Netolimoje ateityje, už 30 metų, mažyčiai švirkštu į kraują įleidžiami nanorobotukai važinės po mūsų kraujagyslių sienelės ir jas valys, kad išvengtume infarkto. Be to, nanorobotukai skraidys po mūsų smegenis ir taisys jas lyg elektrikai elektros tinklą. Taip prognozuoja Vilniaus universiteto profesorius Laimutis Telksnys, vadinamas lietuviškų informacinių technologijų pionieriumi.
Netolimoje ateityje, už 30 metų, mažyčiai švirkštu į kraują įleidžiami nanorobotukai važinės po mūsų kraujagyslių sienelės ir jas valys, kad išvengtume infarkto. Be to, nanorobotukai skraidys po mūsų smegenis ir taisys jas lyg elektrikai elektros tinklą. Taip prognozuoja Vilniaus universiteto profesorius Laimutis Telksnys, vadinamas lietuviškų informacinių technologijų pionieriumi.
84 metų kibernetikas konstravo pirmąsias skaičiavimo mašinas Lietuvoje. Tačiau šiandien jis labiau žinomas dėl to, kad jau prieš 50 metų numatė išmaniųjų prietaisų, tuomet vadintų „informeriais“, atsiradimą 2017-aisiais.
– Ar tai buvo logiškai pagrįsta pranašystė? Ar tai buvo Jūsų fantazijos vaisius?
– Tai buvo ir logika, ir fantazija. Tada, žinoma, skaičiavimo mašinos buvo didžiausios spintos, tačiau matėsi, kad atsiranda mikroelektronika, kuri šimtus ir tūkstančius kartų mažina tai, ką turėjome tuo laiku. Žiūrint į ateitį, matėsi, kad atsiras visiškai naujos galimybės, pagerės komunikacijos, bus galima iš vienų taškų, vienų duomenų saugyklų, į kitas saugyklas permesti duomenis, žmogus turės ant savo rankos „informerį“. Išmanieji laikrodžiai yra būtent tai.
– Bet Jūs tai spėjote iš anksto. Dabar juk – 2015 metai.
– Juk manęs ir klausė, kas bus po 50 metų (juokiasi). Stebint, kas darosi, žiūrint į tendencijas, kaip viskas plėtosis, žinoma, pridėjus fantazijos, nebijant, tai ir buvo prognozuota.
– Ar žmonės stebėjosi? Jiems turbūt tai atrodė kaip kažkoks kosmosas, kaip fantazija?
– Atrodžiau truputį „trenktas“ (juokiasi). Neigiamos reakcijos nesulaukiau, bet žmonės vis dėlto manė, kad per daug užkabinta.
– Buvo tokių, kurie sakė, kad einate per toli?
– Taip, bet aš paaiškindavau, kodėl vis dėlto taip rašau.
– Kai Jūs paskelbėte savo spėjimus, pradėjote to ir siekti. Jūs sukonstravote pirmą Lietuvoje skaičiavimo mašiną, rašto ženklus atpažįstantį aparatą „Rūta 701“, bet Jūs iki šiol kuriate. Jūsų naujausias projektas vadinasi ritmoskopas – širdies darbą stebintis prietaisas, sujungtas su išmaniuoju telefonu.
– Taip. Dabar atsirado visiškai naujos informacinių technologijų galimybės, kad jau galime matuoti savo širdies veiklą tiesiog užsidėję ant savo kūno paviršiaus jutiklį, kuris matuoja, kas darosi su širdies signalu, jį perduoda be laidų į išmanųjį telefoną, galima daug intensyviau sekti, kas darosi žmogaus širdyje. Tai stebi žmogaus širdies ritmą ir nustatinėja, ar jame viskas vyksta normaliai, normos ribose, ar atsiranda trumpalaikiai sutrikimai, kurie vadinami ekstrasistolėmis arba blokadomis, ir dar, analizuojant ilgesnes ritmo atkarpas, galima pasakyti, ar širdies darbo reguliavimas vyksta taip, kaip turi vykti, ar truputį nukrypęs nuo normos.
– Dabar jį esate užsisegęs.
– Taip.
– Papasakokite, kur jis segamas.
– Jis yra ant krūtinės. Yra dirželis, ant jo prisegamas imtuvas. Ant diržo yra elektrodai. Iš tų elektrodų signalai eina į kompiuteriuką, kurį laikau rankoje. Ten tą signalą, kurį generuoja širdis, analizuoja, iš jo išmatuoja laiko tarpus tarp gretimų širdies susitraukimų ir siunčia į orą. Jei turite išmanųjį telefoną su tam tikromis savybėmis, tai tas signalas pakliūna į išmanųjį telefoną ir įsimena, kas darosi su širdies ritmu.
– Ką iš šių duomenų galime pasakyti?
– Dabar, žinote, iš gydymo įstaigų žmogų reikia kuo greičiau išsiųsti. Taip jau yra. Bet gydytojai norėtų jį ir toliau stebėti. Tai ką daryti? Na, galėtų šitaip – žmogus išvažiavo, o po poros dienų vėl prisistato, bet, jei žmogus gyvena kažkur provincijoje, tai ir brangu, ir nepatogu.
Ritmoskopas leidžia, niekur nevažiuojant, normaliai gyvenant, įrašyti savo ritmą, pasiųsti jį per internetą, telefono kanalais, ir viskas. Tada gydytojas, kuris prižiūri pacientą, gali pažiūrėti, kas vyko, kai jis išėjo iš gydymo įstaigos, pagyveno dieną ar savaitę, ar kitą laiko tarpą. Jei jis jaučia, kad kažkas ne taip, tai jis gali paleisti savo įrašytuvą ir įrašą nusiųsti gydytojui, kad gydytojas pasižiūrėtų ir nelauktų savaitę. Pajutau, kad man kažkas ne taip, nusiunčiau šiuos duomenis, ir gydytojas, pasižiūrėjęs į juos, gali pasakyti, ką reikėtų daryti.
– Ar bendrai tokios technologijos ateityje taps norma?
– Taip. Jei dabar čia yra diržiukas, tai vėliau čia jau bus mažesnis už aguonos grūdą kompiuteriukas, ir jūs nežinosite, kad jį turite. Jį maitins ne elektros šaltinis, o jūsų kūno šiluma.
– Pakalbėkime ne apie sveikatos problemas, o apskritai apie dėvimas technologijas. Ar Jūs pastebite, kad dėvimos technologijos (akiniai, apyrankės, įvairūs žiedai ir pan.) keičia visuomenę, tai, kaip ji mąsto?
– Kiekviena informacija ir kiekvienos technologijos gali būti panaudotos ir piktam, ir geram. Visada sakau – mes, pavyzdžiui, turime peilį. Jį galima panaudoti ir duonai atsiriekti, ir kitą nudurti. Taip yra ir su technologijomis. Jos atveria naujas galimybes.
– Pakalbėkime apie piktą technologijų pusę. Neseniai grupė mokslininkų (tarp kurių yra ir [žymus anglų fizikas] Stephenas Hawkingas) pasirašė laišką dėl dirbtinio intelekto keliamo pavojaus. Ar Jūs pasirašytumėte tokį laišką? Ar Jums atrodo, kad dirbtinis intelektas, nulemtas technologijų, gali kelti grėsmę žmogui?
– Kai pasirodė pirmas automobilis, jis važiavo 12 km/h greičiu. Tai visiems kėlė siaubą, visi sakė, kad jis visus išmuš. Žinoma, dėl to žūsta nemažai žmonių.
Dėl dirbtinio intelekto – reikia turėti natūralų intelektą, kuris valdytų dirbtinį intelektą. Įsivaizduokite, kompiuteriais išmokome atpažinti ne tik raštą, garsą, bet ir situacijas. Noriu pasakyti, kad, jeigu kvailai elgsimės, kvailai ir baigsis. Nereikia gąsdinti, atvirkščiai – turime sakyti, kad reikia taip elgtis, kad tas naujienas valdytume mes, o ne mus jos. Jei dabar prikursime labai protingų mašinų, jos pradės nebeklausyti mūsų ir kariauti su mumis. Iki to galima nueiti, bet reikia žiūrėti, kad to nebūtų.
– Jei jau prakalbome apie ateitį, mestelkite kokią nors pranašystę, pavyzdžiui, 30 metų į priekį.
– […] Dabar yra kompiuteriai, robotai, kurie po 30 metų taip sumažės, kad bus galima, pavyzdžiui, įleisti juos švirkštu į kraują. Dėl ko visi infarktai atsiranda? Dėl to, kad apsineša kraujagyslių sienelės negeromis medžiagomis. Tai tie nanorobotukai važinės kaip ekskavatoriai ir valys tas sieneles.
– Lyg sanitarai?
– Taip. Smegeninėje yra visokių sutrikimų. O kas yra smegeninė? Smegeninė yra informacijos apdorojimo tinklas. Reikia į smegeninę įleisti nanorobotą, kuris, skraidydamas po smegeninę, ją remontuos taip, kaip dabar elektrikai taiso elektros arba telefonų tinklą.
