Ateities karai bus laimimi arba pralaimimi ne kur kitur, o elektromagnetiniame spektre. Karo technologijas aprašanti svetainė defenseone.com pateikė savo įžvalgas, kaip ateityje atrodys mūšio laukas.
Ateities karai bus laimimi arba pralaimimi ne kur kitur, o elektromagnetiniame spektre. Karo technologijas aprašanti svetainė defenseone.com pateikė savo įžvalgas, kaip ateityje atrodys mūšio laukas.
Elektromagnetinio spektro ginklai jau dabar aktyviai naudojami ginkluotuose konfliktuose ir Europoje, ir Vidurio Rytuose. Pavyzdžiui, rytinėje Ukrainoje Rusijos remiamos separatistinės pajėgos naudojo pažangius signalų blokavimo ir perėmimo įrenginius, kuriais trikdė Ukrainos pajėgų tarpusavio bendravimą ir bepiločių žvalgybinių skraidyklių valdymą. O po to, kai ties Turkijos ir Sirijos siena buvo numuštas Rusijos šturmo lėktuvas, Rusija Sirijoje dislokavo S-400 priešlėktuvinės gyvybos sistemą, kurios pažangus stebėjimo ir taikymosi radaras gali valdyti raketas iki beveik 400 kilometrų nuotolio. Signalų blokavimo įranga Ukrainoje ir radaras Sirijoje – tai dvi tos pačios technologijos pusės. Ir šiame technologiniame fronte JAV smarkiai atsilieka nuo Rusijos, tvirtina JAV Strateginio ir biudžetinių vertinimų centro atstovai Bryanas Clarkas bei Markas Gunzingeris.
Pirmą kalendorinės žiemos dieną vykusiame Elektroninės ir informacinės karybos specialistus vienijančios „Old Crows“ asociacijos suvažiavime B. Clarkas pateikė kelis galimus scenarijus, kaip JAV, Rusija ir kitos valstybės vystys elektroninę karybą ateinančiais dešimtmečiais. Tai buvo jo ataskaitos „Winning the Airwaves: Regaining America’s Dominance in the Electromagnetic Spectrum“, parašytos kartu su M. Gunzingeriu, pristatymas. Štai ką elektroninės karybos ekspertai galvoja apie elektromagnetinių ginklų ateitį:
Bepiločiai orlaiviai ir skraidantys jaukai: Bepiločiai orlaiviai naudingi ne tik kybojimui virš taikinio ir kartkartiniam atakavimui „Hellfire“ raketomis – ateityje jie bus naudojami ir elektromagnetinių signalų blokavimui ar elektroninėms atakoms nedideliu nuotoliu (pavyzdys – bepilotis orlaivis, atliekantis sistemos atsparumo įsilaužimui patikrinimą).
Šiuo atveju esminė bepiločio orlaivio funkcija yra gebėjimas nepastebėtam priartėti prie priešininko. Kuo mažesnis fizinis atstumas, tuo mažiau elektros energijos reikia panaudoti elektromagnetinei atakai. O tai reiškia, kad tokio orlaivio poveikį sunkiau užfiksuoti ir atitinkamai sunkiau jam pasipriešinti. „JAV kariuomenė galėtų pradėti aktyviau naudoti nepilotuojamas transporto priemones arba vienkartinius užtaisus, skleidžiančius nedidelės galios signalus blokuojantį triukšmą radijo dažnio spektre, galinčius sutrikdyti elektro-optinių, infraraudonųjų spindulių jutiklių veikimą arba stipriai fokusuotais radaro spinduliais nustatyti tikslią taikinio poziciją vėlesnėms atakoms“, – tvirtina ataskaitos autoriai. Bet tai, anot B. Clarko ir M. Gunzingerio, dar ne visos bepiločių orlaivių galimos funkcijos: jie gali pasitarnauti ir kaip skraidantis jaukas, provokuojantis priešą įjungti nusitaikymo funkciją atliekančius radarus, tokiu būdu išduodant savo poziciją.
Štai kaip šį procesą nusako ekspertai: „Galima panaudoti pasyvius jutiklius priešo radijo ir infraraudonųjų spindulių dažnio emisijoms nustatyti. Priešo signalo šaltinių vietą galima patikslinti trianguliacijos būdu, iš kelių po teritoriją pasklidusių pilotuojamų ar nepilotuojamų platformų ir analizuojant elektromagnetinių emisijų, kurias registruoja pasyvūs jutikliai, Dopplerio poslinkį.
Tikėtina, kad kai kurie taikiniai, pavyzdžiui, taikymo sekimo kontrolės, signalus pradės skleisti tik gavę nurodymą iš pasyvaus jutiklio. JAV kariuomenė galėtų pasinaudoti elektromagnetines bangas skleidžiančiais jaukais siekiant aktyvuoti priešo radarus ir jų tikslią poziciją nustatyti pasyviais jutikliais“.
Slaptesni jutikliai: Lazeriai tinkami ne tik skylėms medyje ar metale išdeginti. LIDAR (Light Detection and Ranging) lazeriai jau dabar naudojami autonominiuose automobiliuose nuolatiniam aplinkos stebėjimui. Panašius principus būtų galima taikyti ir mūšio lauke – jei galėtų pakeisti dabartinius radarus ir „medžioti“ priešo taikinius ne taip pastebimai, kaip dabartiniai radarai, o naudojant stipriai fokusuotus spindulius, kuriuos pastebėti nepalyginamai sunkiau.
Dar vienas būdas sumažinti JAV karinių pajėgų elektromagnetinių bangų pėdsakus – naudoti daugiau pasyvių technologijų. Galingus signalų šaltinius būtų galima pakeisti naujos kartos jutikliais, išnaudojančiais aplinkos energiją, skleidžiamą priešo ryšių sistemų ar atsitiktinių siųstuvų, pavyzdžiui, televizijos ar radijo siųstuvų.
Sparnuotosios raketos su elektromagnetinio impulso užtaisais: „Per ateinančius penkerius metus JAV Gynybos departamentas galėtų naudojimui parengti sparnuotąsias raketas su didelės galios mikrobangų galvutėmis. Tokias raketas į elektroniniu pagrindu sukurtas sistemas būtų galima paleisti iš saugaus atstumo“. Jeigu šios elektromagnetinės karybos koncepcijos bus realizuotos, ateities mūšio laukas gali atrodyti labai jau chaotiškai: gyvi elektroninės įrangos pilotai, daugybė bepiločių skraidyklių, signalų ir jaukų.
Štai kaip B. Clarkas ir M. Gunzingeris nusako specialiųjų pajėgų grupės, puolančios priešo bazę, veiklą: Pirmas dalykas, kurį pamatys priešas – tai spiečius bepiločių skraidyklių, ir jaukų, kurie atitrauktų priešo bataliono atsakomosios ugnies dėmesį nuo savų karių komandos. Savus elektromagnetinius pėdsakus specialieji pilotai galėtų maskuoti mažos galios slopintuvais. Mikrobangų energijos signalų blokavimo ginklai surastų ir blokuotų visus dar veikiančius elektromagnetinius priešo ginklus. Ir nors tokiame mūšio lauke žmonių būtų nedaug, veikėjų jame būtų apstu.
Tokiame mūšio lauke nedidelis kiekis žmonių galėtų padaryti didelę žalą, jeigu jų naudojamas priemonių spektras būtų bent šiek tiek pranašesnis nei priešo. Tiesa, B. Clarkas ir M. Gunzingeris negailėjo kritikos savo šalies Gynybos departamentui.
„Gynybos departamente vyraujantis koncepcijų, aprašančių naujų elektromagnetinių sistemų panaudojimą karyboje ir jų suteikiamas galimybes, trūkumas gali būti pats didžiausias barjeras pereiti prie naujo konkurencingo veiklos režimo“, – ataskaitoje rašė autoriai. 2013 metais amerikiečių Gynybos departamentas publikavo savo elektromagnetinio spektro karybos strategiją, aprašančią, kaip laimėti mūšius naujoje skaitmeninėmis ir elektroninėmis funkcijomis papildytame mūšio lauke. Tik štai bėda ta, kad kol amerikiečiai kuria strategijas, potencialūs jų priešai kuria ir naudoja realiai veikiančius elektromagnetinius ginklus.
