia smulkaus remonto. Tuo atveju, kai vis tik norima įrangos atsikratyti, ją galima parduoti arba dovanoti kaimynams, draugams ar giminaičiams.
Elektrinių įrankių pardavimas Lietuvos rinkoje kasmet auga. Pirkėjai neabejingi naujoms technologijoms ir perka vejapjovės robotus, akumuliatorinius įrankius ir pan., sako bendrovės „Bosh Lietuva“ Elektrinių įrankių skyriaus vadovas Ramūnas Grabaliauskas.
„Sodo ir daržo įrankiai bei technika yra sezoninė prekė, kurios pardavimas išauga atšilus orams. Kai vidutinė oro temperatūra pakyla iki 12 laipsnių, daugiausia perka vejos aeratorius, gegužės ir birželio mėn. – vejapjoves, žolės ir gyvatvorės žirkles, krūmapjoves. Rudenį tarp populiariausių elektrinių įrankių yra grandininiai pjūklai, sodo siurbliai – lapų pūtikliai“, – paaiškina R. Grabaliauskas.
Būtina rūšiuoti
2018 metų pradžioje EGIO visoje Lietuvoje buvo įrengusi specialias 126 elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas bei organizavo atliekų surinkimą iš beveik 1,1 tūkst. šios įangos platinimo vietų visoje šalyje. Gyventojams atliekų pridavimas minėtose vietose nekainuoja, o už kai kurios nebenaudojamos buitinės technikos atvežimą į antrinių žaliavų surinkėjų ir perdirbėjų supirktuves gali būti mokamas atlygis.
Gyventojai nenaudojamą smulkią elektros ir elektroninę įrangą gali priduoti visose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose, gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose, taip pat savivaldybių įsteigtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Jei gyventojams vis tik trūksta informacijos apie atliekų rūšiavimą ir pridavimą, daugiau jos galima surasti atliekos.lt.
2018 metais Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 55 proc. visos vidaus rinkai pateiktos buitinės elektros ir elektroninės įrangos. Kasmet griežtėjančius aplinkos apsaugos reikalavimus numato Europos Sąjungos direktyvos ir Aplinkos ministerijos nustatytos užduotys.
Beveik tūkstantis EGIO narių pernai vidaus rinkoje pardavė 7,2 tūkst. tonų buitinės elektronikos įrangos, o surinko ir perdirbo beveik 4 tūkst. tonų jos atliekų. Elektronikos atliekos taip pat renkamos visus metus vykstančio aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“, kuriame dalyvauja švietimo įstaigos, įmonės ir įvairios organizacijos bei bendruomenės iš visos Lietuvos.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą bei saugo gamtos išteklius.