Elektriniai arba motoriniai dviračiai – vis populiarėjanti ekologiška transporto
priemonė, kurios privalumus ypač įvertina miestų gyventojai. Įprastą dviratį pastarieji
nukonkuruoja dėl kur kas patogesnio ir greitesnio įkalnių įveikimo, priešingai nei
automobiliai, neteršia aplinkos ir nesukelia parkavimo problemų.
Elektriniai arba motoriniai dviračiai – vis populiarėjanti ekologiška transporto priemonė, kurios privalumus ypač įvertina miestų gyventojai. Įprastą dviratį pastarieji nukonkuruoja dėl kur kas patogesnio ir greitesnio įkalnių įveikimo, priešingai nei automobiliai, neteršia aplinkos ir nesukelia parkavimo problemų. Pasak Elektronikos Platintojų Asociacijos (EPA) atstovės Lauros Vanagienės, nors tai ir transporto priemonė, nereikia pamiršti, kad ją renkantis ir naudojant galioja panašūs kriterijai, kaip ir kitiems elektronikos prietaisams.
Įvertinti, kokia danga ir kokius atstumus norima įveikti
Susisiekimo ministerijos duomenimis, transporto priemonė, kurios projektinis greitis neviršija 25 km/h ir kurios galia ne didesnė nei 1 kW, yra laikoma motoriniu dviračiu ir naudojama tokiomis pat eismo sąlygomis kaip ir dviračiai. Tai reiškia, kad tokia transporto priemone galima važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, leidžiama važiuoti tiek šaligatviu, tiek važiuojamąja kelio dalimi.
Pirmiausia, renkantis elektrinį dviratį pirmą kartą reikėtų sau atsakyti į klausimą, kam jis bus naudojamas, nes skirtingiems poreikiams yra skirtingų tipų dviračiai. Todėl reikia apgalvoti, ar dviratis bus skirtas vaikams vežioti, krovinių transportavimui, važinėjimui kalnuose ar tiesiog ramiems pasivažinėjimams mieste, o gal reikia storų padangų, kad dviratis galėtų važiuoti per smėlį ir sniegą. Taip pat verta apgalvoti ir kokius atstumus ketinama įveikti dažniausiai – nuo to priklausys baterijos pajėgumas, o kartu ir kaina.
Dėmesys baterijai
Pasak EPA komunikacijos projektų vadovės reikia nepamiršti, kad daugeliu atvejų elektrinis dviratis turėtų būti vertinamas kaip elektronikos prietaisas. „Jis dažniausiai varomas ličio jonų baterija, todėl tiek renkantis kokį pirkti, tiek naudojant ir prižiūrint reiktėtų vadovautis tais pačiais saugumo reikalavimais, kurie įprastai galioja telefonams ar kitiems prietaisams su tokio tipo baterija. Pirmiausia, perkant nebe naują dviratį būtina įsitikinti ar baterija išoriškai nepažeista, ar neteka skystis, išsiaiškinti kiek metų jau naudojama ir kokį pajėgumą vis dar išlaiko. Sandėliuojant, kuomet dviratis nenaudojamas vengti greitai iki aukštos temperatūros įšylančių vietų – radiatorių, tiesioginių ilgalaikių saulės spindulių“, – pataria L. Vanagienė.
Baterijos pajėgumas ilgai naudojant mažėja, todėl labai svarbu, kai perkant naują elektrinį dviratį suteikiama 2 ar 3 metų garantija. Bet kokiu atveju, naujo dviračio baterija turėtų atlaikyti bent 600–800 įkrovimų. Nauja baterija turėtų būti naudojama mažiausiai 3 metus, net jei važinėjama kasdien.
Tai, kiek kilometrų su įkrauta baterija gali nuvažiuoti elektrinis dviratis, priklauso ne tik nuo baterijos amžiaus, bet ir nuo vairuotojo svorio, maršruto kalvotumo, greičio, vairuotojo indėlio minanant pedalus. Jei pvz., kasdienis maršrutas nesiekia 10 km, neverta ieškoti dviračio su pajėgumu įveikti 70 km įkrovus bateriją. Tačiau visuomet verta rinktis šiek tiek diesnį pajėgumą, nei reikia – apsisaugant nuo tokių atvejų, kai tenka suprasti, kad baterija išseko vidutryje stačios įkalnės.
Perkant naudotą – išsiklausinėti ir išbandyti
Perkant naudotą elektrinį dviratį tausojami gamtos ištekliai, mokama gerokai mažesnė kaina, tačiau atsiranda papildomų dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Pirmiausia – pardavėjo patikimumas. Būtina paklausti, kodėl jis parduoda dviratį ir pabandyti suprasti ar parduoda, nes daugiau nebenaudoja – tokiu atveju kyla rizika, kad prietaisas bus ilgai sandėliuotas, prastai prižiūrėtas. Gal parduoda todėl, kad nori naujesnio – tokiu atveju, greičiausiai dviratį vis dar naudoja, kol neturi kito ir tinkamai prižiūri. Taip pat reikėtų paklausti, kiek laiko jį turi bei kaip dažnai važinėjo, kaip išsilaikiuosios mechaninės ir ypač elektrinės dalys, bei kokį atstumą galima nuvažiuoti su įkrauta baterija.
Daugelis dalykų paaiškėja per bandomąjį važiavimą – jis būtinas prieš perkant dviratį nesvarbu ar jis būtų naujas ar naudotas. Puiku, jei suteikiamas ilgas laikas išsibandymui, kad būtų galima pravažiuoti maršrutu, kuriuo ketinama dažniausiai važinėti. Svarbu pabandyti įvažiuoti į skirtingo aukščio įkalnes. Taip pat išbandyti važiavimą ir visai išjungus bateriją – tai padės suprasti, su kokiomis sąlygomis gali tekti susidurti išsikrovus baterijai. Kuo daugiau skirtingų dviračių su skirtingomis baterijomis išbandoma – tuo paprasčiau išsirinkti todėl bandomiesiems važiavimams laiko geriau negailėti.
Nebetinkamas naudoti elektrinis dviratis – rūšiavimui
Jei elektrinis dviratis nebenaudojamas ir nebetinkamas parduoti ar dovanoti, pirmiausia reikėtų nuo jo atskirti bateriją ir ja saugiai atsikratyti. Elektrinio dviračio baterijoje yra cinko, mangano, ličio, vario bei nikelio, kurie patekę į aplinką gali būti žalingi ir gamtai ir žmogui. Tiek licio jonų, tiek nikelio metalo hidrido baterijos, dažniausiai naudojamos šiuose dviračiuose, laikomos industrinėmis baterijomis todėl negalima jomis atsikratyti kartu su buitinėmis atliekomis.
Pasak L. Vanagienės, elektrinio dviračio baterija ir kitos elektroninės dalys įskaitant ir įkroviklį priskiriamos smulkioms elektroninėms atliekoms ir turi būti išmestos į tam skirtus specialius konteinerius. Kitas saugus būdas atsikratyti elektrinio dviračio neatskiriant jo elektrininių dalių – atvežti sertifikuotiems antrinių žaliavų supirkėjams, kurie pasirūpins dviračio perdirbimu.
Smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, ausines, įkroviklius) galima išmesti specialiose tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: bibliotekose, prekybos centruose, pašto skyriuose ir pan. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldikliai, skalbimo mašinos, indaplovės) nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete.
