Dulkių siurbliai susilaukia vis mažiau ir mažiau dėmesio, nes juos po truputį pakeičia išmanieji dulkių
siurbliai-robotai, turintys savo akis ir važinėjantys laisvai po namus. Nepaisant to, šis buities
prietaisas išlieka vienas iš perkamiausių (taip tvirtina didžiausios Lietuvoje el. parduotuvės Pigu.lt
atstovai) prekių. Ar tikrai viską apie juos žinote? Norime pateikti keletą įdomesnių faktų, kuriuos
greičiausiai išgirsite pirmą kartą.
Dulkių siurbliai susilaukia vis mažiau ir mažiau dėmesio, nes juos po truputį pakeičia išmanieji dulkių
siurbliai-robotai, turintys savo akis ir važinėjantys laisvai po namus. Nepaisant to, šis buities
prietaisas išlieka vienas iš perkamiausių (taip tvirtina didžiausios Lietuvoje el. parduotuvės Pigu.lt
atstovai) prekių. Ar tikrai viską apie juos žinote? Norime pateikti keletą įdomesnių faktų, kuriuos
greičiausiai išgirsite pirmą kartą.
1. Pirmasis dulkių siurblys – nuo 1866-jų. 1866 metais toks Ives W. McGaffney sukūrė pirmąjį dulkių siurblį. Pirmieji dulkių siurbliai buvo rankiniai. Viena ranka buvo sukama rankena, kad būtų padaroma oro srovė, o kita ranka – stumiamas visas mechanizmas po kambarį. Kartais tai buvo įmanoma padaryti tik dviese... Elektrinių įrankių teko palaukti iki 1920-jų.
2. Arklio traukiamas dulkių siurblys. Pirmasis profesionalus dulkių siurblys buvo sukonstruotas dar 1901 metais Didžiojoje Britanijoje. Jis turėjo savo pavadinimą „Pučiantis Bilis“ (Puffing Billy). Įdomu tai, kad jį traukė arklys, nes visas siurblio mechanizmas buvo sumontuotas karietoje. Karieta privažiuodavo prie įmonės biuro, per langą įkišdavo traukimo žarnas ir tada žmogus galėdavo išvalyti kilimus. Mechanizmas buvo varomas benzininiu varikliu.
Jau kitais metais šį prietaisą įsigijo Anglijos karalius ir nusivežė į Bekingemo rūmus nuolatiniam „darbui“. Kai kurie žmonės įsigijo šį prietaisą savo namuose ir pastatė rūsyje, o kad nereikėtų kilimų nešioti, žarnas atitempė iki kiekvieno kambario sienos. Šis prietaisas buvo labai triukšmingas ir jo savininkai kartais būdavo baudžiami už triukšmą. Arkliu tempiamo dulkių siurblio šeimininkai dar gaudavo baudų už trukdymą gatvės eismui ir arklių gąsdinimą.
3. „Hoover“ pagamino pirmuosius dulkių siurblius. Amerikiečių kompanija „Hoover“ nusipirko reikalingus patentus ir pagamino pirmuosius elektrinius namams skirtus dulkių siurblius 1908 metais. Tiesa, jie neatrodė labai estetiškai, todėl industrinis dizaineris Henris Dreyfussas pirmuosius dulkių siurblius patobulino ir padarė juos gražesnius. Taip dulkių siurbliai paplito tarp JAV vidurinės klasės atstovų dar iki II Pasaulinio karo. Po karo jie išplito dar labiau, nes „Hoover“ kompanijai atsirado ir daugiau konkurentų gaminančių panašius prietaisus. Iki šiol amerikiečiai dulkių siurblius dar vadina „hooveriais“.
4. Ilgiausiai veikęs dulkių siurblys – nuo 1930-jų. Viena moteris 1930 metais nusipirko „Electrolux“ dulkių siurblį. Jis sugedo tik 2008 metais. „Electrolux“ atstovai, sužinoję apie šį ilgametį prietaisą, moteriškei padovanojo naujausią modelį. Dabar gaminami dulkių siurbliai ir kita namų buitinė technika yra nuolatos kritikuojama už pernelyg trumpą veikimo laiką.
5. Pirmasis išmanusis dulkių siurblys – „Electrolux Trilobite“. 1996 metais BBC televizijos laidoje buvo pristatytas pirmasis išmanusis dulkių siurblys-robotas „Electrolux Trilobite“. Jis buvo pakraunamas iš elektros lizdo ir kurį laiką pats galėjo važinėti po kambarį. Kad neatsitrenktų į daiktus, jo trajektorija buvo valdoma ultragarso jutikliais. Vėlesniuose modeliuose atsirado ir infraraudonųjų spindulių jutikliai. Išsiurbęs kambarį šis prietaisas pats grįždavo iki pakrovimo lizdo. 2001 metais jis pradėtas gaminti serijiniu būdu. Beje, pavadinimas kilo nuo jau išnykusio nariuotakojo trilobito.
Kad ir kaip sparčiai tobulėtų išmanieji dulkių siurbliai-robotai, klasikinis dulkių siurblys vis dar išlieka reikalingas ir tobulinamas nuolatos. Jis mažinamas, naudojami HEPA filtrai, ieškoma būdų, kaip siurblys galėtų valyti ne tik grindis, bet ir orą. Taip yra dėl keleto priežasčių. Viena jų – robotai ne visada pasiekia tam tikras vietas (jie nevažinėja laiptais, nevalo baldų, negali susiurbti voratinklių nuo lubų ir t. t.). Kita priežastis – robotai tinkami tik namuose, jie negali fiksuoti ir identifikuoti ant žemės besimėtančių daiktų. Ne visada išmanieji pakeičia rankinius daiktus ir procesus.
