Praskriejo pirmasis šių metų pusmetis. Per šį laiką „Samsung“, „Sony“, „LG“, „Philips“, „Panasonic“,
„Sharp“ bei kiti gamintojai pristatė rinkai keliasdešimt naujų televizorių modelių. Televizorių gamintojai
vilioja naujomis technologijomis. HDR, 4K UHD, „Smart TV“, o gal dizainas? Kas svarbiausia renkantis
2016 metų televizoriaus modelį? Varle.lt buitinės technikos ekspertas Justinas Kaušinis pataria, kaip
išsirinkti 2016 m. televizoriaus modelį.
Praskriejo pirmasis šių metų pusmetis. Per šį laiką „Samsung“, „Sony“, „LG“, „Philips“, „Panasonic“, „Sharp“ bei kiti gamintojai pristatė rinkai keliasdešimt naujų televizorių modelių. Televizorių gamintojai vilioja naujomis technologijomis. HDR, 4K UHD, „Smart TV“, o gal dizainas? Kas svarbiausia renkantis 2016 metų televizoriaus modelį? Varle.lt buitinės technikos ekspertas Justinas Kaušinis pataria, kaip išsirinkti 2016 m. televizoriaus modelį.
HDR – ateitis
HDR turėjo būti šių metų hitas ir iš tikrųjų apie jį kalbama labai garsiai, tačiau daugiausiai – tik televizorių gamintojų pranešimuose spaudai. HDR – tai platus spalvų tonų diapazonas. Didelis ryškumas garantuoja neįtikėtinai įspūdingą efektą. Problema tik ta, kad tokį jį galima pamatyti televizoriuje, kuris tikrai nėra pigus. Puikiai su HDR susitvarko OLED „LG“ 2016 ekranai, kurie tik pradeda pasirodyti prekyboje. Vidutinės kainos kategorijos modelių atvejais HDR efektas yra kuklesnis ir sunkiau pastebimas. Reikėtų pažymėti tai, kad vis dar lieka HDR turinio problema. Kol kas tokį turinį siūlo tik pozicijos, prieinamos „Netflix“ bei įrašytos į Ultra HD Blu-ray.
4K UHD raiška – visuotinė, o Ultra HD Blu-ray negausu
4K UHD tampa vis labiau paplitusi raiška. Didžioji dalis šių metų televizorių turi 3840 x 2160 pikselių matricas. Taip pat reikėtų pažymėti tai, jog šiai raiškai pritaikyto turinio atsiranda vis daugiau. Tačiau vis dar nėra 4K raiškoje transliuojamų televizijos kanalų, tačiau nemažai kito transliuojamo turinio jau pasižymi ultra didele raiška (tarp kitko, tokių klipų yra prieinamų ir „YouTube“). Be to, jau nuo balandžio prieinami yra Ultra HD Blu-ray grotuvai, t. y. nauja optinė laikmena, siūlanti būtent 4K raiškos vaizdą su HDR ir išplėsta spalvų palete. Tačiau Ultra HD Blu-ray kainuoja pakankamai daug, jau nekalbant apie filmus, todėl nepanašu, kad naujoji laikmena greitai taps pigi ir populiari. Nepaisant to, 4K raiškos nereikėtų bijoti, ypač jei renkamasi vidutinės ir aukštesnės klasės televizorių modelius. Įsigyjant didesnį nei 50 colių ekrano įstrižainės modelį siūloma rinktis būtent 4K UHD televizorių.
Matricos tipas ir atsinaujinimo dažnis yra reikšmingi
Varle.lt buitinės technikos specialistas J. Kaušinis teigia, kad asmenims, kurie atsižvelgia ne tik į televizoriaus kainą ir nori mėgautis aukščiausios kokybės vaizdu, siūloma atkreipti dėmesį ne tik į raišką ir parametrus, kuriuos nurodo gamintojas, bet taip pat pasidomėti televizoriaus matricos tipu ir atsinaujinimo dažniu. Rinkoje dominuoja du ekranų tipai: VA i IPS. Pirmasis įprastai pasižymi geresne juoda spalva bei kontrastingumu ir ryškumu. Tuo tarpu IPS matricos siūlo žymiai geresnius matymo kampus.
Vis dėlto sklandžiam vaizdui didžiausią reikšmę turi atsinaujinimo dažnis. Rinkoje rasime 50–60 Hz bei 100–120 Hz atsinaujinimo dažniu pasižyminčius ekranus. Antrieji pasiteisina kur kas geriau. Žinoma, daug modelių su 60 Hz matricomis yra aprūpinti sisteminiais sprendimais, kurios turėtų padėti judesį padaryti sklandesnį, tačiau ne visada tai veikia efektyviai.
Kodėl ši tema vis dar svarbi 2016 metais? Visų pirma todėl, kad nemažai gamintojų savo televizoriuose taiko įvairius tipus. Pavyzdžiui, šių metų „Sony XD85“ turi IPS matricą ir pasižymi žymiai silpnesniais vaizdo parametrais nei praeitų metų modelis „X85C“. IPS matricos taip pat dominuoja „LG“ televizoriuose, taip pat tokių televizorių turi „Panasonic“ ir kai kurie „Samsung“ modeliai.
Kalbant apie atsinaujimo dažnius, gamintojai čia akivaizdžiai šiais metais nusprendė pataupyti. Sparčios matricos buvo ypač reikalingos perteikiant 3D vaizdą, tačiau kai vis dažniau atsisakoma šios funkcijos, pigesniuose modeliuose pastebimos silpsnesnės matricos. Bet tai visai nereiškia, kad televizorius su 60 Hz atsinaujinimo dažniu galima išbraukti. Jei turime labai ribotą biudžetą naujam televizoriui, būtent toks mūsų ir laukia, tačiau daugeliu atvejų tai nebus labai svarbu.
„Smart TV“ – svarbus, bet jau nebe žvaigždė
Dar ne taip seniai televizorių reklamose vyravo du burtažodžiai: 3D ir „Smart TV“. Praktiškai ant pirštų galima suskaičiuoti modelius, kurie šiais metais pasižymi trimačio vaizdo funkcija. Apie komplektacijoje esančius 3D akinius jau tikrai galime pamiršti. Su „Smart TV“ viskas yra kiek kitaip, nes interneto paslaugos prieinamos daugumoje televizorių. Deja, „Smart TV“ funkcija verčia linkėti daugiau. „Panasonic FireFoxOS“ yra stabili, kartu su mobiliąja programėle turi įdomias funkcijas, tačiau jos sąsaja padrika, o pačių programėlių nėra daug. „Android TV“, prieinamas „Sony“ ir „Philips“ televizoriuose labai paspartėjo ir tapo stabilesnis, tačiau vis dar aptinkamos tam tikros klaidos. „LG WebOS 3.0“ neatneša daug naujovių, o programėlių bazė yra pakankamai skurdi. Taip pat ir „Sharp“ bei „TLC“ sprendimai nėra labai džiuginantys. Net prie „Samsung“ ir „Tizen“ sistemos, kuri yra neginčytinas lyderis šioje srityje, galima prikibti. Korėjiečių „Smart TV“ įrenginiuose neatsiranda daug naujų programėlių, taip pat ne visos yra atnaujinamos. Apibendrinant galima teigti, kad televizorių gamintojai nustojo skirti ypatingą dėmesį „Smart TV“ tobulinimui, todėl ir mums renkantis naują televizorių, nereikėtų labai prisirišti prie šios funkcijos, juk kone svarbiausia, kad būtų prieinamas „YouTube“, „Netflix“ ir keletas kitų paslaugų.
OLED užima savo vietą viršūkalnėje
Jei kas nors ir turėjo abejonių dėl to, ar OLED technologija yra vertas dėmesio plazminių televizorių pakaitalas, „CES 2016“ turėjo tas abejones išsklaidyti. „LG“ ir „Panasonic“ pristatyti renginio metu OLED televizoriai paliko šešėlyje visus konkurentus. Kalbant apie juodos spalvos lygį, net beprasmiška bandyti konkuruoti su technologija, kuri leidžia visiškai atjungti šviečiančius pikselius tamsių scenų metu ir akimirksniu vėl juos įjungti nuspalvindama vaizdą įspūdingai ryškių spalvų palete.
Didelis televizorius neturėtų daug kainuoti
Tai, ar televizorius yra brangus ar pigus – labai santykinis dalykas. Vieniems, tūkstantį eurų kainuojantis modelis yra brangus, kiti perka ir už 3 tūkstančius. Lietuvoje dažniausiai renkamasi iki 1000 eurų modelius. Džiugina tas faktas, kad kiekvienoje kainų kategorijoje galima rasti santykinai didelį televizoriaus modelį, todėl tokį teiginį kaip, kad didelis televizorius daug kanuoja, jau seniai metas vertinti kaip mitą. 55 colių (140 cm) įstrižainės televizoriaus modelį šiandien galima įsigyti tiek už 1000, tiek ir už ne visus 500 eurų.
Žinome, ką atneš 2016-ųjų ruduo
Televizorių rinkoje įžvelgiamas tam tikras cikliškumas. Televizoriai debiutuoja sausį „CES“ parodos metu, o prekyboje pasirodo pavasarį. Kitas svarbus renginys – „IFA“ vyksta rugsėjo pradžioje Berlyne. Šiais metais laukiama ten kelių kartų premjerų, tarp kurių – „Samsung“ su galiniu pašvietimu ar „Philips“ su savo OLED. Taip pat galima tikėtis, kad televizoriai, kurie rinkoje pasirodė pirmoje 2016 metų pusėje, rudenį atpigs.
Pirkti televizorių dabar ar palaukti?
Žinant apie ateinančias naujienas, galima laukti „IFA“ renginio, tačiau juk jau sausį „CES“ metu bus pristatytos dar kitos premjeros. Ir vėl televizoriai taps geresni, inovatyvesni, o dabartiniai topiniai modeliai – atpigs. Taip galima laukti kiekvienos įrangos. Dabartinis cikliškumas reiškia, kad rinka yra visada alkana naujienų ir tuo pačiu metu siūlo daugybę ankstesnių metų modelių.
