Reikalavimus atitinkantis automobilio apšvietimas itin reikšmingas, kalbant apie saugumą keliuose. Svarbu ne tik, kad apšvietimas užtikrintų komfortišką kelio matomumą, bet ir nesukeltų avarinių situacijų, akindamas kitus vairuotojus. Daugeliu atveju perdegusias automobilių žibintų lemputes vairuotojai gali pasikeisti patys.
Tai ganėtinai nesudėtinga, tačiau būtina žinoti tam tikras taisykles, kitu atveju – galima padaryti klaidų, kurios neišvengiamai paplonins piniginę. Apšvietimo sprendimų bendrovės „Philips“ ekspertai sudarė dažniausiai pasitaikančių klaidų, keičiant lemputes, trejetuką.
Ksenoninės lemputės netiks halogeninėms lemputėms pritaikytuose žibintuose
Itin svarbu nepadaryti klaidos dar pirmame žingsnyje – perkant naujas lemputes. Kartais vairuotojai tikėdamiesi ryškesnio balto apšvietimo į halogeninius žibintus montuoja ksenonines lemputes, o tai padaryti pasitelkia konvertavimo rinkinį, kuris turėtų leisti montuoti ksenonines lemputes į bet kokiu žibintus. Tiesa, šis konvertavimo rinkinys yra uždraustas Europoje. Toks sprendimas ne tik kad neužtikrina kokybiško apšvietimo, priešingai, veikia neefektyviai ir akina kitus vairuotojus, galiausiai – toks automobilis net negautų techninės apžiūros patvirtinančio dokumento, o už naudojimąsi techniškai netvarkingu automobiliu gali būti skiriama bauda.
Efektyvaus apšvietimo sprendimų bendrovės „Philips“ rinkodaros vadovas Centrinėje Europoje Tarekas Hamedas pasakoja, kad ksenoniniai ir halogeniniai žibintai skiriasi, tad ir lemputės turi būti tinkančios konkrečiai žibintų sistemai. „Jeigu jau labai norima ksenoninio apšvietimo, tuomet reikėtų keisti ir žibintus. Tačiau halogeninių lempučių nereikėtų nuvertinti – naujausios technologijos leidžia išgauti ne mažesnį halogeninių lempučių ryškumą nei kesnoninių, tiesiog renkantis reikia atkreipti dėmesį į ant pakuotės nurodytus techninius parametrus. Jeigu norima padidinto ryškumo lempučių, ant pakuočių reikėtų ieškoti žymens su pliusu ir procentais (pvz., +30 %, +50 %, +80 % ir t. t.)“, – pasakoja „Philips“ atstovas.
Ignoruojamos lempučių keitimo instrukcijos
„Keičiant lemputes, reikia užgesinti variklį, įjungti rankinį stabdį. Šviesos turi būti išjungtos, nes kitu atveju gresia gauti aukštos įtampos iškrovą. Ji nebus mirtina, nesužeis, tačiau bus skausminga. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad lemputės stiklo liesti negalima: pasilikę nuo rankų riebalai gali sutrumpinti lemputės tarnavimo laiką“, – teigia „Philips“ atstovas.
Jis priduria, kad perdegus vienai iš lempučių rekomenduojama pakeisti abi, ypač, jei praėjusį kartą jos buvo keistos vienu metu. Lemputės turi panašų gyvavimo laikotarpį, tad perdegus vienai, tikėtina, jog greitu metu nustos šviesti ir kita. Be to, laikui bėgant, lemputės ryškumas mažėja, tad pakeitus tik vieną lemputę, antroji tikrai švies nebe taip ryškiai kaip nauja.
Tiesa, dar prieš keletą metų kai kuriuose tuo metu rinkai pristatytuose automobilių modeliuose pakeisti lemputes buvo sudėtinga užduotis, nes reikėdavo išmanyti žibintų nuėmimo technologijas ir turėti specialius įrankius. Tuomet mašinų gamintojai buvo priversti atsisakyti sudėtingo lempučių keitimo automobiliuose, remiantis ES reglamentais. Todėl pasikeisti lemputes dabar, kaip ir anksčiau, gali ir niekada to nedaręs vairuotojas.
UAB „Moller Auto“, atstovaujančios „Volkswagen“ automobilių centrą Vilniaus zonoje, vyr. serviso techniko Antano Petkūno teigimu, vairuotojai į servisus dėl lempučių keitimo kreipiasi dviem atvejais: kai patiems nepavyksta pakeisti išorinio apšvietimo lempučių arba pakeitus prietaisų skydelyje lieka išorinio apšvietimo gedimo indikacija. „Kai kuriuose modeliuose, norint pakeisti lemputę, tenka nuimti net priekinį sparną. Kartais tikrai geriau nerizikuoti ir kreiptis į specialistus, nes gali kilti daugiau problemų.
Pavyzdžiui, jei išorinio apšvietimo lempučių keitimo metu yra nekorektiškai uždedami sandarikliai ar mechaniškai pažeidžiamas žibinto sandarinimas – viduje renkasi drėgmė ir po kurio laiko tenka keisti visą žibintą. Taip pat problemų gali kilti, jeigu lemputė dėl vietos stokos ar sudėtingo priėjimo sumontuojama kreivai. Tuomet kinta šviesos sklaidos kryptis ir intensyvumas, pablogėja kontaktinė varža – gali kaisti ar net išsilydyti žibinto dalis“, – pasakoja vyr. serviso technikas.
Pakeitus lemputes, pamirštama sureguliuoti šviesas
Trečia dažniausiai pasitaikanti klaida – pakeitus lemputes, pamirštama sureguliuoti šviesas. Tai lemia kitų eismo dalyvių akinimą ir matomumo apribojimą. Pasak. T. Hamedo, šviesas reguliuoti rekomenduojama kartą į metus, o tai padaryti galima kone kiekviename automobilių servise ar privalomosios techninės apžiūros metu. Abiem atvejais, žibintų sureguliavimas bus atliktas, pasitelkiant profesionalią, o ne megėjišką įrangą.
Patikrinimas trunka tik apie 3 minutes, o svarbiausia – nėra brangus. T. Hamedas atkreipia dėmesį, kad šviesas sureguliuoti reikia ne tik po lempučių keitimo. Patikrinti, ar šviesos neišsireguliavo rekomenduojama dažniau nei kartą per metus, taip pat po eismo įvykių, pasikeitus padangas, spyruokles ir pan.