„Kam ta realybė – kai yra virtuali realybė?“ – neseniai šis posakis, skambėjęs kaip pokštas, tampa tuo, kas visai netrukus mums atrodys taip kasdieniška, kaip išmanusis telefonas, debesų technologijos ar mobilusis internetas. Informacinių technologijų ekspertai skelbia, kad ateinantys, 2017-ieji, pagrįstai bus vadinami virtualios realybės metais, nes virtualios realybės akinius išbandys daugybė žmonių visame pasaulyje.
„Kam ta realybė – kai yra virtuali realybė?“ – neseniai šis posakis, skambėjęs kaip pokštas, tampa tuo, kas visai netrukus mums atrodys taip kasdieniška, kaip išmanusis telefonas, debesų technologijos ar mobilusis internetas. Informacinių technologijų ekspertai skelbia, kad ateinantys, 2017-ieji, pagrįstai bus vadinami virtualios realybės metais, nes virtualios realybės akinius išbandys daugybė žmonių visame pasaulyje.
Anot UAB „ACME Europe“ Produktų plėtros skyriaus vadovo Igno Rumbučio, šiemet virtualios realybės akiniai išsamiai pristatyti visuomenei. „Tendencingas išmaniųjų telefonų gamintojų požiūris į virtualios realybės akinių rinką bei gaminamų telefonų pritaikymas šiai technologijai rodo, kad kitąmet dar didesnė dalis žmonių išbandys ir įsigis virtualios realybės akinius. Prognozuojama, kad 2018 m. – virtualios realybės akiniai taps masinio naudojimo preke. Jau dabar tokie išmaniųjų telefonų gamintojai, kaip „LG“, „Samsung“, „Alcatel“, „Xiaomi“, „Google“ ir kiti išleido telefonų versijas, turinčias virtualios realybės priedus, – sakė išmaniųjų technologijų ekspertas.
Tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės „Deloitte“ 2016 m. prognozės virtualios realybės rinkai Igno Rumbučio įžvalgas tik patvirtina. Skelbiama, kad šiemet turėtų būti parduota apie 3 milijonus virtualios realybės akinių ir 10 milijonų virtualios realybės žaidimų kopijų. „Deloitte“ ekspertai prognozuoja, kad iki metų pabaigos virtualios realybės rinka turėtų pasiekti milijardą dolerių.
Igno Rumbučio teigimu, šiuo metu virtualios realybės naudotojai susiduria su tam tikrais iššūkiais. Visų pirma, vis dar trūksta kokybiško turinio, kurį būtų galima žiūrėti, užsidėjus virtualios realybės akinius. Tai lemia vis dar aukšta 360 laipsnių kampu filmuojančių vaizdo kamerų kaina. „Patys akiniai kol kas taip pat pakankamai brangūs, kad būtų įperkami daugumai“, – įžvalgomis dalijosi „ACME Europe“ Produktų plėtros skyriaus vadovas.
Branduolinio reaktoriaus sprogimo simuliacijos ir virtualus turas po baigiamus statyti pastatus
Paprašytas daugiau papasakoti apie virtualios realybės akinius ir jų pritaikymą kasdieniame gyvenime Ignas Rumbutis pabrėžė, kad minėtąją technologiją jau naudoja įvairios industrijos. „Virtualios realybės akinius nekilnojamojo turto agentai uždeda savo klientams, kad vaikščiodami po ką tik pastatytą pastatą, jie įsivaizduotų, kaip gali būti išdėstyti baldai, kaip atrodys interjeras. Virtualius turus organizuoja muziejai, prekybos centrai ir net miestai. Juokaujama, kad netrukus, norint keliauti, nebereikės pirkti bilietų, tereikės užsidėti virtualios realybės akinius. Pradedami kurti ir filmai, pritaikyti šiems akiniams, kurie žiūrovui leis pasijusti tarytum pats dalyvautų veiksme. Šią technologiją sparčiai išnaudoja žaidimų kūrėjai. Ji taip pat pasitelkiama įvairioms simuliacijoms, kaip antai branduolinio reaktoriaus sprogimas, pacientų gelbėjimas ar kariniai mokymai“, – apie virtualios realybės akinių panaudojimo galimybes pasakojo išmaniųjų technologijų ekspertas.
Virtualios realybės vaizdo kokybė priklauso nuo telefono ekrano
Kalbant apie pačius įrenginius, svarbu paminėti, kad šiuo metu rinkoje jie skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: mobilius ir jungiamus prie kompiuterio. „Mobilių virtualios realybės akinių, į kuriuos įdedamas išmanusis telefonas, vaizdo kokybė bus tokia, kokie yra telefono ekrano parametrai. Jei jie nepakankami – žmogus net ir žiūrėdamas kokybiškai nufilmuotą vaizdą, matys ekrano taškelius, vaizdas bus susiliejęs, neryškus. O virtualios realybės akiniai, kurie veikia prijungti prie kompiuterio, jau turi integruotą ekraną, procesorių, vaizdo sistemą, tad vaizdo kokybę nulemia tik žiūrimo turinio kokybė“, – sakė „ACME Europe“ Produktų plėtros skyriaus vadovas.
Išbandant virtualios realybės technologiją – svarbus pirminis patyrimas
Ignas Rumbutis atskleidė, kad „ACME Europe“ komanda, plėtodama savo įrenginių asortimentą ir atsižvelgdama į tendencijas, suteikia galimybę išbandyti virtualios realybės akinius už kiekvienam prieinamą kainą. „Mūsų tikslas – į Lietuvą atvežti tokius įrenginius, kurie kiekvienam žmogui leistų naudotis naujausiomis technologijomis. Pavyzdžiui, „ACME“ prekiniu ženklu pažymėtus virtualios realybės akinius galima įsigyti už maždaug 20 eurų. Įrenginį ištobulinome taip, kad į jį saugiai būtų galima įdėti įvairaus dydžio telefonus, kurių ekranas siekia nuo 4 iki 6 colių. Užtikrinome, kad mūsų virtualios realybės akiniuose brangus telefonas nebūtų braižomas ir saugiai laikytųsi. Dažnai žmonės nusivilia pačia technologija, neradę kokybiško turinio, kurį galėtų žiūrėti. Žinodami tai ir bendradarbiaudami su partneriais, suteikiame galimybę 14 dienų žaisti tikrai kokybiškus virtualios realybės žaidimus“, – kalbėjo Ignas Rumbutis, pridurdamas, kad išbandant šią technologiją labai svarbus pirminis vartotojo patyrimas.
Taigi, ar virtuali realybė iš tikrųjų netrukus pakeis tikrovę – laikas parodys. Tiesa, kol kas susidomėjimas virtualios realybės akiniais ir pačia technologija nenumaldomai auga.
