Dar visai neseniai bepiločiai orlaiviai (vadinamieji dronai) Lietuvoje buvo retai pastebima naujovė.
Tačiau dabar dronai patobulėję ir atpigę taip, kad jo pilotu tapti gali kiekvienas norintis. Dronų pilotų
skaičius auga kasdien, tačiau ne kiekvienas iš jų gerai žino dronų skraidymo taisykles. Pateikiame jų
apibendrinimą, padėsiantį kiekvienam bepiločio orlaivio savininkui.
Dar visai neseniai bepiločiai orlaiviai (vadinamieji dronai) Lietuvoje buvo retai pastebima naujovė. Tačiau dabar dronai patobulėję ir atpigę taip, kad jo pilotu tapti gali kiekvienas norintis. Dronų pilotų skaičius auga kasdien, tačiau ne kiekvienas iš jų gerai žino dronų skraidymo taisykles. Pateikiame jų apibendrinimą, padėsiantį kiekvienam bepiločio orlaivio savininkui.
Jokių atskirų leidimų nereikia tiems dronų pilotams, kurie savo bepilotį orlaivį skraidina ne arčiau kaip 50 m nuo pastatų, pašalinių žmonių ir virš tankiai gyvenamų teritorijų. Žinoma, visuomet reikia žinoti ir vadovautis bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėmis, kurias galima rasti internete.
Skraidantiems mieste leidimai jau reikalingi
Jeigu darbo ar laisvalaikio tikslais norėsite pilotuoti droną virš tankiai gyvenamų teritorijų ir arčiau kaip 50 m nuo pašalinių žmonių ir objektų, tuomet jums reikės specialaus leidimo. Jam gauti yra dvi sąlygos: turėti techniškai tvarkingą droną ir išlaikyti bepiločių orlaivių valdymo įgūdžių egzaminą.
Patvirtinimą, kad dronas yra techniškai tvarkingas, ir piloto įgūdžių egzaminavimą gali atlikti Civilinės aviacijos administracijos (CAA) patvirtinti Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) ekspertai. Šiuo metu tokie ekspertai yra 4-iuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Utenoje ir Trakuose.
Vienas iš LBONA ekspertų, UAB „Promaksa“ vadovas Antanas Petrauskas teigia, kad ekspertai ne tik egzaminuoja, bet ir konsultuoja bepiločių orlaivių klausimais.
„Esame LBONA bendrasteigėjai ir nariai, todėl siekiame, kad kuo daugiau dronų pilotų žinotų taisykles, turėtų techniškai tvarkingus dronus ir būtų išlaikę egzaminą. Jei jūsų orlaivis yra žinomo gamintojo ir neturėjęs incidentų – techninė apžiūra nesukelia jokių rūpesčių. Kiek sudėtingiau būna tais atvejais, kai jūsų bepilotis yra surinktas savarankiškai iš įvairių komponentų“, – sako ekspertas.
Dronų pilotų egzaminas nėra sudėtingas
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei pusšimtis pilotų, išlaikiusių egzaminus ir turinčius leidimus pilotuoti dronus. Bepiločių orlaivių bendruomenėje formuojasi nerašytos atsakingo elgesio taisyklės, kadangi visi jos nariai supranta, kad tokiu būdu formuoja visuomenės bei įstatymų leidėjų požiūrį į bepiločių orlaivių naudojimą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, laikant egzaminą pilotas turi tvarkingai apskristi 10 x 20 m stačiakampio kampus 1–2 m aukštyje, skrendant kamera į priekį. Tiesa, svarbu tai, kad pilotas tuo metu turi žiūrėti į droną, o ne į ekraną, kuriame matosi kameros vaizdas – tai įprastas būdas patikrinti, ar pilotas sugeba valdyti droną erdvėje, net jei prarastų vaizdo signalą iš orlaivio.
Pasak egzaminą laikiusio Simono Jakubausko, drono valdytojo egzaminas tikrai nėra sudėtingas, ir jį gali išlaikyti bent 10–20 valandų skraidymo patirties sukaupęs pilotas. „Kiekvienam drono valdytojui rekomenduočiau išmokti skristi LOS (line of sight) – t. y. nežiūrint į ekraną, o žiūrint į droną. Ir į priekį (nuo savęs), ir atbulomis (į save), dėžutes, aštuonetus – išmokti skristi bet kokias figūras, bet kokiais kampais, kad pripratintų savo smegenis intuityviai orientuotis erdvėje ir akimirksniu priimti teisingus sprendimus valdant droną“, – teigia dronų mėgėjas.
Lietuva Europos kontekste – ganėtinai liberali
Pasak CAA vyriausiojo specialisto Adolfo Kuzborskio, vertinant Europos kontekste, Lietuva pagal savo bepiločių orlaivių taisykles šiuo metu yra ganėtinai liberali šalis – kai kuriose valstybėse jos gerokai griežtesnės.
Jo teigimu, dėl vieningų taisyklių Europoje kol kas situacija ganėtinai sudėtinga. „Vieningos sistemos nėra, kiekviena šalis turi savo taisykles, leidimų išdavimo tvarkas ir individualius apribojimus. Ir nors pamatiniai reikalavimai, tokie kaip saugus atstumas ir maksimalus aukštis, yra panašūs, tačiau įgūdžių patikrinimo ir licencijavimo tvarkos yra ganėtinai skirtingos. Pradedant nuo šalių, kuriose skrydžiai už matomumo zonos ribų iki 150 kg orlaiviams yra legalūs, baigiant šalimis, kuriose vos ne kiekvienas bepiločio orlaivio pakilimas turi būti derinamas. Lietuva šiuo atžvilgiu yra ganėtinai liberali šalis“, – teigia CAA specialistas.
„Lietuvoje drono piloto licenzijos įgijimas – tikrai nesudėtingas ir nebrangus procesas. Drono patikrinimas ir egzaminavimas kainuoja 50 eurų. Turint reikiamus eksperto patvirtintus dokumentus – belieka parašyti laisvos formos prašymą CAA dėl išimties suteikimo. Jei viskas tvarkoje, CAA išduoda du dokumentus: Bepiločio orlaivio techninės apžiūros taloną ir leidimą valdyti droną specialiomis sąlygomis. Esant specialiems poreikiams CAA gali suteikti ir vienkartinius leidimus dronų skrydžiams už matomumo zonos ribų arba kilti aukščiau nei 120 metrų“, – informuoja A. Kuzborskis.
Draudimas ir baudimas
Pasak UAB „Promaksa“ vadovo A. Petrausko, civilinės atsakomybės draudimas reikalingas sunkesniems nei 1,5 kg dronams. „Tokio draudimo kaina metams – apie 110-120 eurų metams. Reikia nepamiršti, kas yra vietų, kuriose skraidyti su dronais negalima. O taisyklių pažeidimas dronų savininkams gali kainuoti nuo 300 iki 550 eurų, esant piktybiniams atvejams ar nusikalstamai veikai – dronas gali būti konfiskuojamas“, – teigia A. Petrauskas.
