Gyvename laikais, kai informacija yra viskas. Vandenynai šiuo metu tarytum balta dėmė. Nenorintys prisistatyti laivai gali sėkmingai prasprūsti bekraščiuose vandenynų plotuose. Viską stebėti ne tik brangu, bet ir sugaišdama daug laiko iki kol lėktuvai su įranga atskrenda iki norimos vietos. Nuo šiol tą bus galima daryti su dronais.
Gyvename laikais, kai informacija yra viskas. Vandenynai šiuo metu tarytum balta dėmė. Nenorintys prisistatyti laivai gali sėkmingai prasprūsti bekraščiuose vandenynų plotuose. Viską stebėti ne tik brangu, bet ir sugaišdama daug laiko iki kol lėktuvai su įranga atskrenda iki norimos vietos. Nuo šiol tą bus galima daryti su dronais.
2008 metais „Tritonas“ buvo pradėtas kurti. Tik po keturių metų pakilo pirmoji bandomoji versija. Šių metų lapkričio mėnesį pirmasis ne bandomasis dronas perduotas JAV pajėgoms bandymams realioje tarnyboje. O galutinai į tarnybą turėtu būti priimti nuo 2023-iųjų.
„Triton“ lapkričio 10 d. atskrido į laivyno bazę Kalifornijoje
©northropgrumman.com
„Northrop Grumman MQ-4C Triton“ išties nėra paprastas dronas, tai daugiau tikras bepilotis lėktuvas. Nuo vieno sparno iki kito beveik 40 metrų. Tai didesnis atstumas nei populiariausio lėktuvo „Boeing 737“. Jei jo standartinis korpuso ilgis siekia 33 metrus, šio bepiločio ilgis „vos“ 14,5 metro. Iš principo kalbame apie civilinio orlaivio dydžio skraidyklę. Ir ją reikia valdyti kompiuteriui.
Nenuostabu kodėl taip ilgai jo pristatymas užtruko. Žmogus šiam monstrui ore padėti niekaip negalės, o avarijos atveju tai 15 tonų paukštis.
Skirtingai nuo dabar madingų nepastebimumo ar kovinių savybių, jo užduotys visai kitos. Jam neteks būti žvalgu priešų teritorijoje. Veiklos vieta bus oro erdvė virš tarptautinių vandenų. Tad jo matomumas net gi dar svarbesnis. Norintys jo išvengti turės daryti didelius lankstus. Kartu jo tikslai nėra kariniai. Nebus jokios ginkluotės. Jis tik skris kuo toliau ir ilgiau, radarais ir kameromis iš beveik 18 kilometrų aukščio stebės vandens plotus. Surinktą informaciją surinks netoli jo besisukinėsiantys „Boeing P-8 Poseidon“ įprasti žvalgybiniai lėktuvai.
Manoma, kad jis ore be kuro papildymo galės išbūti virš 24 valandų. Nuskristi 15 tūkstančių kilometrų. Vaizdžiau tariant jis galėtu nuskristi iš Niujorko į Paryžių, sugrįžti atgal, o kuro užtektu sukinėtis aplinkui dar kurį laiką.
Radaro galimybes vaizdžiai apibūna pati JAV kompanija, per vieną skrydį, jis užfiksuos daugiau kaip tris milijonus kvadratinių kilometrų vandenyno ploto. Amerikiečių vizijoje turėti net 68 tokius orlaivius. Pasaulio vandenynai tikrai taps mažesni kai tiek stebinčių akių ore. Kartu tai bus jungtis, per kurią galės bendrauti skirtingi daliniai.
Pats pirmasis bus dislokuotas Guamo saloje. Kaip tik toje į kurią kalbomis taikosi nerimstanti Šiaurės Korėja. Jis neabejotinai stebės šios šalies pakrantes ir ko gero bandys rasti aplink plaukiojančius povandeninius laivus, galinčius grasinti laivynui. 2010 metais įtariama būtent šiauriečių povandeninis laivas nuskandino pietiečių karinį laivą patruliavusį netoli ginčijamų vandenyno teritorijų.
