Elektromobiliai vis dažniau sutinkami ne tik Vakarų Europos, bet ir Lietuvos miestų keliuose ir gatvėse. Tai lemia didėjantis šių transporto priemonių prieinamumas, plintančios ekologijos idėjos ir elektromobilius rinktis skatinančios priemonės daugelyje Europos valstybių. 
Elektromobiliai vis dažniau sutinkami ne tik Vakarų Europos, bet ir Lietuvos miestų keliuose ir gatvėse. Tai lemia didėjantis šių transporto priemonių prieinamumas, plintančios ekologijos idėjos ir elektromobilius rinktis skatinančios priemonės daugelyje Europos valstybių.
Savų privilegijų elektromobilių vairuotojai turi ir Lietuvoje. Tad kuo patrauklus tokios transporto priemonės vairavimas Lietuvoje ir su kokiais potencialiais iššūkiais gali susidurti elektromobilių savininkai?
© Edvard Blaževič
Renkasi dėl taupumo ir ekologiškumo
ERGO draudimo bendrovės Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius sako, kad Lietuvoje yra įregistruojama ir transporto priemonių valdytojų privalomuoju ar kasko draudimu apdraudžiama vis daugiau elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių.
„Elektromobilių apdraudžiame vis daugiau. Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės paprastai juos nusprendžia įsigyti, yra taupumas, ekologiškumas ir šių transporto priemonių vairuotojams suteikiamos privilegijos. Be to, rinktis ekologišką transporto priemonę tampa netgi savotiškai madinga“, – sako R. Pocius.
Anot R. Pociaus, elektromobiliai vis dar yra naujiena mūsų keliuose, todėl ir jų aptarnavimo servisų tinklas nėra labai išplėtotas ir daugeliu atvejų pagalbos galima sulaukti tik didžiuosiuose šalies miestuose. Įprastai elektromobiliai draudžiami kasko draudimu. Taip pat šių transporto priemonių savininkai renkasi draudimą su papildomomis paslaugomis, tokiomis kaip pagalba kelyje.
Aktuali pagalbos kelyje paslauga
Draudimo eksperto teigimu, pastaroji paslauga elektromobilių savininkams gali būti išties aktuali. Elektromobiliui netikėtai sugedus ar dėl tam tikrų techninių problemų staiga praradus elektros energiją netoliese surasti gedimus pašalinti galinčią įstaigą ar elektros įkrovimo stotelę šiandien dar gali būti nelengva.
„Nors elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas šalyje vis labiau plečiasi ir specializuoti elektromobilių servisai jau siūlo savo paslaugas, netikėto gedimo kelyje atveju šių transporto priemonių vairuotojai gali atsidurti gerokai keblesnėje padėtyje nei įprastų automobilių savininkai. Tokiose situacijose pagalbos artimiausioje degalinėje vairuotojas greičiausiai nesulauks. Todėl pagalbos kelyje paslauga jiems gali išties pagelbėti“, – sako R. Pocius.
Draudikų atstovo teigimu, jei įprastiems automobiliams suteikiant pagalbą kelyje kartais užtenka tiesiog pristatyti kuro, tai elektromobilius dėl jų specifikos paprastai reikia transportuoti iki artimiausios įkrovimo stotelės ar automobilių serviso.
Svarbu nepamiršti įkrauti bateriją
Elektromobilį jau daugiau nei metus vairuojanti vilnietė Jolanta sako, kad vairuojant tokią transporto priemonę pagalbos kelyje dar niekuomet neprireikė, tačiau pripažįsta, kad elektromobiliu išsiruošus į tolimesnes keliones įvertinti, kokiam atstumui užteks elektros energijos, gali būti sudėtinga.
„Elektromobilio energijos suvartojimas ir galimas nuvažiuoti atstumas priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip oro temperatūra, kelio dangos ir vairavimo ypatumai ar vėjo kryptis. Dėl to net ir visiškai įkrovus automobilį negalima labai tiksliai žinoti, ar energijos užteks maksimaliam 150 km atstumui įveikti. Vis tik važinėjant mieste tokių problemų nekyla, o elektromobilio bateriją stengiuosi visuomet laiku įkrauti“, – teigia elektromobilio vairuotoja.
Trūkumus atsveria privalumai
Anot Jolantos, nors elektromobiliai turi ir keletą kitų trūkumų, tokių kaip santykinai ilgas baterijos įkrovimo laikas ar tolimesnes keliones apribojantis įkrovimo stotelių už didžiųjų miestų ribų nebuvimas, juos atperka tokios transporto priemonės suteikiami privalumai. Visų pirma – gerokai mažesnės kuro išlaidos.
Jolantos skaičiavimu, elektromobilio bateriją visiškai įkrauti namuose kainuoja apie 2 eurus. Visiškai įkrautos baterijos pakanka dviejų dienų kelionėms į darbą ir namo, o tai yra pigiau nei naudotis sostinės viešuoju transportu. Daugelyje viešų įkrovimo stotelių elektromobilio energijos atsargų papildymas yra apskritai nemokamas.
„Be abejo, labai patogu ir tai, kad elektromobiliais Lietuvos miestuose galima važiuoti autobusams skirta A kelio juosta. Neretai tai padeda aplenkti eismo spūstis ir kelionės tikslą pasiekti greičiau. Be to, elektromobilį galima nemokamai pasistatyti net ir šiaip jau mokamose savivaldybei priklausančiose stovėjimo aikštelėse“, – pažymi elektromobilį vairuojanti vilnietė.
Elektromobilius gatvėse atpažįsta ne visi
Tiesa, Jolantos teigimu, nemažai eismo dalyvių Lietuvoje vis dar nežino apie elektromobilių vairuotojams suteikiamas privilegijas ar tokių automobilių paprasčiausiai neatpažįsta. Dėl to neretai elektromobilių vairuotojai, važiuojantys A juosta, yra palaikomi taisyklių pažeidėjais.
Jolanta pasakoja, kad net porą kartų dėl to ją buvo sustabdę policijos pareigūnai, neatpažinę elektromobilio ir nežinoję, kad tokioms transporto priemonėms mūsų šalyje yra suteikiami specialūs valstybiniai registracijos numeriai, prasidedantys raidėmis EV.
Panašiai elektromobilio kelyje neatpažinęs taksi vairuotojas, Jolantos teigimu, kartą savo nepasitenkinimą bandė išreikšti netgi chuliganiškais veiksmais – įkyriai signalizuodamas ir bandydamas užkirsti kelią staigiu stabdymu prieš pat elektromobilį. Tam, kad tokių nesusipratimų būtų mažiau, Jolanta ant savo transporto priemonės papildomai užsiklijavo specialų elektromobilius žymintį lipduką.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šių metų lapkričio mėnesį Lietuvoje buvo įregistruoti 579 elektromobiliai ir beveik 8 tūkst. hibridinių automobilių.
