Sugedus elektroninei technikai dažniausiai iškyla klausimas – taisyti ar išmesti ir pirkti
naują? Dažniausiai namuose nenaudojami ilgiau nei 3 metus užsilaiko oro kondicionavimo
prietaisai, gartraukiai, televizoriai, elektroniniai šildymo prietaisai, virtuviniai kombainai bei
lygintuvai. Tinkamai priimtas sprendimas taisyti įrenginį ar ne, gali ne tik padėti pratęsti elektronikos
tarnavimo laikotarpį, tačiau ir padėti išvengti namie laikomų nenaudojamų prietaisų.
Sugedus elektroninei technikai dažniausiai iškyla klausimas – taisyti ar išmesti ir pirkti naują? Dažniausiai namuose nenaudojami ilgiau nei 3 metus užsilaiko oro kondicionavimo prietaisai, gartraukiai, televizoriai, elektroniniai šildymo prietaisai, virtuviniai kombainai bei lygintuvai. Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, tinkamai priimtas sprendimas taisyti įrenginį ar ne, gali ne tik padėti pratęsti elektronikos tarnavimo laikotarpį, tačiau ir padėti išvengti namie laikomų nenaudojamų prietaisų. Patarimais, kokius įrenginius verta taisyti ir prikelti antram gyvenimui, o kuriuos tvarkyti kaip elektronikos atliekas, dalinasi ir technikos remonto ekspertai.
Anot L. Ivanausko, namų ūkiuose užsilikusi nenaudojama elektroninė technika būna tiek veikianti, tiek sugedusi. „Neretai sugedus prietaisui neskubama jo išmesti, tikintis, kad jį pavyks sutaisyti. Visgi, pasitaiko atvejų, kad laukti, kol įrenginį sutaisys neišeina, tuomet įsigyjamas naujas daiktas, o senasis ilgainiui tampa elektronikos atlieka. Tam, kad nesutaisytas įrenginys netaptų namuose vietą užimančia atlieka, reikėtų kreiptis ir į specialistus, kurie gali tiksliausiai įvertinti remonto ilgalaikiškumą bei kaštus – ar jie ilgojoje perspektyvoje neviršys naujo įrenginio kainos“, – teigia EPA direktorius.
Elektronikos prietaisų remonto paslaugas teikiančios įmonės „ServiceNet“ vadovo Gyčio Balčikonio teigimu, dažniausiai taisymui atvežami televizoriai, kompiuteriai bei smulki buitinė technika. Eksperto nuomone, sugedus senai buitinei technikai, pirmiausia reikėtų įvertinti galimus jos remonto kaštus. G. Balčikonis pastebi, kad bėgant laikui, kai kurių įrenginių remontui reikalingų detalių rasti darosi vis sunkiau, tad natūralu, kad gali kilti ir jų kaina. „Žmonės atsisako tvarkyti mobiliuosius telefonus, planšetinius ar nešiojamus kompiuterius bei kitą smulkią buitinę techniką, kai pasakome, jog gedimą pataisyti pavyks tik įsigijus brangią naują detalę.
Tarkime, sudužo įrenginio ekranas, sugedo valdymo ar vaizdo plokštė – tokiais atvejais dažniau svarstomas naujo įrenginio įsigijimas, tad senąjį tenka išmesti“, – teigia G. Balčikonis. Primenama, kad reikėtų įvertinti ne tik momentinius remonto kaštus, bet ir ilgalaikes įrenginio palaikymui tenkančias išlaidas. Dauguma naujų įrenginių orientuojami į mažesnį elektros energijos ar vandens naudojimą, tad naujas prietaisas ilgojoje perspektyvoje kurs didesnę vertę nei sutaisytas senas.
Visgi remonto dirbtuvių atstovas paneigė mitą, jog prietaisui su galiojančia garantija sugedus vieną kartą, jis dėl nusidėvėjimo ims gesti nuolat. „Pasitaiko atvejų, kai po pirmo gedimo technika sugenda ir dar kelis kartus, tačiau tokiais atvejais, kai tebegalioja garantinis prietaiso aptarnavimas, gamintojai dažnai sprendžia problemą pakeisdami įrenginį kitu. Pasibaigus garantiniam laikotarpiui, ne ką mažiau svarbu įvertinti ir įprastą prietaisų tarnavimo laiką. Jei įrenginys tarnauja jau kone dešimtmetį, natūralu, kad racionalesniu sprendimu taps ne jo remontas, o naujo prietaiso įsigijimas“, – teigia G. Balčikonis.
Nusprendus atsisakyti ilgai namų ūkiui tarnavusių senų ar nenaudojamų elektronikos prietaisų, reikėtų pasirūpinti ir jų likimu. „Įvairius elektronikos įrenginius naudojame kasdien, tad natūralu, kad prie kai kurių priprantame ir pastariesiems sugedus – nenorima jų atsisakyti. Klaida daroma tuomet, kai nepavykus to įrenginio sutaisyti, jis vis tiek lieka namie vien dėl to, kad žmogus jaučia tam tikrą nostalgiją, nes įrenginį turi jau ne vienus metus. Deja, bet tai elektronikos atlieka, kurią reikia tinkamai išmesti, kad ji būtų saugiai sutvarkyta“, – pasakoja L. Ivanauskas.
Įvairius atliekomis tapusius smulkiosios bei stambiosios elektronikos įrenginius galima mesti į specialiai tam skirtus konteinerius, kurių vien EPA Lietuvoje yra įrengusi daugiau nei 4 tūkstančius. Artimiausią elektronikos atliekų surinkimo aikštelę galima rasti ir naudojant nemokamą išmaniąją programėlę „Rūšiuoklis“. Neturint galimybės patiems pristatyti elektronikos atliekų, tokias paslaugas teikia EPA elektronikos atliekų surinkėjai. Jie stambiąsias elektronines atliekas, pavyzdžiui, šaldytuvus, skalbykles, elektrines virykles ir pan., iš gyventojų namų išveža nemokamai.
