Automobilių pramonė pastaruoju metu išgyvena „žaliąją“ revoliuciją. Ekspertai sutinka, kad ateitis priklauso ekologiškoms transporto priemonėms, kurios bus varomos alternatyviais degalais, neteršiančiais gamtos. Vien Lietuvoje, remiantis „Regitros“ pateikiamais kovo 1 d. duomenimis, buvo užregistruoti 688 elektromobiliai, hibridinių automobilių – 9294 vnt.
Automobilių pramonė pastaruoju metu išgyvena „žaliąją“ revoliuciją. Ekspertai sutinka, kad ateitis priklauso ekologiškoms transporto priemonėms, kurios bus varomos alternatyviais degalais, neteršiančiais gamtos. Vien Lietuvoje, remiantis „Regitros“ pateikiamais kovo 1 d. duomenimis, buvo užregistruoti 688 elektromobiliai, hibridinių automobilių – 9294 vnt. Nuo 2014 m. elektromobilių šalyje padaugėjo daugiau nei 10 kartų (nuo 63 iki 688), tuo metu hibridinių transporto priemonių mastas dar didesnis.
Pripažįstama, kad visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, iš dalies ar visiškai elektra varomų transporto priemonių tik daugės, o tai kelia susirūpinimą šalies atliekų tvarkytojams. Nors hibridinių automobilių bei elektromobilių akumuliatorių atliekos kol kas retenybė, greitai ateis laikas, kai teks spręsti šią problemą. Ar Lietuva tam jau pasiruošusi?
Pasiruošimo darbai jau vyksta
Lietuvai yra numatytas siektinas tikslas – iki 2025 m. užtikrinti, kad visi registruoti elektromobiliai sudarytų 10 proc. visų per metus parduodamų naujų automobilių. 2017 m. „Regitros“ duomenimis, naujų lengvųjų automobilių pirmą kartą Lietuvoje buvo įregistruota 25645 vnt. Jei panaši tendencija išliks ir toliau, 2025 m. vien tik elektromobilių šalyje turėtų būti apie 2600.
Kadangi elektromobilių ir hibridinių automobilių akumuliatorių tarnavimo laikas vidutiniškai siekia 5 metus, o realus jų gyvavimo laikas dar ilgesnis, kol kas dėl akumuliatorių perdirbimo problemų pasaulyje nekyla. Nepaisant to, kaip teigia pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ komercijos direktorius Paulius Repšys, pasiruošimo darbai jau vyksta.
„Nors elektriniai automobiliai vis dar po truputį skinasi kelią į rinką, tokių akumuliatorių perdirbėjai tiek Europoje, tiek ir kituose žemynuose jau iš anksto pradeda ruoštis prognozuojamų skaičių šuoliui“, – nurodo jis.
P. Repšio teigimu, siekiant tinkamai sureguliuoti tokių atliekų tvarkymą, jau priimti specialūs teisiniai aktai. Tokį reglamentą yra priėmusi ir Lietuva.
„Kinija bei Europa, taip pat ir Lietuva, jau sukūrusi įstatyminę bazę, kuri įpareigoja automobilių gamintojus perdirbti nebetinkamus naudoti elektromobilių akumuliatorius. Šios atliekos nėra laikomos draugiškos aplinkai dėl jose vykstančių cheminių procesų, kurių metu išsiskiria tam tikros medžiagos. Jos gali sukelti neigiamą poveikį mikroorganizmams, todėl ir negali būti šalinamos sąvartynuose ar kitaip panaudojamos“, – situaciją apibūdina „Žalvario“ komercijos direktorius.
Galimybės ir lietuviams
P. Repšys pripažįsta, kad Lietuvoje kol kas nėra technologinių galimybių perdirbti elektromobilių baterijas, kaip ir visas kitas baterijas ar galvaninius elementus. Tokios atliekos Lietuvoje tik surenkamos, o perdirbti vežamos į kitas Europos šalis.
Jau daugiau nei dešimtmetį Belgijoje veikia viena iš nedaugelio bendrovių, perdirbančių ličio jonų akumuliatorius. Ji lydymo ir išplovimo procese naudoja specialias chemines medžiagas metalams atkurti (kobaltą, geležį, litį, nikelį, varį). Taip pat tokie perdirbėjai yra įsikūrę ir Lenkijoje. Visgi toks perdirbimo būdas yra pakankamai sudėtingas ir vis dar nepigus, todėl atliekų darytojams tenka susimokėti už tokių jų tvarkymą.
Lietuvoje apie galimybę perdirbti automobiliuose naudojamas ličio jonų baterijas, anot P. Repšio, kol kas kalbama nedrąsiai: „Vienas iš skirtumų tarp hibridinių ir elektromobilių akumuliatorių yra tas, kad hibridinio automobilio baterijos svoris svyruoja nuo 50 iki 200 kilogramų, o elektromobilio – apie 540 kilogramų. Todėl tai yra nemažas iššūkis tiek tokių atliekų surinkėjams, tiek apdorotojams, tiek ir patiems perdirbėjams užtikrinti sklandų tokių atliekų tvarkymo procesą.“
Dar viena problema, kad elektromobilių akumuliatorių sudėtis yra kitokia nei įprastų akumuliatorių, kurie šiuo metu perdirbami Lietuvoje, todėl šiuo atveju yra reikalingos kitokios technologijos. Nepaisant to, galimybė lietuviams pagal visus reikalavimus sutvarkyti šias baterijas egzistuoja.
„Mūsų bendrovė jau sėkmingai bendradarbiauja su licencijuotais elektromobilių akumuliatorių perdirbėjais Europoje. Poreikiui esant, galime pasiūlyti tinkamas ir aplinkai saugias tokių akumuliatorių tvarkymo paslaugas“, – kalba P. Repšys. Ekspertas priduria, kad nors užklausų Lietuvoje apie tokių baterijų atidavimą ir perdirbimą dar nėra gauta, jis neabejoja, kad jau netrukus šalyje gali atsiverti nauja ličio jonų baterijų utilizavimo rinka.
