Knygos „Pelnantys duoną“ autorius Kęstutis Bruzgelevičius teigia, kad elektromobiliai nėra radikali naujovė. Tokios transporto priemonės buvo eksploatuojamos dar XIX amžiaus pabaigoje, o šiandien papasakosime ir apie Sovietų Sąjungoje sukurtą elektromobilį.
Trucker.lt iliustr. / Rusiškas elektromobilis UAZ 451MI
Daugelis turbūt dar nepamiršo rusiškų visureigių UAZ 469, gamintų nuo 1972 m. Ne vieną puikiai važiuojantį egzempliorių galima rasti bet kuriame Lietuvos provincijos miestelyje.
UAZ nuotr./Jubiliejinis UAZ 469
Praeityje populiarūs buvo ir autobusiukai UAZ 450 ir naujesnis UAZ 452.
Pats pirmasis Uljanovsko gamyklos elektromobilio modelis UAZ 450EM buvo sukurtas dar 1959 m., panaudojus serijinio UAZ 450 ir UAZ 450 A bazę. Modelis buvo skirtas oro uostams. Elektromobilius varė akumuliatoriai, padalinti į dvi sekcijas ir sėkmingai sumontuoti po grindimis transporto priemonės šonuose, rašo trucker.lt.
1975 m. gamyklai buvo pavesta sukurti elektromobilį, varomą kintamos srovės elektros energija, nes tokiam modeliui nebereikėjo nuolatinės srovės elektros energijos įkrovimo stotelių.
Darbų ėmėsi inžinierius V. A. Kuznecovas. Iš pradžių elektromobiliai atrodė prastai, didžiuliai elektromotorai buvo montuojami variklių skyriuje, į kėbulą buvo sukraunami iki 600 kg sveriantys akumuliatorių blokai. Kūrėjams trūko patirties ir laiko, kildavo nuolatiniai ginčai, inžinieriai niekaip negalėjo nuspręsti, kur talpinti didelį ir sunkų maitinimo bloką. Kartais atrodydavo, kad projektas pasmerktas žlugti. Visgi sprendimas buvo rastas – akumuliatoriai buvo pritvirtinti prie kėbulo dugno ir papildomai izoliuoti antromis grindimis. Šis sprendimas leido efektyviai panaudoti ir vėdinimo sistemą.
Iš pradžių ties elektromobiliais triūsė tik nedidelė entuziastų grupė, tačiau netrukus buvo sukurtas atskiras elektromobilių konstruktorių skyrius ir speciali laboratorija. Netrukus pirmoji UAZ 451MI partija sėkmingai buvo išbandyta bandymų poligone ir net pačioje Maskvoje.
Nuo tada beveik kiekviena elektromobilių UAZ partija būdavo kažkuo pranašesnė už ankstesniąją. 1983 m. modelio automobiliai turėjo ekonomiškesnę ir patikimesnę elektrinės pavaros sistemą, o elektrinis valdymo blokas, kuriam buvo panaudotos integralinės mikroschemos, parinkdavo ekonomiškiausią važiavimo režimą. Visa informacija apie mazgų veikimą būdavo perduodama į prietaisų skydelį. Įkrauti elektromobilių akumuliatorius buvo galima iš bet kurios pramoninės kintamos elektros srovės linijos.