Automobiliai šiandien neįsivaizduojami be elektroninių sistemų, užtikrinančių saugumą, didinančių komfortą ir mažinančių žmonių įtaką vairuojant. Kompiuterinių technologijų pažanga transporto srityje pastebima smarkiai: šiandien iš gamyklos išriedėjęs nedidelis hečbekas kaip „Peugeot 208“ gali turėti daugiau elektroninių technologijų nei prieš dešimtmetį pagamintas reprezentacinis sedanas, pvz. „Peugeot 607“.
Automobiliai šiandien neįsivaizduojami be elektroninių sistemų, užtikrinančių saugumą, didinančių komfortą ir mažinančių žmonių įtaką vairuojant. Kompiuterinių technologijų pažanga transporto srityje pastebima smarkiai: šiandien iš gamyklos išriedėjęs nedidelis hečbekas kaip „Peugeot 208“ gali turėti daugiau elektroninių technologijų nei prieš dešimtmetį pagamintas reprezentacinis sedanas, pvz. „Peugeot 607“.
Kai kurios tų sistemų žinomos jau dešimtmečius ir yra būtinos kiekviename naujame automobilyje, kai kurios paplito tik pastaraisiais metais ir dar yra bandomojoje stadijoje. O kurias gi sistemas galima vadinti pačiomis svarbiausiomis?
Išskirti sistemas pagal svarbą sudėtinga, tačiau visas jas galima suskirstyti į dvi dalis: tas, kurios privalomos visuose naujuose automobiliuose ir tas, kurios padeda saugiai vairuoti, bet privalomos dar nėra. Tikėtina, jau artimiausiais metais privalomųjų sąrašas bus papildytas.
Svarbiausios – būtinos
Daugelis automobilistų žino trijų raidžių trumpinį ABS. Tai – stabdžių antiblokavimo sistema, neleidžianti čiuožti ratams nuspaudus stabdžių pedalą. ABS leidžia išlaikyti automobilio kontrolę – šis reaguoja į komandas vairu net ir maksimaliai stabdant. Kita vertus, ABS ant sausos kelio dangos kiek pailgina automobilio stabdymo kelią, tačiau sistemos suteikiami privalumai gerokai atsveria trūkumus.
Pirmą patentą už „sistemą, neleidžiančią užsiblokuoti ratams“, „Bosch“ įmonė gavo dar 1936-aisiais, tačiau plačiau ji išplito paskutiniais praėjusio amžiaus dešimtmečiais, o nuo 2004-ųjų tapo privaloma kiekvienam naujam Europos Sąjungoje parduodamame automobilyje. 2016-aisiais ši sistema jau montuojama ir į visus ES parduodamus motociklus.
Elektroninė stabilumo sistema, įvairių gamintojų vadinama įvairiai (ESP, ASR, DSC ir t. t.), leidžia greičiau ištiesinti slysti pradėjusio automobilio trajektoriją: ji turi galimybę stabdyti kiekvieną automobilio ratą individualiai. Kita vertus, ši sistema be vairuotojo įsikišimo tampa beverte – būtent transporto priemonės valdytojas turi nurodyti, į kurią pusę nori važiuoti, o ESP stengsis automobilį pakreipti ta puse, į kurią pasuktas vairas.
ESP sistema visuose naujuose ES parduodamuose automobiliuose kaip standartinė įranga montuojama nuo 2014-ųjų lapkričio 1-osios. Nors daugelis automobilių šią sistemą turėjo ir anksčiau, nuo šios datos ji tapo privalomai montuojama į visus automobilius.
Pagalba vairuotojui
Praėjusiame skirsnyje minėtos sistemos pagal veikimo principą yra panašios su tomis, kurios bus minimos dabar, tačiau skirtumas vienintelis: anksčiau minėtos yra privalomai montuojamos į kiekvieną naują automobilį, o šios dažniausiai (bent jau kol kas) yra tik papildomos įrangos sąraše.
Kokios tai sistemos? Kaip pagrindines galima įvardyti kelio ženklų atpažinimo ir nurodymo funkciją, apie išvažiavimą iš eismo juostos įspėjančią sistemą, vairuotojui nematomos („aklosios zonos“) stebėjimo sistemą, vairuotojo nuovargio stebėjimo sistemą (ji stebi vairuotojo veiksmus ir, jam darant daugiau klaidų, pasiūlo pailsėti). Jos šiandien montuojamos į daugelį automobilių – jas turi ir dideli sedanai kaip „Peugeot 508“, ir maži krosoveriai kaip 2008.
Kitas elektroninių sistemų lygis – kai jos ne tik įspėja vairuotoją apie kitus įvykius, bet ir pačios imasi veiksmų. Tokios funkcijos – pirmas žingsnis visiškai savavaldžių automobilių link ir čia daugelis gamintojų lenktyniauja, kuris gi pirmas pasiūlys tobulesnę kiekvienos sistemos versiją.
Prie tokių sistemų galima priskirti aktyvią pastovaus greičio palaikymo sistemą. Ji veikia kaip ir paprastas tempomatas (visuomenėje geriau žinomas „autopiloto“ pavadinimu), tačiau specialus radaras stebi priekyje važiuojančias transporto priemonę. Jeigu ši sulėtėjo, sistema valdomo automobilio greitį taip pat atitinkamai sumažins. Kai kuriuose automobiliuose, pvz. „Audi“, „Peugeot“ ar „Volvo“, tokia sistema veikia iki visiško sustojimo bei yra itin naudinga ne tik greitkeliuose, bet ir eismo spūstyse.
Kai kurie automobiliai taip pat gali patys įsiparkuoti. Tai – itin tikslus, tačiau ganėtinai lėtas procesas, tad patyrę vairuotojai parkavimo procedūrą greičiau atlieka patys nei tai atlieka technika.
Saugumą keliuose itin padidinanti sistema – autonominis stabdymas. Kai kurie automobiliai šiandien jau gali būti komplektuojami su sistema, kurios radarui užfiksavus priekyje kliūtį, ji automobilį sustabdys ir išvengs avarijos arba bent jau ženkliai sumažins jos pasekmes. Šios sistemos skirstomos į kelis lygius pagal veikimo greitį – vienos pritaikytos miestui ir veikia važiuojant nedideliu greičiu, kitos puikiai funkcionuoja ir greitkeliuose. Kai kurios fiksuoja tik didelius objektus, pvz. automobilius, o kitų jautrūs radarai pastebi ir gatvėje atsidūrusius gyvūnus ar žmonės bei imasi stabdymo veiksmų.
Pažanga džiugina ir stebina
„Peugeot“ prekės ženklo ambasadorius Žydrūnas Savickas, kasdien naudojantis krosoverį 3008, neslepia – šiuolaikinių automobilių pažanga jį maloniai stebina. Keliolika metų važinėdamas vien naujais automobiliais, sportininkas lengvai pastebi esmines kryptis, kuriose jie tobulėja ir gali palyginti.
„Kalbant apie mano „Peugeot 3008“, tai niekada nebuvau girdėjęs apie kvapų pasirinkimą, tačiau visos elektroninės naujovės man patinka“, – sako galiūnas apie vairavimą lengvinančias ir saugesniu darančias sistemas. „Peugeot 3008“, pasirinkus vieną iš trijų vairavimo režimų, pasikeičia ne tik techniniai automobilio nustatymai, bet ir kvapas salone.
Kasmet po 40–60 tūkst. kilometrų automobiliu įveikiantis Ž. Savickas neslepia, kad elektroninės sistemos gerokai palengvino tiek jo, tiek kitų vairuotojų dalią – vairuoti šiandieninį automobilį nepalyginamai lengviau ir saugiau nei tą, kuris pagamintas prieš 30 metų.
„Kadangi pradėjau važinėti su senu žiguliu, tai visai neblogai pamenu visas jo galimybes. Labai didelio entuziazmo grįžti prie tokios technikos neturiu“, – juokiasi sportininkas, užsimindamas, kad pusšimčio metų sulaukusi technika turi žavesio, jeigu ji pagaminta užjūryje – Jungtinėse Amerikos Valstijose.
