„Mūsų prigimtyje glūdi matyti gyvybę, asmenį ir ketinimus ten, kur jų nėra“, – skelbia „Engineered Arts“ tinklalapis, kompanijos įsikūrusios Penryne, Anglijoje, kuri gamina pirmuosius pasaulyje komerciškai prieinamus mechanizuotus aktorius. „RoboThespian“ išnaudoja šį žmogaus troškimą; tai antropomorfinė mašina, taškas grafoje, kuri prasideda su automatika ir baigsis, kada nebegalėsime atskirti gyvo padaro nuo mechanizuoto.“ 
„Mūsų prigimtyje glūdi matyti gyvybę, asmenį ir ketinimus ten, kur jų nėra“, – skelbia „Engineered Arts“ tinklalapis, kompanijos įsikūrusios Penryne, Anglijoje, kuri gamina pirmuosius pasaulyje komerciškai prieinamus mechanizuotus aktorius. „RoboThespian“ išnaudoja šį žmogaus troškimą; tai antropomorfinė mašina, taškas grafoje, kuri prasideda su automatika ir baigsis, kada nebegalėsime atskirti gyvo padaro nuo mechanizuoto.“ Portalas TheaterMania.com klausia, ar robotai-aktoriai išties pakeis žmones?
Karelas Čapekas 1921-aisiais pirmasis pasaulyje panaudojo žodį „robotas“ savo pjesėje , tačiau robotų revoliucija gali prasidėti būtent teatruose.
Willas Jacksonas yra kompanijos „Engineered Arts“ įkūrėjas bei vadovas. Nors idėja, apie žmonių vaidmenis teatruose perimančius robotus gali skambėti lyg nužengusi iš mokslinės fantastikos filmo, tačiau Jacksonas apie „RoboThespian“ panaudojimą kalba ramiai ir realistiškai. Teatralinių gabumų turintį androidą jis pradėjo kurti 2005-aisiais metais, tiesa, ne kaip aktorių, o ekskursijų gidą. „Įtemptai dirbau švietimo srityje ir mes bandėme sukurti būdą perteikti informaciją žmonėms, – teigė Jacksonas. – O geriausias būdas tai padaryti, tai atsistoti ir papasakoti. Niekas nenori stypsoti vienoje vietoje ir per naują perpasakoti tą pačią istoriją visą dieną. Tada pamanėme: Ei, tai juk toks darbas, kurį galėtų atlikti robotas.“
Taigi Jacksonas kartu su nedidele inžinierių komanda sukūrė „RoboThespian“, robotą humanoidą, skirtą rėžti kalboms. Jis negali vaikščioti, tačiau puikiai atsakinėja į klausimus (aišku, jeigu yra prieš tai tinkamai užprogramuotas), gali valandų valandas stovėti vienoje vietoje ir jam nereikia kavos pertraukėlių. Kompanija per metus parduoda maždaug 15–20 tokių robotų, daugiausiai universitetams ir muziejams, kurie juos naudoja kaip automatizuotus gidus ekspozicijose ir prezentacijose. Tačiau tai nereiškia, jog roboto negalima panaudoti labiau meniškiems tikslams.
Saudo Arabijos princams arba nežinantiems, kur savo pinigus dėti Rusijos oligarchams, „Engineered Arts“ siūlo iš anksto paruoštą „Robotų teatrą“, kurį sudaro trys „RoboThespian“ humanoidai, garso bei šviesos sistema ir scena su bėgiais, ant kurių juda savarankiškai vaikščioti nesugebantys robotai. Šiuo metu pasaulyje kol kas egzistuoja tik vienas toks Robotų teatras, įkurtas Koperniko Mokslo centre, Varšuvoje. „Jis fantastiškai populiarus, – teigė Jacksonas. – Jie turi daugybę spektaklių, kurie rodomi nenutrūkstamai kiekvieną valandą, pastaruosius penkis ar šešerius metus. Palyginimui, dauguma Brodvėjaus pasirodymų vyksta aštuonis kartus per savaitę ir ne dažniau nei du kartus per dieną.“
Nors pilnai robotizuoti spektakliai yra vis dar retas reiškinys, integruoti žmogaus-roboto pasirodymai tampa vis dažnesni. Rašytoja ir statytoja Francesca Talenti neseniai panaudojo „RoboThespian“ vienoje iš savo pjesių – „The Uncanny Valley“. Istorija sukasi apie Edwiną, tapatybės vagystės auką, kuris sutinka už didelį atlygį perkelti savo asmenybę į robotą.
Talenti, paklausta, kas paskatino sukurti tokią faustišką pasaką, nedvejodama atsako, jog įkvėpimo šaltinis jai buvo robotai. Menininkė visų pirmą norėjo spektaklyje panaudoti robotą ir pažiūrėti, kas iš to išeis. Talenti dėsto filmų kūrimą Šiaurės Karolinos universitete (JAV), tačiau pastaruoju metu itin domisi gyvais pasirodymais. Kada minėtasis universitetas įsigijo naujutėlaitį „RoboThespian“ humanoidą, ji nepraleido progos išbandyti jo galimybių.
Ji į pagalbą pasitelkė kompiuterijos mokslų docentą, kuris užprogramavo robotą atlikti pilno metražo vaidinimą. „Tai kur kas sunkesnis darbas, nei vadovauti aktoriui“, – teigė Talenti. Anot menininkės, reikėjo viską pradėti nuo nulio, t. y. specifiškai užprogramuoti kiekvieną skaitomą eilutę, gestą ir veido išraišką. Nors yra spektaklių statytojų, kurie iš savo aktorių siekia tokios totalinės kontrolės, tačiau dauguma vadovų leidžia laisvai reikštis aktorių emocijoms bei atsiduoti intuicijai.
Taip pat egzistuoja kainos problema. Tradicinio modelio „RoboThespian“ kainuoja daugiau nei 70 000 eurų. Tai didelė suma, bet tuo pačiu ir gerokai mažesnė, nei kitų prekyboje esančių panašių robotų humanoidų. (Ko gero, vienas žinomiausių pasaulio humanoidų – „Asimo“, kainuoja kone 840 000 eurų.) Jacksono teigimu, jo komandai buvo ypatingai svarbu sukurti robotą, už prieinamą kainą. Jo teigimu, išskirsčius roboto kainą dideliam skaičiui lankytojų, tada tai bus ekonomiškai protingas pasirinkimas. „Tai lyg Brodvėjaus pasirodymas. Reikia apsvarstyti kiek bilietų parduoti, lyginant spektaklio kūrimo išlaidas.“
Jacksonas gali būti teisus, kalbėdamas apie panašių robotų pritaikymą muziejuose ir kitose lankytojus traukiančiose vietose, pavyzdžiui NASA Kenedžio Kosmoso centre, tačiau žiūrint iš teatrų perspektyvos, samdyti žmones aktorius yra kur kas labiau prieinamas pasirinkimas. (Pavyzdžiui, Niujorko teatrų asociacija „Equity“ neseniai siūlė 357 dolerių (maždaug 300 eurų) savaitinį atlygį aktoriams).
Ir bent jau kol kas, gyvi aktoriai yra kur kas labiau patikimi. Talenti teigė, kad be jokių abejonių, geriau rinktųsi dirbti su žmonėmis. „Su robotu visada gali nutikti šitiek įvairiausių nesąmonių. Turėjome nutraukti savo premjerą, nes susidūrėme su problema, kurios negalėjome laiku išspręsti. Buvo siaubinga.“
Kad iki visaverčio robotinio aktoriaus sukūrimo laukia dar ilgas kelias, pripažįsta ir pats Jacksonas. Apie galimybę savo akimis išvysti tokį robotą jis kalba blaiviai ir realistiškai. „Praleidau visą savo gyvenimą jį kurdamas, bet tai daugiau nei gali atlikti vienas žmogus.“
Žinoma, jis ne vienintelis, siekiantis šio tikslo. „Engineered Arti“ šiuo metu turi 18 darbuotojų, o pastarieji metai jiems buvo patys geriausi, kalbant apie užsakymų skaičių. Šį kovą, komanda planuoja publikai pristatyti „Byrun“, dvikojį robotą, gebantį vaikščioti lyg tikras aktorius. „Mes jo nebepastebime, nes su robotais dirbame kiauras dienas, – teigė Jacksonas. – Tačiau kai žmonės įeina į dirbtuves ir pirmą kart pamato robotus, jie sustoja ir išsižioję sustingsta. Tada supranti robotų daromą poveikį.“
Taigi nesibaiminkite, žmogiškieji aktoriai; ekonomika, patikimumas ir gebėjimas šokti – vis dar jūsų pusėje… bent jau kol kas. Žinoma, jei vartotojams skirtos elektronikos kūrimo dėsningumai (kainų mažėjimas bei didėjantys techniniai pajėgumai) persiduos ir robotikai, netolimoje ateityje galime tikėtis ant scenų išvysti vis daugiau „RoboThespian“ humanoidų.
