Traukdami išmanųjį telefoną iš kišenės spaudžiant speigui, rizikuojate ne tik nušalti rankas, bet ir sugadinti įrenginį. Lietuvą sukaustęs šaltis – vienas didžiausių eletroninių įrenginių priešų. Netinkamas jų naudojimas per šalčius kišenę gali patuštinti šimtais ar net tūkstančiais eurų – gali tekti pirkti naują telefoną, planšetę, nešiojamąjį kompiuterį ar kitą išmanųjį įrenginį.
Traukdami išmanųjį telefoną iš kišenės spaudžiant speigui, rizikuojate ne tik nušalti rankas, bet ir sugadinti įrenginį. Lietuvą sukaustęs šaltis – vienas didžiausių elektroninių įrenginių priešų. Netinkamas jų naudojimas per šalčius kišenę gali patuštinti šimtais ar net tūkstančiais eurų – gali tekti pirkti naują telefoną, planšetę, nešiojamąjį kompiuterį ar kitą išmanųjį įrenginį.
Didžiausios internetinės parduotuvės Pigu.lt ekspertai pataria, ką reikėtų žinoti apie elektroninių prietaisų naudojimą ir priežiūrą žiemą, kai termometro stulpelis nukrenta gerokai žemiau nulio.
Nuo šalčio telefonai išsijungia
Dauguma išmaniųjų telefonų ir planšečių geriausiai veikia, kai aplinkos temperatūra yra tarp 0–35 laipsnių Celsijaus. Žemesnė ar aukštesnė temperatūra gali sutrikdyti įrenginio veikimą ar jį sugadinti. Esant žemesnei nei -20 laipsnių temperatūrai, lauke įrenginius rekomenduojama laikyti išjungtus.
„Turbūt visi telefonų ir planšečių savininkai pastebėjo, kad, atšalus orui, įrenginį tenka krauti dažniau. Šaltis sutrumpina baterijos veikimo laiką, tačiau tai viena mažiausių blogybių, galinčių nutikti elektroniniams įrenginiams dideliame šaltyje“, – sako Pigu.lt rinkodaros direktorė.
Naudojantis telefonu šaltyje, jis gali netikėtai išsijungti, gali lėčiau ar netinkamai veikti programinė įranga, sutrikti telefono valdymas per lietimui jautrų ekraną ar išsikreipti LCD ekrano rodomas vaizdas. Ypač šaltis pavojingas tiems įrenginiams, kurių ekranas yra įskilęs. Šaltis paviršių padaro jautresnį ir jis gali dar labiau suskilti ar net subyrėti į šipulius.
Šaltis paveikia įrenginių viduje esančias chemines medžiagas, todėl sutrinka telefono ar planšetės funkcijos. Daugeliu atveju prietaisai vėl puikiai veikia, kai sušyla. Tačiau pasitaiko atvejų, kai sušalusį įrenginį gali tekti nešti remontuoti ar net keisti nauju.
Esant tokiems šaltiems orams, kaip pastarosiomis dienomis, rekomenduojama telefoną laikyti specialiame dėkle, kuris uždengia visas jungtis. Taip pat nepatariama telefono laikyti rankinėje, jeigu lauke būsite ilgesnį laiką. Pabuvus lauke, rankinėje temperatūra taip pat nukrenta žemiau nulio laipsnių ir telefonas gali „peršalti“. Šaltomis dienomis išmaniuosius įrenginius, jeigu įmanoma, laikykite arčiau kūno, pvz., kelnių kišenėje ar vidinėje palto ar striukės kišenėje.
„Rekomenduojame nekalbėti telefonu lauke gausiai sningant. Per atviras įrenginio vietas, dažniausiai - krovimo (USB) ir ausinių lizdus, drėgmės patenka į įrenginio vidų ir ji gali sukelti neprognozuojamus gedimus ir pažeidimus“, – pataria G. Vilkė.
Jeigu lauke telefonas ar planšetė nuo šalčio išsijungė, grįžę į patalpą, neskubėkite jo įjungti, leiskite sušilti iki kambario temperatūros. Šylant įrenginiams, jų viduje susidaręs šerkšnas tirpsta, susidaro kondensatas, kuris gali sugadinti įrenginį. Todėl labai svarbu neskubėti įjungti ar pradėti krauti sušalusio telefono ar planšetės.
Šaltis kompiuteryje gali sukelti trumpąjį jungimą
Šaltis ne mažiau žalos gali pridaryti ir nešiojamiesiems kompiuteriams, nors jų žiemą lauke ir nenaudojame. Niekada spaudžiant šalčiui nepalikite kompiuterio bei kitų elektroninių įrenginių automobilyje per naktį ar ilgesniam laikui dieną. Automobilyje temperatūra taip pat nukrenta žemiau nulio laipsnių ir šaltis gali paveikti paliktus elektroninius prietaisus.
Ką šaltis gali padaryti nešiojamajam kompiuteriui? Didelis šaltis greičiausiai pažeidžia kompiuterio LCD ekraną ir kietąjį diską. LCD ekranas sudarytas iš skystųjų kristalų, kurie, esant itin žemai temperatūrai, gali užšalti. Paprastai ekranas vėl puikiai veikia, kai kompiuteris sušyla.
Šaltis pavojingesnis nešiojamuosiuose kompiuteriuose populiariems kietiesiems diskams su skysčių dinaminiais guoliais (ang. fluid dynamic bearings, FDB). Tokie kietieji diskai skleidžia mažiau triukšmo ir greičiau veikia, tačiau šalčiui mažiau atsparūs. Skystis juose nuo šalčio sutirštėja, todėl plokštelės sukasi lėčiau. Tai gali sutrikdyti kompiuterio paleidimą ir padaryti žalos įrenginiui ar kietajame diske sukauptiems duomenims.
Jeigu visgi kompiuterį palikote kuriam laikui automobilyje ar ilgesnį laiką teko laikyti jį lauke, grįžę į patalpą leiskite jam sušilti ir tik tada įjunkite. Ar pastebėjote, kokia migla aptraukia akinių stiklus, iš šalčio įėjus į šiltą patalpą? Lygiai tas pats įvyksta ir kompiuterio vidiniams įrenginiams. Kondensatas gali susidaryti ant kietojo disko, ir jeigu per greitai įjungsite kompiuterį, gali įvykti trumpasis jungimas. Ne tik sugadinsite kompiuterį, bet ir galite prarasti visus jame sukauptus duomenis.
