Ne taip jau dažnai garso ir vaizdo technikoje vyksta esminiai lūžiai. Naujo modelio ar net visos firmos atsiradimas nėra joks lūžis. Kas kita, kai laužomi standartai.
Pirmasis toks lūžis įvyko, kai gramofono plokštelė pakeitė tiražavimui netinkamo Edisono fonografo ritinėlį. Šis lūžis suformavo visai naują, iki tol nematytą klausytoją. Gramofono plokštelė paplito taip stipriai, kad sukūrė ištisą industriją. Kas žino, ar egzistuotų dabar „Sony“, „Pioneer“ ar „Aiwa“, jei nebūtų gramofono. 1948 metais, po 21-erių elektroninio įrašymo gyvavimo metų, 78-o greičio diską pakeitė 33 ir 1/3 apsisukimus per minutę padaranti ilgai grojanti vinilinė plokštelė, ir kaip grybų po lietaus pridygo garso įrašų leidėjų. Atsirado ir žmonės, norintys namuose turėti kone viską, ką įrašo šios firmos.
SONY SACD SCD-777ES
„Super Audio Compact Disc“ – Dažnių juosta 2–50000 Hz (-3 dB); – Dinaminis diapazonas 105 dB (20–20000 Hz); – Iškraipymai 0,0012 % „Compact Disc“ – Dažnių juosta 2–20000 Hz; – Dinaminis diapazonas 100 dB; – Iškraipymai 0,0017 % Dydis (PxAxG) 430 x 149 x 436 mm, svoris 26,5 kg. |
1963 m. sukurta kompaktinė kasetė. Ir vėl visi sukruto — juk atsivėrė galimybė pačiam įsirašyti muziką, sudaryti mėgstamiausių kūrinių rinkinius. Tačiau kasetė šnypščia, o plokštelė traška?… 1982 m. „Sony“ ir „Philips“ išleido iki tol neregėtą paukštį — skaitmeninį kompaktinį diską. Tuomet reklaminiai šūkiai skelbė: „Galas traškesiams“, „Ideali kokybė“. Dar ir šiandien yra manančių, kad kompaktinis diskas skamba nepriekaištingai. Į tai jiems pagaliau pačios „Sony“ atsakas — naujas lūžis garso įrašymo istorijoje — „Super Audio CD“ formatas. Tai tokios pat išvaizdos, tačiau gerokai daugiau informacijos už ankstesnį savyje talpinantis diskas. Jo užduotis – ištaisyti visus ankstesnės „idealios kokybės“ trūkumus. Šiandien mes mėgaujamės pasauline naujiena — nauju garso įrašymo standartu.
Techniškai „Super Audio CD“ — tai tas pats, tačiau kitaip atliktas skaitmeninis analoginio signalo kodavimas. Jeigu kompaktiniam diskui įrašyti pagal PCM standartą viena signalo sekundė padalijama į 44 100 lygių dalių ir išmatavus kiekvienos dalies signalo stiprumą jis užrašomas 16 bitų kodu, tai SACD dalija tą pačią sekundę į 2 822 400 dalių, tačiau koduoja tik tai, ar kiekviena sekanti dalis yra stipresnio ar silpnesnio lygio už praėjusią. Tam pakanka 1 bito. Tai „Direct Stream Digital“ kodavimas.
SISTEMA:
– Akustinės sistemos: „JMlab Utopia“, „JMlab Mezzo Utopia“; – Skaitmeninis šaltinis: „Forsell Air Reference CD transport“, „AudioNote DAC 4 SE“; – Pradinis stiprintuvas: „Conrad Johnson Premier 14“; – Galiniai stiprintuvai: „Conrad Johnson Premier 11“; – Tarpblokiniai laidai: „AudioQuest Diamondx3“, „AudioNote AN-Vz“; – A/S laidai: „AudioQuest Dragon SE“, „AudioNote AN-Vz“. |
Kol kas išleista tik keli šimtai SACD diskų. Juos galima skirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė — tai senų, jau klasika tapusių įrašų kokybiški perleidimai. Jų kol kas išleista daugiausia. Kitą, ne tokią gausią grupę sudaro SACD technika įrašyti nauji albumai.
Sunku ir dar turbūt ankstoka daryti apibendrinančias išvadas apie naujojo standarto galimybes. Mat kol kas Lietuvoje mums prieinamas tik vienas SACD grotuvas bei keliasdešimt diskų. Tačiau net ir tiek pakanka, kad pajustumėme didžiulę formato potenciją. Skambesyje mažiau grubumo, tiesmukumo, o aukštieji dažniai skaidrūs ir lengvi. Labiausiai patiko, kad mažiau jaučiasi skaitmeninis šaltumas ir sterilumas, žymiai ryškesni studijinio įrašo niuansai, kai kuriuose senuose įrašuose netgi labiau juntamas analoginės juostos šnypštimas. Tačiau tai tik vienas iš pirmųjų šio formato modelių Sony firmos istorijoje. Ir jeigu tikėti, kad pirmieji blynai prisvyla, tai kas mūsų laukia ateityje? O juk netrukus pasirodys kitų, labiau specializuotų firmų modeliai, atsiras daug naujų, dar geriau įrašytų diskų. Jau tuoj atsiras ir daugiakanaliai SACD grotuvai. Žodžiu, darosi smagu gyventi.
Konkurentai — „DVD Audio“
Didžiulę naujojo „Digital Versatile Disk“ talpą išnaudoti stengiasi ne vien „Sony“ – „Philips“ konglomeratas. Grupė gamintojų sukūrė „DVD-Audio“ standartą. Tai tiesioginis „Super Audio CD“ konkurentas. Pagrindinis skirtumas — muzikinis signalas ir toliau koduojamas PCM būdu, tačiau didesne rezoliucija. Nepaisant daugiakanalių variantų, populiariausias tankumas — 24 bitai ir 96 kHz diskretizacija. Tai sudaro daugiau kaip dviejų megabitų per sekundę informacijos srautą. Palyginimui įprastojo kompaktinio disko duomenų srautą sudaro apie 700 kilobitų per sekundę. Tačiau jau dabar baigia įsigalėti dar didesnio tankumo — 24 bitų ir 192 kHz diskretizacijos — kodavimas bei daugiakanaliai pastarojo variantai.