Kol „Hyperloop One“ kompanija nebuvo užsitikrinusi Richardo Bransono investicijų ir nepakeitė savo pavadinimo į „Virgin Hyperloop One“, jie didesnio dėmesio nesulaukdavo. Tačiau dabar jie į „Hyperloop“ lenktynes grįžta su trenksmu. Jau skelbia gavę „istorinį“ sandorį.
Kol „Hyperloop One“ kompanija nebuvo užsitikrinusi Richardo Bransono investicijų ir nepakeitė savo pavadinimo į „Virgin Hyperloop One“, jie didesnio dėmesio nesulaukdavo. Tačiau dabar jie į „Hyperloop“ lenktynes grįžta su trenksmu. Jau skelbia gavę „istorinį“ sandorį.
„Virgin Hyperloop One“ pasirašė susitarimą su Indija dėl didelės „Hyperloop“ sistemos statybos tarp Punos ir Mumbajaus miestų.
Augantis Indijos automobilių parkas kelia ne tik didžiulės oro taršos problemą, bet ir milžiniškas eismo spūstis. Naujasis susitarimas tarp „Virgin Hyperloop One“ ir Indijos Maharaštros valstijos siekia pasiūlyti visiškai elektrinį ir greitą transporto būdą, kuris sujungtų Punos ir Mumbajaus miestus bei išspręstų oro taršos ir transporto kamščių problemas.
„Hyperloop“ kelias sujungs centrinę Puną, Navio Mumbajaus tarptautinį oro uostą ir Mumbajaus miestą. Skaičiuojama, kad visa kelionė užtruks vos 25 minutes. Tai yra labai greitai, kadangi tokia kelionė automobiliu šiuo metu užtrunka ne mažiau kaip 2,5 valandos, o traukiniu ir 3 valandų gali būti mažoka.
Richardas Bransonas, „Virgin Hyperloop One“ pirmininkas, dėl šio susitarimo buvo nusiteikęs optimistiškai: „Manau, kad „Virgin Hyperloop One“ gali Indijai padaryti tokį patį milžinišką poveikį 21-aje amžiuje, kaip kad traukiniai tai padarė 20-ajame amžiuje. Punos-Mumbajaus maršrutas yra idealus pirmasis transporto koridorius, kaip nacionalinio „Hyperloop“ sistemos tinklo dalis. Šis maršrutas gali žymiai sumažinti kelionių laiką tarp didžiųjų Indijos miestų. „Virgin Hyperloop One“ gali padėti Indijai tapti ne tik transporto pioniere, bet ir pasaulio pramonę keičiančia šalimi.“
Pirminis susitarimas su vietos valdžios institucijomis buvo paskelbtas po preliminaraus parengiamojo tyrimo rezultatų, kurie parodė, kad „Hyperloop“ sistema, tarp šių dviejų „megamiestų“, kuriuose gyvena 26 mln. gyventojų, kasmet galėtų pergabenti 150 mln. keleivių. Tyrimas taip pat parodė, kad šis „Hyperloop“ kelias per 30 veiklos metų duotų 55 mlrd. JAV dolerių vertės socialinės ir ekonominės naudos (laiko sutaupymas, išmetamų teršalų ir avarijų sumažinimas, eksploatacinių išlaidų sutaupymas ir t. t.).
Devendra Fadnavisa, Maharaštros valstijos ministrė pirmininkė teigė, kad „su „Virgin Hyperloop One“ galime sukurti tvarią infrastruktūrą, kuri sustiprins Maharaštros valstijos konkurencingumą ir pritrauks naujas investicijas bei verslą. Punos-Mumbajaus „Hyperloop“ maršrutas bus šio regiono ekonominis katalizatorius ir sukurs dešimtis tūkstančių darbo vietų Indijos pasaulinio lygio gamybos, statybos, aptarnavimo ir IT sektoriuose bei taps „Make in India“ iniciatyvų dalimi.“
Be to, bendrovė kuria „Hyperloop“ sistemą, kuri galėtų gabenti ne tik žmones, bet ir krovinius. Jie mano, kad tokia sistema turi potencialo „greitai gabenti ant palečių sukrautus bei lengvus krovinius. Jie būtų gabenami tarp Mumbajaus uosto ir Punos miesto. Tai būtų visiškai naujos kartos logistika.“
Šiuo metu šiam projektui yra skirti 6 mėnesiai, per kuriuos bus atlikta išsami galimybių studija. Šio tyrimo rezultatai bus naudojami kuriant viešojo ir privataus sektorių partnerystės struktūrą, kuri bus atsakinga už sistemos sukūrimą, naudojant „Virgin Hyperloop One“ technologiją.
Pati bendrovė visai neseniai išbandė savo „Hyperloop“ sistemą Nevadoje ir tikisi, kad pirmasis etapas Indijoje, kurį sudarys demonstracinis komercinis „Hyperloop“ kelias, bus pradėtas vykdyti per artimiausius dvejus-trejus metus. Įmonės teigimu, viso keleivinio „Hyperloop“ maršruto statybos, tarp Punos ir Mumbajaus miestų, prasidės po 5–7 metų.
Nors gali pasirodyti, kad dar teks ilgai laukti šio „Hyperloop“ kelio, bet reikia atsižvelgti į tai, kad „Hyperloop“ technologija yra unikali ir reikalaujanti milžiniškų investicijų bei kruopštaus pasiruošimo.
Dar prieš 5–10 metų apie šią technologiją daugelis kalbėjo, kaip apie „mokslinę fantastiką“. Dabar ši „mokslinė fantastika“ vis greičiau tampa realybe. Visai neseniai „Hyperloop Transportation Technologies“ pasirašė susitarimą dėl pirmojo „Hyperloop“ kelio JAV, o paskui juos ir Elonas Muskas paskelbė, kad jo „The Boring“ kompanija pradeda parengiamuosius „Hyperloop“ kelio darbus. Akivaizdu, kad Richardas Bransonas ir jo „Virgin Hyperloop One“ kompanija nenori atsilikti nuo konkurentų ir šis susitarimas su Indija grąžina jį į „Hyperloop“ rinką.
Juolab, kad vos po 10 dienų, po to, kai buvo pristatytas „Hyperloop“ kelio tarp Punos ir Mumbajaus susitarimas, jau Dubajuje vykusiame renginyje buvo pademonstruotos „Hyperloop“ kapsulės.
„Virgin Hyperloop One“ padarė tam tikrą pažangą ne tik technologiniuose „Hyperloop“ sistemos aspektuose, bet ir „Hyperloop“ kapsulių dizaino srityje. Jie Dubajuje vykusioje inovacijų parodoje, bendradarbiaudami su „Dubai Roads and Transport Authority (RTA)“, pristatė kaip galėtų atrodyti komercinės „Hyperloop“ kapsulės.
„Virgin Hyperloop One“ įmonė turi glaudžius ryšius su Dubajumi, čia yra įsikūrę vieni didžiausių investuotojų. Šiuo metu vertinamos „Hyperloop“ projekto galimybės Dubajuje ir jei jis bus patvirtintas, tai gali tapti viena iš pirmųjų tokių „Hyperloop“ sistemų pasaulyje.
