Įmonė „Hyperloop One“ jau 2021 m. planuoja atidaryti maršrutus JAV ir Europoje, kuriais turėtume ilgus atstumus įveikti kelis kartus greičiau nei skirsdami lėktuvais ir už bilietus mokėtume gerokai pigiau. Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ kompanijos „Hyperloop One“ vyr. patarėja tarptautiniais klausimais YJ Fischer pirmąkart Lietuvai pristatė, kaip ši transporto revoliucija tapo įmanoma ir kada ji ateis į Baltijos šalis.
Judėjimas, simuliuojantis kosmoso dėsnius ant Žemės
„Hyperloop“ kelionės atrodo taip: keleivis įlipa į kapsulę, jos durys užsidaro, ir kapsulė pajuda uždaru vamzdžiu į pasirinktą vietą. Įgavęs reikiamą greitį prietaisas ima levituoti ir dėl elektromagnetinės paties tunelio sąveikos su kapsule bei kosmoso sąlygas atkartojančio slėgio įgauna 1080 km/h greitį. Negana to, tokia kelionė yra visiškai nežalinga aplinkai ir, priešingai nei kelionės lėktuvu, nereikalauja ilgų paruošimų bei prasideda tada, kada nori jos keleivis. O pats judėjimas organizmui neturėtų būti sunkesnis nei kelionė lėktuvu – „Hyperloop“ kapsulėje galima ir atsistoti, ir vaikščioti.
„Tai pirmoji tikrai revoliucinga transporto priemonė nuo XX a. pradžios lėktuvo. „Hyperloop One“ – vienintelė kompanija pasaulyje, užsiimanti viskuo nuo mokslo, reikalingo ją įgyvendinant, iki reikalingų saugumo sertifikatų gavimo. Šią liepą Nevadoje, JAV, mes pirmąkart praktiškai išbandėme „Hyperloop“ veikimą ir šiandien technologija yra per vieną žingsnį nuo naudojimo“, – pranešime dėsto YJ Fischer.
Jau 2018-aisiais planuojama atidaryti gamyklas ir „Hyperloop One“ centrus Europoje bei Artimuosiuose Rytuose. O šiuo metu įmonė derasi su ES tam, kad kitąmet galėtų pradėti pirmuosius darbus visoje Europoje.
„Dažniausiai užduodamas klausimas yra, kada sistema bus pritaikyta visur. Mūsų atsakymas – 2021 m. Tai atrodo labai trumpas laiko tarpas pakeisti viso pasaulio transporto sistemai, bet jei reikalingi saugumo sertifikatai ir valstybių sprendimai priimti technologijas jau bus paruošti, grynai technologinė sistemos pusė galės tai įgyvendinti. Visą „Hyperloop“ judėjimą nuo teorijos iki realaus modelio sukūrėme per pusantrų metų, todėl per dar ketverius galime ją pritaikyti komerciniam naudojimui“, – teigia „Hyperloop“ patarėja.
Žada pakeisti tai, kaip suvokiame geografiją
Kadangi kiekviena kelionė „Hyperloop“ vyksta be jokių sustojimų ar persėdimų, kapsulė geba įgauti lėktuvo greitį. Ją valdo ne žmogus, o kompiuteris, tad vietos klaidai negali likti ir visa transporto sistema privalo būti nepriekaištingai sustyguota.
„Įsivaizduokime, kad man iš Vilniaus reikia į Los Andželą, o kažkam kitam – į Berlyną. Mes abu nuvykstame į stotį, sėdame į savo kapsules ir pajudame. Kurį laiką judame tuo pačiu tuneliu, bet vėliau aš atsiskiriu ir judu tolyn. Tai iš esmės yra „Uber“ judėjimo modelis, leidžiantis man pasirinkti kada ir kur aš noriu keliauti nepriklausomai nuo kitų žmonių: „Hyperloop“ sujungia lėktuvo greitį su geležinkelio sistema, leidžiančia prisijungti ir atsijungti nuo kitų kapsulių ir su metro sistemos patogumu“, – aiškina YJ Fischer.
Kaip pavyzdį „Hyperloop One“ pateikia Helsinkio ir Talino miestus. Šiandien net greitasis traukinys tarp jų keliauja 30–40 minučių, jau nekalbant apie tai, kad reikia laikytis jo grafiko, tad kelionė dar prasitęsia. Su nauja sistema ši kelionė užtruktų šešias minutes. „Vadinasi, jūs galite tiesiogine to žodžio prasme nuvykti namo į kitą šalį pavalgyti pietų ir vėl grįžti į darbą“, – juokauja specialistė.
Be to, žvelgdami, pavyzdžiui, į tokį miestą kaip Helsinkis, kuris jau ilgai skundžiasi per dideliu gyventojų skaičiumi, o naujakuriams jame rasti pigią pragyvenimo vietą jau tapo beveik neįmanoma, su „Hyperloop“ galime įsivaizduoti, kaip šios bėdos išsisprendžia. Dabar gyvenimas užmiestyje yra pigesnė, bet nepatogi alternatyva, reikalaujanti nuosavos mašinos ir kainuojanti daug laiko. Tačiau jei šimtai kilometrų tampa minučių klausimu, atstumas tarp didmiesčio ir priemiesčio nebėra trukdis.
„Jau dabar visuomenė nuolat ieško kuo didesnio greičio. Po kelerių metų keliavimo greitis leis iš esmės permąstyti mūsų gyvenimus. Sakykime, esate didelė įmonė: jūs galite įsikurti toliau nuo miesto ir nesijaudinti, kad darbuotojai nenorės ten gyventi, nes nuo namų mieste jie atvyks per kelias minutes, jums nebereikia jaudintis dėl atsargų, nes dabar galite jas laikyti už šimtų kilometrų ir jų atsigabenimui nebereikia ilgų kelionių sunkvežimiais ir t. t. Gyventi ir dirbti skirtingose žemyno dalyse taps taip pat paprasta, kaip šiandien yra gyventi užmiestyje, o dirbti miesto centre“, – aiškina YJ Fischer.
Iki Talino – pusvalandis, iki Berlyno – mažiau nei valanda
Į „Innovation Drift“ „Hyperloop One“ atstovė atvyko ne tik pristatyti bendrų įmonės siekių, bet ir papasakoti apie konkretų planą Lietuvai. Vienas pirmųjų didžiųjų maršrutų, kuriuos Europoje planuoja įmonė, turėtų būti susijęs būtent su Vilniumi.
„Jūs jau turite „Via Baltica“. Bet net jei žvelgiame į tris Baltijos šalių sostines žemėlapyje, akivaizdu, kad kelyje Vilnius–Talinas, Ryga yra bereikalingas nusukimas į šoną. Jeigu turėtume liniją tarp Vilniaus ir Talino, tai Rygai tereikia mažo koridoriaus nuo jo nusukti ir laiko sutaupytų visi. Ir čia mes nesitikime sustoti: Vilnius gali būti jungiamas su Varšuva, Varšuva su Berlynu, tada su Kopenhaga, su Stokholmu ir vėl su Talinu. Žemėlapyje matyti, koks ratas, apimantis pusę Europos, išeina – nuo jo atsišakos kiti takai ir taip apimsime viską nuo Skandinavijos iki Vokietijos“, – vizija dalijasi „Hyperloop“ patarėja.
Šiame rate kelionės turėtų užtrukti itin neilgai: Talinas–Berlynas 90 minučių, Talinas–Vilnius 35 min., o Talinas–Ryga vos 18 min. Kaip didžiausius iššūkius tai įgyvendinti YJ Fischer įvardijo nusistatymą prieš tokios inovacijos kainą ir itin sunkius sertifikavimo procesus, kurie tiesiog nėra pritaikyti „Hyperloop“ veikimo principui. Ir pirmoji šių problemų – kaina – iš tiesų nėra labai didelė. „Kaip pavyzdį paimkime Švediją. Šiuo metu jie sprendžia nacionalinio greitojo traukinio klausimą ir, net kukliais jų paskaičiavimais, tai kainuos apie 35 mlrd. eurų. Tuo tarpu nepriklausomų agentūrų tyrimas parodė, kad analogiškų „Hyperloop“ maršrutų sukūrimas kainuotų tarp 22 ir 27 mlrd. eurų. Be to, kadangi didžiąją laiko dalį judanti kapsulė levituoja, ji nenaudoja jokių fegalų ir dėl to kiekviena kelionė kainuoja žymiai mažiau, nei įveikti tą patį atstumą šiandien“, – teigia YJ Fischer.
Spalio 12–13 d. vykusį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizavo Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.