Pastaruoju metu dvi technologijų milžinės „Google“ bei „Microsoft“ pristatė ateities vizijas, kam galėtų būti naudojami išmanieji akiniai. Panašu, kad tokie akiniai pirmiausiai bus naudojami ne pramogoms ir žaidimams, bet kaip pagalbinė priemonė įvairių profesijų darbuotojams, rašo „Time“.
Visi turbūt prisimena susidomėjimą, kurį prieš kelerius metus įžiebė „Google Glass“ išmanieji akiniai. Tuo metu buvo piešiamos optimistinės vizijos, kuriose tokie akiniai pakeis išmaniuosius telefonus – žmonėms nebereikėtų spoksoti į išmaniųjų ekranus bei jų tapšnoti. Visą reikalingą informaciją jie matytų nedideliame ekranėlyje, esančiame virš akies, o akiniams nurodymus duotų balsu.
Deja, ši „Google“ vizija nepasiteisino dėl aukštos kainos, potencialo pažeisti kitų asmenų privatumą bei mažo aplikacijų kiekio. Todėl „Google Glass“ taip ir liko tik turtingesnių entuziastų žaislu – kuriam laikui apie tokius akinius visi primiršo. Vėliau atėjo virtualios realybės akinių vajus, kurio sūkuryje bendrovė „Microsoft“ pastatė ant netikėtos kortos – papildytosios realybės (angl. augmented reality) akinių.
„Microsoft HoloLens“ iš pradžių taip pat pristatytas labiau kaip revoliucinė priemonė žaidimams ir pramogoms – akiniai turėjo ant realaus pasaulio vaizdo „užkloti“ virtualius vaizdus, pavyzdžiui, iš sienų ar iš sofos lendančius ateivius, kuriuos žaidėjas turėjo pašauti. Vartotojų entuziazmas buvo beribis, tačiau išgirdus kosminę „HoloLens“ kainą ir sužinojus apie gan siaurą šių akinių „regos“ lauką, užsidegimas prigeso.
Abiejų kompanijų inžinieriai grįžo prie braižymo lentų ir neseniai pristatė naujas savo vizijas, kaip galėtų būti naudojami išmanūs akiniai. Įsivaizduokite, kad sugedo jūsų žoliapjovė. Vietoje to, kad vežtumėte ją taisyti arba patys ieškotumėte internete instrukcijų, kaip diagnozuoti gedimą bei jį pataisyti, jūs užsidedate išmaniuosius akinius bei įjungiate specialiai žoliapjovės gamintojos sukurtą programėlę.
Pasitelkus akinius ant realios žoliapjovės nupiešiamas virtualus vaizdas, kuriame matosi, kur yra kokia šios mašinos detalė, be to, šalia iššoka tekstai arba filmukai, aprašantys, kaip reikėtų diagnozuoti gedimą bei jį sutaisyti. Žinoma, „Google“ ir „Microsoft“ vizijose tokius akinius įsigytų ne paprasti vartotojai, užsimanę tapti visų galų meistrais, o rimti profesionalai, pavyzdžiui, automechanikai ar kokių sudėtingų mechanizmų valdytojai.
„Microsoft“ neseniai prakalbo apie kuriamą naują procesorių savo „HoloLens“ akiniams. Jis padės dirbtiniam intelektui įvertinti ir atpažinti visą akinius pasiekiantį vaizdą – atstumus, objektų formas bei realiu laiku ją apdoroti ir papildyti vartotojo vaizdą informacija. Kol kas nėra žinių, kada pasirodys tokia patobulinta „Hololens“ versija, tačiau ekspertai spėja, kad tai įvyks 2019-aisiais.
„Google“ taip pat neseniai prakalbo apie naują savo išmaniųjų akinių versiją – „Google Glass Enterprise Edition“ – skirtą ne paprastiems vartotojams, o profesionalams naudoti darbe. Nauji akiniai turės spartesnį procesorių, raiškesnę fotokamerą ir ištvermingesnę bateriją nei prieš penkerius metus pristatytas pirmtakas. „Google“ naują įrenginį per pastaruosius porą metų išbandė 50 skirtingų verslo įmonių, tokių kaip DHL ar „Volkswagen“.
Tiesa, abiejų IT milžinių vizijos savo išmaniesiems akiniams gan stipriai skiriasi. „Google Glass“ tikslas būti kuo lengvesniais ir mažiau trukdančiais dirbti – nedideliame ekrane specialistas galėtų greitai surasti bei peržiūrėti įvairią papildomą informaciją. Tokie akiniai tiktų profesionalams, kuriems reikia papildomos informacijos, tačiau reikia kuo smulkesnio įrenginio, pavyzdžiui, dėvintiems įprastus akinius arba akių apsaugas. O štai „Microsoft HoloLens“ vizija priešinga – šie akiniai ant profesionalo matomą vaizdą papildys virtualiais elementais panašiai, kaip aukščiau minėtame žoliapjovės pavyzdyje. Dar vienas skirtumas nuo „Google Glass“ – „HoloLens“ nereikės prijungti prie kompiuterio ar išmaniojo telefono, mat juose bus ir pats skaitmeninis „smegenų centras“.
Abiejų kompanijų požiūriai visai logiški, mat – kaip parodė tie patys „Google Glass“ prieš penkerius metus ar virtualios realybės akiniai („Oculus Rift“ ir „HTC Vive“) prieš metus – gana sudėtinga be didelių nuostolių įvesti visiškai technologiją į rinką. Pirma, tokie pusiau prototipai dažniausiai būna gremėzdiški, nepatogūs ar nepatvarūs, o jų kaina per didelė paprastiems vartotojams. Nedaug kas gali savo pramogoms išleisti 1500 eurų („Google Glass“) ar 3000 eurų („HoloLens“).
O štai didelių gamybos kompanijų tokios išmanių akinių kainos visai negąsdina, nes tai yra įrankiai padedantys greičiau pagaminti produktą ir greičiau uždirbti. Tokie akiniai padėtų profesionalams – inžinieriams ar mechanikams – greičiau ir efektyviau atlikti savo užduotis.