Vienas didžiausių perversmų automobilių industrijoje jau šalia. Nepraeis nei 10 metų, kai gatvėse važinėjantys automobiliai, kurių „vairuotojai“ dėmesį sutelkę į išmanųjį telefoną, nieko nebestebins. Daug tam reikalingų technologijų yra jau šiandien, tačiau netolimoje ateityje dar laukia daug iššūkių.
Vienas didžiausių perversmų automobilių industrijoje jau šalia. Nepraeis nei 10 metų, kai gatvėse važinėjantys automobiliai, kurių „vairuotojai“ dėmesį sutelkę į išmanųjį telefoną, nieko nebestebins. Daug tam reikalingų technologijų yra jau šiandien, tačiau netolimoje ateityje dar laukia daug iššūkių. Apie juos Paryžiaus automobilių parodoje kalbėjomės su „Nissan Nordic Europe“ vadovu Jordi Vila.
„Nissan“ ne kartą yra viešai pareiškusi, kad 2020-aisiais turės automobilį, kuris galės važiuoti visiškai autonomiškai – be vairuotojo įsikišimo. Panašių teiginių neslepia ir kiti gamintojai, o prie to priartinančių technologijų turi kiekvienas.
Žingsniai į priekį
Naujovės šioje srityje atsiranda sparčiai: dar prieš penkerius metus retas automobilis įspėdavo apie nukrypimą nuo eismo juostos, o šiandien tokią sistemą turi kone kiekvienas. Prieš tą patį laiką „Volvo“ džiaugėsi, jog jų automobiliai gali užfiksuoti kliūtis ir sustoti patys, o šiandien tą padaryti gali ir „Nissan Micra“.
„Turbūt žinote, mes turime „Pro Pilot“. Sistema montuojama „Serena“ modelyje Japonijoje, o kitąmet atkeliaus ir į kitus žemynus. Ji turės daugiau autonominio vairavimo funkcijų negu bet kuris „Nissan“ modelis iki šiol“, – pasakojo J.Vila.
Tai bus didelis postūmis ne tik „Nissan“, bet ir tarp kitų gamintojų: „Pro Pilot“ yra panašaus lygio autonominio vairavimo technologija kaip „Tesla“. „Nissan“ su „Pro Pilot“ galės važiuoti viena eismo juosta greitkelyje pastoviu greičiu ir, priekyje važiuojančiai transporto priemonei sulėtėjus, autonomiškai stabdyti.
Pagal JAV Nacionalinės greitkelių eismo saugumo asociacijos (NHTSA) vertinimą, „Nissan Pro Pilot“ sistema patenka į 2 autonominio vairavimo lygį (kaip ir „Tesla“). Pasiekti 3 lygį kol kas pretenduoja tik „Google“ kuriama ir bandoma technologija, o 4 lygis – visiškai autonominis automobilis, galintis nuvežti nuo durų iki durų be vairuotojo įsikišimo.
Tačiau technologijos nėra didžiausias iššūkis – didelė konkurencija tarp gamintojų neleidžia vienam pernelyg atsilikti. Pavyzdžiui, analogišką „Nissan Pro Pilot“ technologiją jau kurį laiką turi „Mercedes-Benz“ bei „Audi“ gamintojai, tačiau japonai gali būti pirmieji, sumontuosiantys ją į pigesnius automobilius. Didžiausias iššūkis yra teisinė bazė.
Kas kaltas?
Kas bus kaltas dėl eismo įvykio, jeigu jį sukels be vairuotojo įsikišimo važiuojantis automobilis? Jeigu vairuotojas, tai koks tikslas turėti autonominio vairavimo sistemą? Jeigu pati sistema, tai automobilių gamintojai greitai bankrutuotų.
„Tai jau nebėra technologinis iššūkis – mes šiandien jau turime reikalingas technologijas. Didžiausias iššūkis dabar – aplinka ir teisinė bazė“, – teigė J.Vila.
Teisinė bazė greičiausiai pasisuks taip, kad už bet kokį autonomiškai važiuojančio automobilio sukeltą įvykį atsakingas liks jo savininkas, kuris tuo metu galbūt nedarė nieko, susijusio su vairavimu. Tad gamintojai neturi pasirinkimo – autonominio vairavimo sistema turi būti ištobulinta maksimaliai prieš leidžiant ja naudotis visam pasauliui.
Dėl tos pačios priežasties automobilių gamintojai šiandien apsidraudžia – vairuotojai negali nukelti rankų nuo vairo daugiau nei kelias ar keliolika sekundžių.
„Aš manau, kad tiek technologija, tiek teisė yra svarbūs aspektai tobulinant autonominius automobilius. Tačiau teisinė bazė – svarbesnė“, – neslėpė „Nissan“ atstovas.
Pakeis darbus
Autonominiai automobiliai ne tik pakeis žmonių gyvenimą, bet ir kai kurias veiklas – pavyzdžiui, vairuotojo darbas artimiausiu metu gali būti itin neperspektyvus. Šiandien gamintojai investuoja į technologijas, pritaikomas lengvuosiuose automobiliuose, tačiau jos nesunkiai perkeliamos ir į kitas transporto priemones – autobusus ar vilkikus.
J. Vila juokavo negalintis spėti, kiek taksi ir vilkikų vairuotojų praras darbą per artimiausią dešimtmetį, tačiau tvirtino, kad transporto įmonių savininkai autonominėmis technologijomis domisi itin aktyviai.
„Industrija pati nuspręs, ko jai reikia, tačiau garantuoti galiu jau dabar – ji pasikeis“, – įsitikinęs „Nissan Nordic Europe“ vadovas.
Jis pateikė pavyzdį iš aviacijos pasaulio – juk lėktuvai kone 95 proc. laiko skrenda su įjungta autopiloto funkcija, nors pilotai gali viską valdyti ir patys. Anot J. Vilos, panašus konceptas gali išsivystyti ir sunkvežimių sektoriuje.
Sporte vietos atsiras visiems
Kalbai pasisukus apie automobilių sportą, ispanas pateikė versiją, kuri entuziastams turėtų patikti. J. Vilos nuomone, automobilių sportas, kuriame varžosi vairuotojai, neišnyks, o autonominių transporto priemonių lenktynės, jeigu ir išsivystys, tikrojo autosporto nepakeis.
„Autonominius automobilius sporte pamatyti įmanoma, tai gerokai praplečia galimybes. Tačiau visada bus vietos tokiems kaip mes, kurie mėgsta vairuoti patys. Mes mėgstame konkuruoti. Gali būti autonominių automobilių lenktynės, tačiau tai bus tik technologijų, o ne pilotų varžybos. Manau, kad vietos yra ir tam, ir tam“, – teigė J. Vila.
Autonominių lenktyninių automobilių konceptai jau yra bandomi, o vienas žymiausių – „Audi RS7“, kurio nufilmuotas be vairuotojo įveiktas ratas lenktynių trasoje apskriejo visą pasaulį.
