Lietuvos valdžios politika buvo tokia, kad lietuviai niekuomet nebuvo rimčiau skatinami įsigyti elektromobilių. Sutikite, kad važiavimas A juosta ar nemokamas parkavimas tikrai nebus lemiamas veiksnys pirkti ekologiškiausią transporto priemonę. Iki šiol Lietuvoje veikia nors ir nedaug, bet vis dar nemokamų elektromobilių įkrovimo stotelių. Panašu, kad ir šiai privilegijai ateina galas.
Lietuvos valdžios politika buvo tokia, kad lietuviai niekuomet nebuvo rimčiau skatinami įsigyti elektromobilių. Sutikite, kad važiavimas A juosta ar nemokamas parkavimas tikrai nebus lemiamas veiksnys pirkti ekologiškiausią transporto priemonę. Iki šiol Lietuvoje veikia nors ir nedaug, bet vis dar nemokamų elektromobilių įkrovimo stotelių. Panašu, kad ir šiai privilegijai ateina galas.
Specialistai tokį sprendimą vertina itin neigiamai ir sako, kad ir dabar elektromobiliai Lietuvoje nėra populiarūs, o po lengvatų panaikinimo situacija taps dar blogesnė.
Eros pradžia
Lietuvoje elektromobilių pradžia galima laikyti 2011 m., kai į šalį atkeliavo pirmieji elektra varomi automobiliai „Nissan Leaf“, o Vilniuje buvo atidaryta pirmoji elektromobilių įkrovimo stotelė.
Nors elektromobilių pirkėjai subsidijų iš valstybės niekuomet negavo, tam tikros lengvatos buvo priimtos: nemokamas elektromobilių stovėjimas (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) ir A linijos jiems atvėrimas nuo 2013 m. pradžios. Nuo elektromobilių atsiradimo Lietuvoje pradžios 2011 m., visos krovimo stotelės buvo nemokamos. Panašu, kad jau netrukus teks pamišti laikus, kai krovimas buvo nemokamas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 50 viešų ar pusiau viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, neskaičiuojant SPARK privataus 26 stotelių tinklo, kuriuo naudotis galima tik SPARK elektromobiliams.
Kelias įkrovimo stotelės yra atidarę prekybos centrų savininkai, viešbučiai bei kitos įstaigos. Prie LAKD dar šiemet turėtų baigti įrenginėti 10 greito krovimo stotelių, bei dar 14 ateinančias metais, daug stotelių ateinančiais metais turėtų įrengti ir savivaldybės, nes yra galimybė gauti finansavimą iš ES fondų.
Koncerno „Achemos grupė“ bendrovė „Renerga“ 2017 m. vairuotojams pristatė dvi naujas elektromobilių greitojo įkrovimo stoteles Druskininkuose ir Klaipėdoje. Čia krovimas jau mokamas, o atsiskaitymas vyksta išmaniuoju telefonu per specialią programėlę suvedant kreditines kortelės duomenis. Krovimo kaina: 0,25 EUR/kWh.
LAKD – nemokamos, naujai planuojamos stotelės bus nemokamos 5 metus, vėliau – apmokestins. Šiuo metu savivaldybės kaip tik ruošia ir tvirtina mobilumo planus, kuriuose numato elektromobilių stoteles. 18 savivaldybių (Birštono, Druskininkų, Marijampolės, Neringos ir Visagino savivaldybių, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybių, Jonavos, Kėdainių, Mažeikių, Tauragės, Telšių ir Utenos rajonų) pretenduoja į ES fondų lėšas elektromobilių stotelių įrengimui.
Gavusi visų savivaldybių poreikius LAKD skelbs pirkimą. Tada savivaldybės kiekviena atskirai skelbs konkursus operatoriui atrinkti. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja Vilnių suskirstyti į 3 zonas, kiekvienoje įrengti po 20 stotelių ir atsirinkti 3 skirtingus valdytojus kiekvienai zonai. Šiose stotelėse įkrovimas bus mokamas, tačiau dar neaišku, ar savivaldybė, ar laimėtojas nuspręs, kiek kainuos krovimas.
ES fondų finansavimo apraše dėl elektromobilių yra eilutė, kad savivaldybės ir LAKD pasinaudoję ES parama stotelių įrengimui turės užtikrinti, kad penkerius metus tose stotelėse savivaldybės negeneruos pelno už krovimąsi. Tačiau specialistai teigia, kad „negauti pelno“ ir krautis „nemokamai“ yra du skirtingi dalykai. Tiesa, Kauno miesto savivaldybės atstovai DELFI užtikrino, kad visos viešosios įkrovimo stotelės bus nemokamos. Tuo tarpu atsakymo iš Vilniaus savivaldybės gauti nepavyko.
Kainos
Lyginant su kaimynais, elektromobilių srityje atrodomo liūdnokai. Pavyzdžiui, Latvija turi 72 krovimo stotelės, 12 – greito įkrovimo. Estija pažengusi šviesmečiais į priekį – 384 stotelės, 193 greito įkrovimo. Lenkijoje yra 329 stotelės bei 39 greito įkrovimo. Skaičiuojama, kad įkrauti „Nissan Leaf“ elektromobilį per 1 val. 6,8 kWh, kainuoja 2,25 EUR, o „VW e-UP!“ elektromobilį 3,6 kWh – 1,75 EUR.
Prognozuoja neigiamą įtaką
Kauno rajone veikiančios įmonės „Elinta“ generalinis direktorius Vytautas Jokužis ir jo sūnus, Lietuvos elektromobilių asociacijos pirmininkas Laurynas Jokužis neslepia girdėję, apie planus apmokestinti krovimo paslaugas.
Šiuo metu Lietuvoje įregistruota daugiau nei 600 elektromobilių. Šioks toks pagyvėjimas šioje srityje pasijautė, kai pasiūloje atsirado naudotų, pigesnių elektromobilių. „Negalėčiau sakyti, kad lietuviai labai vangiai perka elektromobilius. Jų skaičius didėja gana stipriai, kai atsirado elektromobilių antrinėje rinkoje. Bet lietuvis yra toks žmogus, kuris žiūri, kur pigiau“, - DELFI teigė V. Jokužis. Specialistas įsitikinęs, kad taupiems lietuviams krovimo apmokestinamas tikrai nepatiks. „Mano manymu, tai neigiamai paveiktų rinką. Ir dabar labai mažai kraunasi, o apmokestinus apskritai niekas nesikrautų. Dabar yra privalumas, kad viešojo krovimo stotelės yra neapmokestintos. Tai bent toks privalumas, o jei jo neliktų, tai nebūtų apskritai jokio skatinimo ir jokių privalumų. Jei pigiau automobilį bus krautis namuose, tai viešosios stotelės beliks simbolinėmis ir toks sprendimas rinkai tikrai nepagelbės. Tai dar vienas trikdis, kad elektromobilių skaičius Lietuvoje didėtų“, – sako V. Jokužis.
„Elintos“ vadovas rodo į kitų šalių praktiką. „Trūksta valstybinės politikos. Tokios, kaip Olandijoje. Tokios, kaip Norvegijoje, Anglijoje ir kitose Europos šalyse, kuriose mokamos dotacijos. Lietuvoje užtektų, kad už elektromobilius grąžintų PVM. Dabar yra tik nemokamas stovėjimas ir važiavimas viešojo transporto juostomis. Kol kas dar ir krovimas nemokamas. O nemokamo krovimo panaikinimas būtų didžiausia nesąmonė. Tai dar kartą parodo valstybės požiūrį į ekologiškas transporto priemones. Dabar valstybė yra užsimerkusi. Mes daug kartų kalbėjome, daug kartų bandėme, kad Lietuva turi tapti švaria šalimi. Bent tokios politikos, bent tokio šūkio, kad Lietuvos miestai taptų švaresni“, – sako V. Jokužis.
Kaip jau DELFI skelbė, susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, jog elektromobiliams pakanka dabartinių skatinamųjų priemonių, o finansiškai skatinti jų įsigijimo nereikia. „Reikėtų bent krypties, kur Lietuvos valstybė nori eiti. Bet to nėra.
Estai turi visoje šalyje kas 50 km elektromobilių įkrovimo tinklą. Galbūt, to net per daug, tačiau tai yra valstybės požiūris į savo piliečius. Latviai tam tikru laiku taip pat mokėjo subsidijas, kurios buvo labai didelės, o tai buvo klaida. Kai labai didelės subsidijos, tai žmonės labai perka, o kai jas panaikino – visiškai neperka ir laukia, kada vėl bus subsidijos. Tačiau pas mus apskritai nieko nedaroma. Tiesiog tos valstybės požiūris: ai, bus gerai ir taip“, – stebisi V. Jokužis.
Planas
Kaip DELFI informavo susisiekimo ministerija, šių metų gruodžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo registruota 620 elektromobilių. „Šis skaičius nėra didelis, tačiau būtent šiemet užfiksuotas didžiausias elektra varomų automobilių skaičiaus augimas. Atkreipiame dėmesį, kad per 11-ka šių metų mėnesių mūsų šalyje registruotų automobilių skaičius padaugėjo 57 proc. – 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje jų buvo registruota 359“, – sako Audronė Filimanavičienė, ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė.
Ministerijos atstovai svarsto, kad elektromobilių pasirinkimą Lietuvoje lemia keletas veiksnių. „Šie automobiliai vis dar laikomi inovacija, tad žmones galbūt baugina žinių ir patirties stoka juos renkantis (perkant), baimė dėl galimo centrų ar ekspertų trūkumo, turinčio įtakos elektromobilių kokybiškai priežiūrai ir remontui eksploatavimo metu. Daugelį žmonių atgraso didelė naujų elektromobilių kaina. Galbūt manoma, kad dar per mažas nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu ar nepakankamai išplėtota viešojo įkrovimo infrastruktūra tiek miestuose, tiek tarp jų. Stinga suvokimo asmeniniu indėliu prisidėti prie transporto priklausomybės nuo naftos mažinimo ir transporto poveikio aplinkai švelninimo“, – sako A. Filimanavičienė.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šalia kelių, priklausančių Transeuropiniam transporto (TEN-T) tinklui, ir šalia kitų valstybinės reikšmės kelių iki 2020 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 19 veikiančių viešųjų elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigų, o iki 2022 m. – ne mažiau kaip 28. Lietuvos miestuose ir priemiesčių teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki 2020 m. pabaigos numatoma įrengti ne mažiau kaip 100 veikiančių viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
„Siekiama, kad elektromobilių infrastruktūros plėtra leistų priartėti prie 2012 m. Ūkio, Energetikos ir Susisiekimo ministerijų užsakymu atliktos Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studijos rekomenduojamo rodiklio. Tikslas – iki 2020 m. visi įregistruoti elektromobiliai Lietuvoje galėtų sudarytų 5 proc. per metus parduodamų naujų automobilių, 2025 m. – 10 proc.
Susisiekimo ministerija elektromobilių ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtros klausimais bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio valdžios, privataus sektoriaus ir mokslo institucijomis. Kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bendradarbiaujama su savivaldybėmis, siekiant įgyvendinti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planus“, – sako A. Filimanavičienė.
Šiuo metu įrengtos viešosios didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigos valstybinės reikšmės kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 38,08 km ir 45,86 km. Prioritetas – plėtoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą TENT-T tinklo tarptautinėse automagistralėse E85 ir E67.
Šiuo metu čia vykdomi baigiamieji 12 stotelių įrengimo darbai. Numatoma, kad 5 viešosios didelės galios įkrovimo prieigos pradės veikti dar šiemet, o iki kitų metų pabaigos planuojama įrengti dar 14 viešų didelės galios įkrovimo prieigų ir kituose Lietuvos keliuose.
Estai – pirmi pasaulyje
Susisiekimo ministerijos duomenimis, estus pasivyti bus labai sudėtinga, nes jie ne tik lyderiai regione, bet ir visame pasaulyje. Tačiau mūsų valdininkai skaičiuoja, kad estai nuperka vis mažiau elektromobilių.
„Estija 2010 m. įsigijo 508 „i-MiEV“ elektromobilius, sukūrė 165 internetu sujungtų didelės galios prieigų sistemą už parduotus 10 mln. perteklinių taršos leidimų „Mitsubishi“ korporacijai. Lietuvoje investuotojai tuo metu išreiškė norą už minėtus leidimus įsigyti ne elektromobilius, o ekologiškus autobusus. Nors Estija tapo pirmąja pasaulyje valstybe, įrengusia visą šalį apimančią greitojo įkrovimo infrastruktūros tinklą, kaip paaiškėjo, naudojimasis šiuo tinklu nebuvo toks efektyvus kaip tikėtasi, o pasibaigus dotacijoms elektromobilių pirkimas smuko“, – teigia A. Filimanavičienė.
Bet kokiu atveju ministerijos atstovai pripažįsta, kad ateityje už elektromobilių krovimą teks mokėti. „Didėjant elektromobilių skaičiui, jau po maždaug 5 metų valstybei arba savivaldybei administruoti prieigas ir dotuoti elektromobilių įkrovimo paslaugas nors ir nežymiai gali būti pernelyg didelė našta. Šiuo metu elektromobilį įkraunant už tai sumokėjus (pvz., namuose), 100 km kelionės kaina tesudaro 1,5–3 Eur, kai tuo tarpu kelionės automobiliu su vidaus degimo varikliu kaina skiriasi dvigubai, trigubai, o kartais ir dar daugiau. Didėjant iškastinio kuro kainoms, tikėtina, kad po 5 metų net ir mokama įkrovimo paslauga kelionei elektromobiliu taps patraukliausia“, – sako A. Filimanavičienė.
