Savavaldžiams automobiliams pritaikytas greitkelis Vilnius–Kaunas, galimybė visuose pagrindiniuose šalies keliuose įkrauti elektromobilio bateriją, į oro bei eismo sąlygas atsižvelgiantys kelio ženklai ir budrios pažeidėjus fiksuojančios elektroninės akys – tai naujovės, kurios artimiausiais metais bus pritaikytos šalies keliuose.
2017-uosius galima pavadinti lūžio metais, kai Lietuvos keliuose sparčiai diegiamos išmaniosios technologijos, kurios keliones pavers patogesnėmis ir saugesnėmis.
Savavaldžiams automobiliams pritaikytas greitkelis Vilnius–Kaunas, galimybė visuose pagrindiniuose šalies keliuose įkrauti elektromobilio bateriją, į oro bei eismo sąlygas atsižvelgiantys kelio ženklai ir budrios pažeidėjus fiksuojančios elektroninės akys – tai naujovės, kurios artimiausiais metais bus pritaikytos šalies keliuose.
„XXI a. kelius apibūdina ne tik lygus asfaltas, tai nebekvestionuojama. Naujuose automobiliuose gausu daviklių, jie tampa išmanesni ir mes patys naudojame vis daugiau prietaisų, kurie kaupia begalę informacijos. Ja keisdamiesi su vairuotojais, transporto priemonėmis ir kelių infrastruktūros įrenginiais, keliones galime paversti patogesnėmis, ekonomiškesnėmis ir saugesnėmis“, – tvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Egidijus Skrodenis.
Palyginti su Latvija ar Estija, E. Skrodenio teigimu, Lietuva yra neabejotina regiono lyderė ir gali lygiuotis į Lenkiją, kuri pastaraisiais metais investavo milžiniškas lėšas kelių infrastruktūrai modernizuoti.
Po dešimtmečių darbo – spurtas
Pirmosios intelektinės transporto sistemos Lietuvoje pradėtos diegti maždaug 1993–1995 m. Tuo metu atsirado pirmoji informacinė sistema, kuri kaupė duomenis apie kelius, jų ilgį, plotį, dangą ir kita.
Tuo metu keliuose buvo įrengtos meteorologinės stotelės, tapusios pirmaisiais Intelektinės transporto sistemos (ITS) įrenginiais ir teikusios kelių priežiūros tarnyboms informaciją apie temperatūrą, vėjo stiprumą. Tai kelių prižiūrėtojams leido įvertinti informacijos naudą – užuot gaišus laiką ir važiavus tikrinti kelių būklės, buvo galima iškart siųsti techniką jų valyti ar barstyti.
Per du dešimtmečius šios stotelės buvo modernizuotos, jų tinklas pagrindiniuose Lietuvos keliuose išplėstas beveik iki 300, stotelės išdėstytos kas 10–20 km. Dabar jos nepalyginti modernesnės, įrengtos kelio būklę stebinčios vaizdo kameros, naudojama daugiau ir tikslesnių daviklių.
LAKD specialistai šiuo metu plėtoja naują projektą, kuris leis stebėti kelio būklę ne tik prie stotelių, bet ir visame ruože tarp jų. Kelio sąlygos tarp dviejų meteorologinių stotelių – miške, laukymėje ar ant viaduko – gali skirtis dramatiškai, ypač oro temperatūrai svyruojant apie nulį. LAKD pradeda ilgalaikę vadinamojo termomapingo programą, kurią vykdant keliai du tris kartus bus skenuojami skirtingomis oro sąlygomis – šiuos duomenis palyginus su meteorologinių stotelių informacija, pasitelkiant kompiuterinę modeliaciją, bus galima įvertinti kelių būklę visame ruože.
„Visa ši informacija pateikiama Eismo informacijos centrui, kur specialistai budi 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Šie duomenys jiems padės priimti sprendimus, kuriuose kelio ruožuose būtinas kelių priežiūros tarnybos dėmesys“, – sakė Andrius Teškevičius, LAKD Intelektinių transporto sistemų skyriaus vyriausiasis specialistas.
LAKD specialistai šiuo metu plėtoja keletą duomenų kaupimo ir jų apdorojimo sistemų, kurių pamatu reikėtų laikyti Lietuvos automobilių kelių informacinę sistemą (LAKIS).
Joje renkami ir saugomi duomenys apie visą kelių infrastruktūrą: kelių matmenys, dangos, kelio ženklai, net kelkraščių stulpeliai su tiksliomis jų koordinatėmis. Iki 2020 m. pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis ši sistema bus išplėsta iki turto valdymo sistemos, kuri padės efektyviau valdyti šį valstybės turtą.
Tačiau LAKIS duomenys būtini plėtojant kitas IT platformas, pavyzdžiui, Eismo informacinę sistemą (EIS), kuri padeda įvertinti padėtį keliuose realiuoju laiku: transporto priemonių judėjimo intensyvumą, avarijas, apribojimus, remontą.
Išnaudojant šias sistemas, bus galima iš esmės pakeisti eismo valdymo ypatumus ir operatyviai reaguoti ne tik į iškilusias problemas, bet ir išnaudoti puikias kelio sąlygas, pavyzdžiui, padidinti leistiną greitį automagistralėje nors ir viduržiemį, jei kelias sausas ir saugus. LAKD pirmiausia kelyje A1 Vilnius–Klaipėda siekia atsisakyti visų metalinių kelio ženklų ir įrengti kintamosios informacijos elektroninius ženklus, kuriuose nurodymai vairuotojams būtų pateikiami atsižvelgiant į eismo ir oro sąlygas. Tai leis pakeisti Kelių eismo taisykles ir, pavyzdžiui, automagistralėse žiemą atsisakyti greičio ribojimo iki 110 km/val.
Tik policija turi teisę nuspręsti, kokie kelio ženklai įrengiami, tačiau pagal su pareigūnais suderintus scenarijus Eismo priežiūros tarnybos specialistai gali keisti kelio ženklų reikšmes. Tokie kintamos informacijos ženklai jau įrengti prie Kauno ir uostamiesčio prieigose esančiame Jakų žiede.
Mokestis už kilometrus
LAKD pradeda diegti Daugiafunkcę pažeidimų kontrolės sistemą (DPKS), kurios pirmieji trys postai pradės veikti dar šiais metais, o iki 2019 m. bus įrengta dar 14. DPKS padės nustatyti ne tik įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, bet ir kontroliuoti kelių mokesčius.
„Technologiškai sistema nesudėtinga – automobilių valstybinius numerius gebanti atpažinti kamera informaciją perduoda įvairių institucijų duomenų bazėms, kuriose ji apdorojama“, – pasakojo A. Teškevičius. Policijos duomenų bazėje patikrinama, ar automobilis neieškomas, draudikų – ar apdraustas, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos – ar galioja techninė apžiūra ir t. t. Jei nustatomas pažeidimas, policija gauna reikalingą informaciją ir vairuotojui išsiunčia administracinės teisės pažeidimų protokolą.
Pasitelkiant IT taip pat bus ketinama kovoti su viena opiausių kelininkų problemų – perkrautais sunkvežimiais, kurie daro didžiulę žalą keliams. Per reidus surinkti duomenys parodė, kad daugiau nei pusė sunkvežimių buvo perkrauti ar netinkamai pakrauti, kai vienai ašiai tekdavo didesnė nei leistina masė. Specialūs davikliai ateityje keliuose fiksuos bendrą sunkvežimio ir kiekvienai jo ašiai tenkančią masę, tad, LAKD vadovo E. Skrodenio teigimu, nė vienas pažeidėjas neišvengs baudų: „Daugybė sunkvežimių yra perkrauti. Prie kiekvieno kelio negalime pastatyti kontrolieriaus su svarstyklėmis, o elektroninės kontrolės sistemos fiksuos kiekvieną pažeidėją.“
DPKS taip pat rinks informaciją apie automobilių judėjimo maršrutus. Jau kaupiami duomenys apie eismo intensyvumą tam tikruose keliuose, suskaičiuojama, kiek automobilių atvažiuoja į Lietuvą ir išvažiuoja iš šalies, tačiau nežinomi transporto priemonių judėjimo maršrutai. Duomenys apie transporto srautus padės tiksliau planuoti kelių infrastruktūros plėtrą.
Dar viena šiais metais vairuotojų laukianti naujovė – pirmieji vidutinio greičio kontrolės postai. Kontroliuojamo greičio ruožai nebus ilgi – 2–5 km, jie bus įrengiami gyvenvietėse ir kituose pavojinguose ruožuose, kuriuose taikomi greičio apribojimai. Greitkeliuose vidutinio greičio kontrolės postų neketinama įrengti.
A. Teškevičiaus teigimu, komercinio transporto priemonių savininkai retai nesumoka už naudojimąsi keliais, tačiau DPKS gebės nustatyti ir tokius pažeidėjus. Vėliau vairuotojams nebereikės pirkti ir ant automobilio stiklo klijuoti vinječių, pakaks internetu pateikti duomenis apie automobilį ir sumokėti mokesčius. Tolimesnėje ateityje ketinama atsisakyti kelių mokesčio už tam tikrą laikotarpį (dabar galima sumokėti nuo dienos iki metų), bet apmokestinti pagal komercinio transporto priemonės nuvažiuotą atstumą. Tokia sistema laikoma sąžiningesne ir Europos Sąjungos iniciatyva turėtų būti taikoma visose Bendrijos šalyse.
O gal autobusu?
Europos Sąjungos politinė valia nedviprasmiška – reikia mažinti naudojimąsi asmeniniais automobiliais ir piliečius skatinti rinktis viešąjį ar alternatyvų transportą. Plintant išmaniesiems telefonams, į susisiekimo sistemą efektyviai galima integruoti ne tik senąsias transporto sistemas, bet ir naujoves – dalijimosi dviračiais ir automobiliais, pavėžėjimo paslaugas.
Vilniuje šios naujovės prigijo ir tampa puikia, dažnai pigesne alternatyva asmeniniam transportui, tačiau kitose vietovėse elementarios informacijos trūkumas trukdo naudotis viešojo transporto paslaugomis. Dar prieš keletą metų surinkti informaciją, kaip autobusu nuvykti iš Zarasų į Skuodą, būtų daug laiko pareikalavęs darbas.
LAKD plėtojama Viešojo transporto informacinė sistema (VINTRA) gerokai palengvina keliautojų vargus. „Supratome, kad nėra galimybės patogiai susiplanuoti maršrutą iš vieno Lietuvos galo į kitą, todėl 2015 m. liepą startavo VINTRA. Ji vis dar tobulinama, iki šiol yra problemų su duomenų patikimumu, nes viešąjį transportą administruoja daug skirtingų subjektų – beveik visos savivaldybės turi savo autobusų parkus, paslaugas teikia privatūs vežėjai, tarpmiestinių ir tarptautinių vežimų bendrovės“, – kalbėjo A. Teškevičius.
Kelionių autobusais maršrutus galima planuoti interneto svetainėje visimarsutai.lt, tačiau LAKD ragina privačias IT bendroves naudotis šiais duomenimis ir kurti vartotojams patogius produktus. Pasirašius sutartį su „Google“ paieškos sistemą valdančia „Alphabet“, šie duomenys naudojami „Google Maps“ programėlėje, kurioje galima planuoti keliones Lietuvoje viešuoju transportu.
Savavaldžiai ir elektriniai automobiliai
Jau keletą metų dvi karščiausios automobilių pramonės temos yra elektrinės ir savavaldės transporto priemonės.
Visai netrukus gerų naujienų sulauks elektromobilių savininkai – be jau veikiančių dviejų elektromobilių krovimo stotelių kelyje A1, bus įrengtos dar devynios, viena stotelė pradės veikti ir greitkelyje Vilnius–Panevėžys, šalia Ukmergės. Iki metų pabaigos dar 14 stotelių atsiras kituose magistraliniuose šalies keliuose, maždaug kas 50 km. Tai reiškia, kad net ir pirmos kartos elektromobiliu bus galima keliauti po visą šalį.
Dar ambicingesnis projektas pradedamas plėtoti kelyje Vilnius–Kaunas, kuris bus pritaikytas visiškai savavaldžiams automobiliams. Plėtojama intelektinė transporto sistema leis keistis informacija su vis išmanesniais tampančiais automobiliais ir kelių infrastruktūros įrenginiais. Tai ne tik leis atsisakyti vairuotojų, bet ir užtikrinti darnų eismą. Galimybės atrodo beribės: automobiliai pasirinks reikiamą greitį, kad galėtų išvengti raudono šviesoforo signalo, o kelininkai, gavę duomenis apie automobilių pakabos elgesį, nustatys kelio dangos nelygumus.
Kol kas šis kelio ruožas bus kaip savavaldžių transporto priemonių bandymų poligonas, ir Lietuva norėtų būti tarp pasaulio lyderių, kur šios technologijos ne tik bus bandomos, bet ir prigis. „Galbūt kai kam savavaldžiai automobiliai atrodo kaip tolima ateitis, tačiau jie jau čia pat. Turime būti tam pasirengę“, – teigė E. Skrodenis.
