Gatves paralyžiuojančiuose kamščiuose, tolygaus variklių urzgesio fone, kylantys išmetamųjų dujų stulpai verčia susimąstyti: gal vertėtų persėsti prie elektromobilio vairo? DELFI žurnalistai išbandė šią tylią, netaršią, tačiau brangią transporto priemonę.
Gatves paralyžiuojančiuose kamščiuose, tolygaus variklių urzgesio fone, kylantys išmetamųjų dujų stulpai verčia susimąstyti: gal vertėtų persėsti prie elektromobilio vairo? DELFI žurnalistai išbandė šią tylią, netaršią, tačiau brangią transporto priemonę.
Išbandome perkamiausią
Perkamiausiu vainikuojamo „Nissan Leaf“ modelio elektromobilių pasaulyje jau yra virš 320 tūkst. Būtent šį elektromobilį nusprendėme ir išbandyti. Nuvykus į oficialaus „Nissan“ atstovo Lietuvoje „Raitas” saloną, manęs jau laukė įkrautas elektromobilis. Salono atstovas Vytautas, trumpai mane supažindino su būtiniausiomis elektromobilio funkcijomis, aprodė jo variklį, įkrovimui skirtus lizdus. Esu pratusi vairuoti automobilius, turinčius mechaninę pavarų dėžę, todėl kairiąją koją, salono atstovas Vytautas, juokaudamas pasiūlė prisirišti prie sėdynės.
© DELFI / Domantas Pipas
Energiją tektų pataupyti
Užvedus elektromobilį vienu mygtuko paspaudimu, jo skydelio ekrane sužibo baterija ir galimų nuvažiuoti kilometrų skaičius – 179. Tačiau tai nereiškia, jog būtent tokį skaičių kilometrų ir pavyktų įveikti – pilnai įkrautos baterijos energiją eikvoja ir sėdynių šildymas, šviesos, elektromobilyje veikianti navigacija, kitos vėdinimo funkcijos, vairo šildymo funkcija. Taip pat įveiktų kilometrų skaičius pilnai įkrovus elektromobilį priklauso ir nuo vairavimo stiliaus, todėl planuojant ilgesnę kelionę, reiktų naudoti kuo mažiau elektromobilio baterijos energijos – išjungti nereikalingiausius prietaisus.
Tylus ir greitas
Taigi, išvažiuojame. Pirmiausia, nustebino šios transporto priemonės įsibėgėjimo greitis. Tikėjausi, jog tokia, vien tik elektra varoma mašina, spustelėjus akseleratoriaus pedalą įsibėgės žymiai lėčiau, tačiau likau sužavėta – elektromobilis tikrai greitas. Vairuojant taip tyliai veikiančią transporto priemonę šalia prie raudono šviesoforo signalo sustojusių automobilių variklių burzgimo garsai net pradeda erzinti.
Tyla – dar vienas elektromobilio privalumas, tačiau prisipažinsiu: eismo dalyvių sūkuryje būdama pėsčiąja kartais už nugaros važiuojančio elektromobilio net nusigąstu. Paradoksalu, tačiau norint perspėti pėsčiuosius ar kitas transporto priemones kai kuriuose elektromobiliuose įtaisomi signalai, kai važiuojama lėčiau nei 25 km/h.
Išvaduoja iš kamščių?
Užstrigus kamščiuose elektromobilio vairuotojus turėtų gelbėti išskirtinė privilegija – važiavimas A juosta. Tačiau čia juos, kaip ir greituosius autobusus ar kitą viešąjį transportą, ištinka tas pats – gelbėtis iš kamščių ši juosta padeda tada, kai ji lengvai pasiekiama. Deja, tik išriedėjus iš automobilių salono, teko kaktomuša stoti į ilgą laukiančiųjų eilę. O ir važiuojant A juosta, nors automobilių aplenkiama kelios dešimtys, tačiau neretai, nespėjus persirikiuoti, tenka tapti autobuso ar troleibuso „uodega“.
Laisvos vietos teks paieškoti
Elektromobiliams taikoma dar viena lengvata – nemokamas transporto priemonės parkavimas gatvėse esančiose mokamose aikštelėse. Tačiau tuo pasinaudoti buvo iššūkis. Atvykus prie DELFI redakcijos teko sukti ne vieną ratą aplink, ieškant, kur būtų galima sustoti. Deja, vietą pavyko rasti tik per kelis šimtus metrų nuo redakcijos nutolusioje aikštelėje, esančioje šalia Vašingtono skvero – raudonoje zonoje.
Beje, norint savo elektromobilį palikti mokomose aikštelėse nemokamai, elektra varoma transporto priemonė turi turėti specialius, elektromobiliams skirtus numerius, kurių pradžioje, transporto priemonės išskirtinumą žymėtų raidės „EV“. Priešingu atveju, jei elektromobilis turi įprastinius – trimis raidėmis ir skaičiais žymimus numerius, vairuotojui teks užsiregistruoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir susimokėti 40 eurų metinę rinkliavą.
„Regitros“ duomenimis, įprastų ir specialių, elektromobiliui skirtų, numerių kaina yra vienoda – 15,06 euro. Vertėtų paminėti, jog vairuojantiems elektromobilius vis tiek tektų už stovėjimą susimokėti tada, kai mašina paliekama užtvarus turinčiose, požeminėse ir ne privačių operatorių valdomose aikštelėse. Pavyzdžiui, mokėti tektų elektromobilį palikus požeminėje aikštelėje Gedimino prospekte, po Kudirkos aikšte.
Galite ir nepasikrauti
Šiuo metu, Vilniaus savivaldybės duomenimis, sostinėje yra 12 elektromobilių įkrovimo stotelių. Į vieną iš jų norėjome nuvykti ir mes – pabandyti įkrauti elektromobilio bateriją, stebėti, kiek laiko užtruksime. Tačiau iš redakcijos išvažiavus pietų metu teko susidurti su eile ir prie įkrovimo stotelių. Pirmiausia nuvykome į įkrovimo stotelę, esančią J. Lelevelio gatvėje 6, greta Žemės ūkio ministerijos, Operos ir baleto teatro pašonėje. Stotelė vieša, ja leidžiama naudotis neribotai.
Mums atvažiavus abi elektromobilių stotelės įkrovimo vietos buvo užimtos – pora vairuotojų jau krovė savo transporto priemones. Nieko nelaukę nusprendėme nuvykti į prie „Akropolio“ prekybos centro esančią kitą viešą įkrovimo stotelę. Deja, dvi iš trijų elektromobilių įkrovimo vietų priklauso taksi paslaugas teikiantiems elektromobiliams, todėl jų stotelėmis be specialaus kodo pasinaudoti nepavyko.
Šalia esanti įkrovimo stotelė, skirta visiems elektromobilių vairuotojams, taip pat jau buvo užimta. Taigi, savojo elektromobilio pakrauti nepavyko. Teko tik stebėti, kaip yra įkraunamas kitas, o filmuojant įkrovimą teko imituoti. Beje, pasirodo, jog įkrovimui reikalingas ir specialus pakabukas.
„Praktiškai visos viešosios stotelės gali būti aktyvuojamos tik turint RFID identifikavimo pakabuką. Toks sprendimas priimtas norint apsaugoti vartotojų įkrovimo kabelį, krovimo metu jis yra užrakintas. Pakabukas kainuoja iki dviejų eurų. Jį galima įsigyti iš operatoriaus, kuriam priklauso stotelė. Pavyzdžiui, jei įkrovimo stotelė priklauso SĮ „Susisiekimo paslaugos“, dėl pakabuko reiktų kreiptis į savivaldybę“, – pasakoja įmonės „Elita Charge“ skyriaus vadovas Dainius Janulevičius.
Kas antras vairuotojas mąsto apie savą stotelę
Susidūrus su tokia problema, kyla dvejonė – kada, kur ir kaip elektromobilį pakrauti? Atrodo, jog patogiausia būtų daryti tai namuose, tačiau kaip tai įvykdyti, jei gyveni daugiabučio namo aštuntajame aukšte? Yra vairuotojų, kurie elektromobilius pasikrauna savarankiškai. Pauliaus Butkevičiaus, įmonės „Elinta Charge“, gaminančios įkrovimo stoteles, teigimu, apie savos, individualios elektromobilio įkrovimo stotelės įsigijimą pagalvoja bene kas antras tokios transporto priemonės vairuotojas.
„Pastebime, kad elektromobilių įkrovimo stoteles įsigyja vis daugiau vairuotojų. Pirmiausia, tokioje stotelėje transporto priemonė bus pakrauta greičiau nei kraunant jį tiesiog iš rozetes, per specialų pakrovimui skirtą kabelį. Dauguma klientų įsirengia tokias stoteles privačiuose kiemuose arba garažuose, kartais požeminiuose garažuose. Deja, daugiabučių namų kiemuose stotelių neįrenginėjame. Pati perkamiausia įkrovimo stotelė kainuoja apie 550 eurų be PVM“, – pasakoja P. Butkevičius.
Elektromobilius galima įkrauti trimis būdais: pirmasis – lėtas krovimas, kraunant bateriją iš elektros tinklo per specialų kabelį, tai gali užtrukti iki 12 valandų. Antrasis – iš įkrovimo stotelės, užtruktumėte apie 2–4 valandas. Trečiasis būdas – greitasis krovimas, galimas galingesnėse stotelėse, kurios paprastai būna įrengtos prie magistralių ir greitkelių – čia užtruktumėte apie pusvalandį.
„Dažniausiai elektromobilius turintys žmonės gyvena priemiesčiuose, nuosavuose namuose. Standartinei elektromobilio baterijai pilnai įkrauti reiktų apie 30-ies kilovatvalandžių, kiek kartų krausite – tiek per mėnesį prie savo elektros sąskaitos pridėsite“, – teigia P. Butkevičius.
Įkrovimo stotelės Vilniuje / © DELFI iliustracija
Su elektromobiliu kasdien į Kauną
Tęsiame išbandymą – iš miesto išvažiuojame su elektromobiliu į automagistralę A2 (Vilnius–Panevėžys). Riedame greitai, dar kartą įsitikinau, jog ši transporto priemonė itin greitai įsibėgėja. Tačiau tyla elektromobilyje sumąžta – važiuojant 120 km/h greičiu pradedamas girdėti ūžesys.
P. Butkevičius tikina, jog kai kurie vairuotojai su elektromobiliais kasdien važinėja ne tik mieste, tačiau įveikia ir žymiai didesnius nuotolius: „Žinau, jog vienas klientas iki Kauno nuo savo namų kasdien važiuoja apie 50 kilometrų, taip pat yra vienas, kuris kasdien važinėja į darbą iš Vilniaus į Kauną su elektromobiliu.“
Elektromobilis – turintiems galimybių
Apibendrinant, dieną, praleistą prie elektromobilio vairo, vertinčiau kontraversiškai. Pliusų, ši transporto priemonė turi – žmonėms, galvojantiems apie aplinką ir jai žmonių daromą žalą, elektromobilis – idealus sprendimas. Greita, tyli transporto priemonė, tačiau brangi – išbandytas „Nissan Leaf“ kainuoja apie 40 tūkst. eurų – tai tikrai nemaža pinigų suma.
Nerimą kelia ir įkrovimo stotelės, kurių infrastruktūra tik pradinėje stadijoje, o ir galimybės, gyvenant sename daugiabutyje ir neturint garažo, įsirengti savą įkrovos stotelę, nėra.
Važiavimas A juosta, parkavimas miesto gatvėse esančiose mokomose aikštelėse – dar vienas pliusas, tačiau kaip parodė praktika, kartais taip pat sunkus įgyvendinti. Teigčiau, jog elektromobilis dabar Lietuvoje – turintiems galimybių, pirmiausia, jį įsigyti, antra – turint kur nuolatos pakrauti. Tačiau neslėpsiu, jog apima itin geras jausmas supratus, jog dešimtį minučių stovint kamštyje iš už nugaros nekyla išmetamųjų dūmų stulpas.
