Jeigu jūs galėtumėte susikurti sekso partnerį, kuris būtų ištikimas, gražus ir atsilieptų į bet kurį jūsų pageidavimą, ar susidomėtumėte šia galimybe, nepaisant to, kad tai būtų robotas?
Šį klausimą užduoda Aimee van Wynsberghe, „Atsakingos robotikos“ asociacijos viena iš įkūrėjų ir robotikos profesorė iš Nyderlandų. Neseniai ji, kartu su kolega Noeliu Sharkey’umi paviešino ataskaitą „Mūsų sekso ateitis su robotais“, kurioje prognozuojama dirbtinio intelekto ir robotikos ateitis bei sąsajos su žmonių santykiais.
Dabartiniai robotai dar yra „lėlės“. Jas galite įsigyti internetu, pasirinkti išorines charakteristikas. Jeigu jums patinka elfų ausys, jūs galite tai įsigyti. Galima išsirinkti krūtinę ar plaukuotumą, tačiau tai tėra lėlė. Ji nešneka, ji neimituoja orgazmo, jums teks pasitelkti fantaziją, norint įsivaizduoti bendravimą su ja.
Tačiau robotika veržiasi į šią rinką ir suteikia galimybę, pavyzdžiui, robotui „patirti erekciją“, arba simuliuoti orgazmą. Galų gale, robotai gali palenkti galvą, atpažinti balsą ar veidą. Idėja panaši į robotų-lėlių, tačiau skirtumas yra tas, kad tai jau nebėra vien vaizduotės reikalas.
Pasak robotikos ekspertės, šiuo metu pasaulyje šiuo klausimu pirmauja sekso robotų gamintojai „Abyss Creations“, kurie kuria „Harmony“ robotą. Ši naujausiomis technologijomis paremta robotų gamyba pasižymi išskirtiniu dėmesiu jų „bendravimui“ su žmogumi. Programėlė pirkėjo telefone analizuoja jo elgesį, o informacija yra persiunčiama „lėlei“. Telefonu gali programuoti ir „Harmony“ nuotaiką bei elgesį.
„Lygiagrečiai robotų industrijai, kurią į priekį stumia pornografijos industrija, vyksta tikra dirbtinio intelekto (AI) revoliucija. AI gali atpažinti veidus, balsus, mokosi „kabinimo“ ir emocijų reiškimo algoritmus, jie netgi gali pažinti jus pagal fiziologinius parametrus: jeigu jūsų pulsas padidėja kalbant apie sadizmą ar mazochizmą, galbūt tai jums patinka, ir robotas į tai sureaguos“, – aiškina leidiniui ekspertė.
Kas laukia ateityje?
Viena vertus, žmonės sako, kad „tai yra šlykštu, jūs negalite taip daryti, tai šventvagiška“. Tačiau kiti taip pat sako: „Pirmyn. Jeigu tai jums įdomu, tai niekam nekenkia, jūs neturite antrosios pusės, tai kodėl ne?“
A. Wynsberghe prognozavo, kad ateityje robotai tik dar labiau seksualizuosis ir taps poreikių tenkinimo įrankiais, ypač moteriško atvaizdo robotai.
Ji taip pat pažymėjo, kad tokie sekso robotai ateityje gali būti naudojami terapiniais tikslais. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems seksualinę prievartą ar psichologinę traumą, dėl kurios kitas žmogus kaip partneris yra neįsivaizduojamas. Arba vyrams, kurie turi erekcijos ar ankstyvos ejakuliacijos problemų. Manoma, kad tokie robotai galėtų užtikrinti seksualinį neįgaliųjų ar senų žmonių gyvenimą.
Ar robotai ateityje pakeis prostituciją?
Apklausus kai kurias sekso darbuotojas paaiškėjo, kad klientai nori, kad jos vartotų narkotikus ir prisigertų, tokių poreikių tenkinimo reikalaujantiems klientams reiktų gerokai pažangesnių robotų, negu yra siūlomi dabar.
„Yra įvairių nuomonių dėl robotų, pakeisiančių prekybą žmonėmis ar pedofilų išnaudojamus vaikus,“ – pasakojo ekspertė. Pasak teisininkų, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vyksta prekyba žmonėmis – dominavimas ir jėgos prie kitą žmogų rodymas: dalykai, kurių su robotu patirti kol kas sunkiai įmanoma.
Yra bendrovės, kurios jau dabar gamina „atsisakančios tenkinti reikalavimus“ lėlės. Tačiau jos kol kas dar toli iki totalaus dominavimo prieš kitą asmenybę. Pasak A. Wynsberghe idėja sekso robotų pagalba sumažinti prekybos žmonėmis mastus yra viliojanti, tačiau kol kas sunku įsivaizduoti, kaip patikrinti jos veikimą praktiškai.
Sudėtingi teisiniai atvejai
Šiuo metu Japonijoje yra bendrovė, gaminantis lėles (kurias galima naudoti seksui) – ne robotus, bet lėlės – kurios atrodo kaip vaikai. Jungtinėje Karalystėje yra iškelta byla vyrui, kuris vieną tokią lėlę užsisakė iš Japonijos, ir kuri buvo perimta dar nepatekus į šalį. Dar viena byla yra iškelta kanadiečiui, kurioje „vaikiška sekso lėlė“ buvo sulaikyta muitinėje.
Kanados atveju valstybės kaltintojai dabar susidūrė su problema, nes teisės aktuose yra tik numatyta bausmė, jeigu pornografijos gaminimo metu vienaip ar kitaip nukentėjo vaikas.
JK atveju situacija kiek kitokia, nes vyras namuose turėjo kraupios vaikiškos pornografijos biblioteką. Tačiau Kanadoje vyras neturėjo jokios pornografijos, jis tik užsisakė lėlę. Dabar teisininkai ir ekspertai dalijasi į kelias stovyklas, kuriose ginčijamasi, ar ta lėlė gali būti laikoma vaiko pavyzdžiu, ar tai yra „mažytė moteris“.
Remiantis tokiais pavyzdžiais kai kurie teigia, kad tokios lėlės, galimai, padėtų pedofilams tenkinti savo poreikius, vietoje to, kad išnaudotų vaikus. Būtent tai bando teigti tos japonų bendrovės kūrėjas. Tačiau kaip tai įrodyti? Tai empirinis klausimas, ir reikia kontrolinių grupių, reikia sekti žmonių elgesį, ir reikia grupės kuri naudotųsi lėlėmis, ir grupės, kuri išnaudotų vaikus. Tokių mokslinių studijų niekada nebus, jos prasilenkia su etika.
„Psichologija turi tokį terminą, kaip „sustiprinantis efektas“, – pasakoja A. Wynsberghe. Ši teorija teigtų, jog tokios technologijos būtų kenksmingos vaikams. Nes lėlės būtų negana: jos netenkintų žmonių fetišų, o tiesiog juos „normalizuotų“. Suteikiant galimybę šioms lėlėms egzistuoti, kaip visuomenė mes indikuojame, kad žmonės kurie nori siekti savo fantazijų nedaro nieko bloga. Tuo metu mes, tiek teisiškai, tiek ir morališkai, esame sutarę, kad su vaikais taip elgtis negalima.
Kur slypi robotų keliami pavojai?
Pasak ekspertės, labiausiai nerimą kelia tai, kad žmonės labai paskubomis priima naujausias technologijas, ir vietoje to, kad inovacijos būtų priimamos iš lėto, jie pasirenka „bandomųjų jūrų kiaulyčių būseną“.
Dar viena kompleksinė problema, kurią gali nulemti robotikos atsiradimas žmonių gyvenimuose, yra susijusi su „žmogiškumu“. Pavyzdžiui, realių žmogiškų santykių slopsmas. „Jeigu jūs galite mylėtis su robotu, jeigu robotai galės skaityti jūsų vaikams pasakas prieš miegą… Aš auginu du vaikus namie, ir taip, kiekvieną dieną kelis mėnesius skaityti tą pačią knygą vargina. Tačiau tai yra fundamentaliai svarbu mūsų santykiams, jų vystymuisi“, – tikina A. Wynsberghe, pridūrusi, kad kyla grėsmė netekti šių svarbių dalykų.
Kita vertus, kiekvienas turbūt norėtų roboto, kuris sutvarkytų namus. Ekspertė taip pat pažymėjo apie humanitarinių dronų atliekamą funkciją, kurios žmogus paprastai negalėtų įgyvendinti – pristatyti vakcinas ar kraujo pavyzdžiu tolimose ir sunkiai fiziškai pasiekiamose teritorijose. Lygiai taip pat susižavėjimą kelia robotai, galintys nustatyti paciento būklę, kai kuriais atvejais geriau, nei juos operuojantis chirurgas-žmogus.