Saulės elektrinė ant stogo – gan dažnai pastebimas reiškinys užsienyje, jau dažnesnis ir Lietuvoje. Tai „žaliąją“ energiją generuojanti sistema, tačiau ar jos moduliai gali būti perdirbti, o juose esančios medžiagos sugrąžinamos atgal į gamybą?
Garantija – ketvirčiui amžiaus
Atsinaujinančios energetikos įmonių grupės „Modus Energy“ saulės energetikos verslo vystymo skyriaus vadovė Brigita Mačiulytė teigia, jog gamintojai suteikia iki 12 metų produkto garantiją saulės jėgainių moduliams. Taip pat moduliams suteikiama elektros iš saulės gamybos garantija, kuri užtikrina, kad ir po 25 metų moduliai elektrą iš saulės gamins ne mažesniu nei 80 proc. pajėgumu.
„Garantija suteikiama net ketvirčiui amžiaus, nes moduliai yra ilgaamžiai. Nors Lietuvoje turime permainingus orus, tačiau kol kas mūsų įrengtose saulės elektrinėse nesame pakeitę nė vieno mechaniškai nepažeisto modulio. Puikiai modulių ilgaamžiškumą iliustruoja užsienio pavyzdys – prieš 35 metus pastatytos saulės jėgainės nė vienas modulis nebuvo pakeistas ir ji veikia statybos pradžioje prognozuotu pajėgumu“, – pasakoja B. Mačiulytė.
Pašnekovė tikina, jog jei modulių efektyvumas sumažėja iki minimumo, jie pakeičiami naujais: „Tačiau labiausiai tikėtini scenarijai, kurie gali išvesti modulius iš rikiuotės – fiziniai pažeidimai.“ Saulės modulius gaminančios įmonės „Soli Tek R&D“ direktorius Julius Denafas papildo, jog saulės modulių „galiojimo laikas“ priklauso ir nuo modulių gamintojo bei naudotos technologijos: „Jeigu saulės modulis nėra mechaniškai pažeistas, ar kažkaip apgadintas – po 25-erių metų jo efektyvumas pamažu toliau ir mažėja. Kaip greitai tai vyksta – dar nėra turima tiek informacijos, kadangi ši industrija dar ganėtinai jauna. Bet problema, ką daryti su tais pasenusiais ar vos veikiančiais saulės moduliais, artėja, todėl jau pradedama kalbėti apie tai, kad pastaruosius reikia perdirbti, nes sutaisymas galimas tik labai mažai daliai – galbūt tik penktadaliui modulių.“
Perdirbti – įmanoma
B. Mačiulytė teigia, jog jei reikėtų perdirbti modulius, tai Lietuvoje veikiantys atliekų perdirbėjai juos priimtų tik utilizavimui, mat saulės jėgainių modulių pagaminti iš grūdinto stiklo, kuris nepriimamas kaip antrinė žaliava. Perdirbami galėtų būti tik modulio rėmai, kurie yra iš aliuminio. Pasidomėjus, ar visgi įmanoma perdirbti saulės modulius ir panaudoti išgautas medžiagas antrą kartą, Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius sako, jog tai įmanoma: „Tikrai įmanoma perdirbti. Įmanoma išgauti iki 96 proc. tų pačių medžiagų ir grąžinti jas atgal į gamybą. Mes kaip tik dalyvaujame mokslinėje programoje „Horizontas 2020“ ir bendradarbiaujame su keliais universitetais iš vakarų pasaulio, su kuriais ir telkiamės ties perdirbimu.“
J. Denafas paantrina, jog saulės moduliai tinkami perdirbimui, nes juose yra vertingų medžiagų, tokių kaip stiklas, aliuminis, varis, sidabras, silicis, polimerinės medžiagos: „Perdirbti saulės modulių 100 proc. galbūt ir niekuomet nepavyks, tačiau atgavus pagrindines ir kitas medžiagas, saulės modulio perdirbimas gali siekti 94–95 proc.“
Telkiasi ties žiedine ekonomika
Iš saulės modulių išgautos medžiagos gali būti panaudojamos ir kitur, bet taip pat gali būti sugrąžinamos ir į pačių modulių gamybą. Tačiau J. Denafas teigia, jog sugrąžinti perdirbtas medžiagas į saulės modulio gamybą nėra lengva: „Jei atgautos medžiagos yra sumaltos, sulūžusios, sakykime, stiklo gabaliukai – juos reikia siųsti stiklo gamintojui, kad šis iš tų gabaliukų pagamintų naują stiklo lakštą. Panašiai ir su siliciu – jo iškarto atgal į gamybą nepanaudosi, jį reikia išgryninti ir išvalyti.“
Pašnekovas teigė, jog šiuo metu įmonė dirba ties žiedinės ekonomikos įtvirtinimu saulės industrijoje. J. Denafas tikina, jog saulės modulius gaminančiai įmonei tenka bendrauti ir su įvairių, moduliuose panaudojamų medžiagų gamintojais, ir su perdirbėjais.
„Perdirbus gaminį – tikriname jo kokybę ir ilgaamžiškumą bei ekologiškumą. Labiausiai esame ištestavę silicį – su juo būna įvairiai – perdirbtų saulės modulių efektyvumas priklausys nuo to, koks tas silicis, kiek jis užterštas. Vienu atveju perdirbamas silicis buvo tikrai labai geras, tai mes ir pagaminome identiško efektyvumo saulės elementus. Galime teigti, jog pastebėjome, kad dalį išgauto silicio galime panaudoti dar kartą iškart, tačiau yra tokio silicio, kuris yra užterštas ir kurį reikia papildomai išvalyti – kitaip perdirbto gaminio kokybė bus prasta“, – sako J. Denafas.
Galimybė sutaupyti, perdirbant senus saulės modulius ir išgaunant iš jų naudingas medžiagas, J. Denafo nuomone, yra, tačiau tikslesni skaičiavimai bus pateikiami dar ateityje: „Silicio gamintojui tikrai yra potencialo sutaupyti daug kaštų, susijusių su energija, nes kuomet jau turi pusiau paruoštą, švarią medžiagą – potencialas taupymui yra.“
Visgi pašnekovas tikina, jog ne tik taupumas, bet ir žiedinė ekonomika bei ekologija yra bene svarbiausi veiksniai, skatinantys šią „žaliąją“ energetiką tapti dar žalesne: „Žiedinė ekonomika labai skatinama dabar ir Europos komisijos, yra nemažai paramos programų tam, kad tas „žalias“ produktas dar žalesnis būtų, kad ši energetika kuo labiau „suktųsi pati iš savęs“ ir nereikalautų papildomų resursų.“
Ekologija pasistūmėjusi į priekį
Ekologija, E. Denafo teigimu, saulės energetikoje per pastaruosius 2–3 metus žengė didelį žingsnį į priekį. Saulės modulių ekologiškumas yra vertinimas ir per paskaičiavimus, kiek metų turi veikti pastarasis modulis, kad pagamintų tiek elektros, kiek jos buvo suvartota modulio gaminimo procese.
„Jeigu nėra perdirbimo ir viskas išmetama į sąvartyną – energijos atsipirkimo laikotarpis yra apie 3–4 metus. Tačiau jeigu perdirbame saulės modulį, pasinaudodami dabartinėmis technologijomis, tuomet energijos atsipirkimo laikotarpis sumažėja iki 1 metų. Mano nuomone, tai žymus pokytis ekologiškumo prasme. Juk jei mes galime perdirbti apie 95 proc., sakykime, galbūt 5 proc. patenka į perdirbimo procesų nuostolius, bet iš principo, mano nuomone, tai saulės modulis yra tikrai ekologiškas produktas.“