Ką nutyli LED lempučių pardavėjai?

LED lemputės – ir taupios, ir našios, ir ilgaamžės, ir nekelia pavojaus aplinkai, be to dabar gaminamomis LED lempomis galima pakeisti visas iki tol naudotas, nes jos atitinka tradicinių lempų formas bei dydžius. Sunku nesutikti su šiais teiginiais, tačiau net ir labiausiai giriamas produktas nėra idealus ir negali tapti panacėja, išspręsiančia visas problemas.

„Pagaminta Kinijoje“

Ko gero svarbiausias dalykas, nuo kurio norisi pradėti, tai drąsiai ir atvirai pasakyti, kad kai nėra griežtų kokybės reikalavimų ir nusistovėjusių standartų, jūsų perkamos LED lempos gyvavimo trukmė ir kiti svarbūs rodikliai (šviesos srauto intensyvumas, spalvos atkūrimas ir kita) priklauso vien nuo gamintojo ar pardavėjo sąžiningumo.

Bet, kaip rodo praktika, būtent sąžiningumo pardavėjui ir trūksta. „Lengvas“ LED produktų prekybos verslas, kur absoliuti dauguma tiekėjų yra pigiausių Kinijoje gamintų lempų perpardavinėtojai, pritraukė tuos, kurie su apšvietimo technika iki tol nedirbo. Ir jie, kartais net to nenorėdami, klaidina pirkėjus.

Kada LED verčiau pamiršti?

Pati apšvietimui skirtų šviesos diodų technologija yra ganėtinai nauja. Šviesos indikacijai diodai gaminami jau senai, tačiau vis nepavykdavo sukurti baltos spalvos diodo, todėl apšvietimui jie nebuvo naudojami.

Baltas LED atsirado apie 1980-uosius metus kaip raudono, žalio ir geltono kristalų, sumontuotų vienas šalia kito, kombinacija. Kitas būdas išgauti baltą spalvą yra mėlyno kristalo dengimas liuminoforo sluoksniu. Būtent liuminoforo dėka šviesa tampa balta. Ir, beje, būtent liuminoforo dėka kristalas skleidžia „šiltą „ ar „šaltą“ šviesą. Štai čia slypi pirma, bet toli gražu ne didžiausia LED problema – spalvų atkūrimo tikslumas.

Tradiciškai balto LED diodo šviesoje trūksta raudonos spalvos ir jei gamintojas nekelia sau tikslo sukurti kuo tiksliau spalvas atkuriančią lemputę, tuomet net ir geriausi gamintojai deklaruoja apie 80 proc. (prastesnėse iki 60) tikrosios spalvos atkūrimo koeficiento (ant pakuotės šis indeksas žymimas raidėmis CRI arba Ra). Toks rodiklis, be abejo, nėra blogas ir viršija senesnių liuminescencinių ar tuo labiau natrio bei metalo halogenų lempų efektyvumą atkuriant spalvas, tačiau vis tiek nusileidžia kaitrinėms lemputėms, halogenams ar penkis liuminoforo sluoksnius turinčioms liuminescencinėms lempoms.

Taigi, jei jums reikia ypač tikslaus spalvos atkūrimo (makiažui, dailės užsiėmimams ar pan.) pamirškite apie LED diodus bent jau keleriems metams.

Pirmieji moksliniai tyrimai: LED lemputės akina

Ne visuomet atitinka tikrovės ir LED gamintojų teiginiai apie esą tolygiai spinduliuojama šviesą. Jei lempa kokybiška ir pagaminta netaupant, tuomet iš tiesu lempos mirksėjimas nėra pastebimas. Tačiau ne visuomet maitinimo šaltiniai būna tokie kokybiški, kaip to norėtųsi, tad akis varginantis ir mus dirginantis mirksėjimas pigiose lempose yra dažnas reiškinys.

Nenustebkite, jei dirbant pigiomis LED lempomis apšviestoje patalpoje jums pradėjo skaudėti galvą ar ašaroti akys. Dirginantis efektas sustiprinamas, kuomet lempa mus akina, tad reikėtų vengti tiesioginio šviesos patekimo į akies tinklainę.

Jei kryptinio apšvietimo lemputes perkate ir ketinate naudoti bendram patalpos apšvietimui, rinkitės platesnio kampo bei papildomą sklaidą užtikrinantį difuzorių (paprasčiausią matinį stiklą) turinčias lempas.

Dėl to, kad LED technologija yra pakankamai nauja, nėra atlikta tiek daug poveikio sveikatai tyrimų, kaip su CFL ar paprastomis liuminescencinėmis lempomis. Tačiau Madrido universiteto tyrimas dėl tiesioginės baltos spalvos LED skleidžiamos šviesos akiai leido mokslininkams daryti prielaidą, kad toks poveikis ypatingai neigiamai veikia žmogaus regėjimą.

Nemontuoti gimdymo namuose ir vaikų žaisluose

Jų teigimu, didžiausias pavojus kyla dėl pernelyg intensyvių mėlynos ir violetinės matomo šviesos spektro dalių. Pavojų regėjimui nurodo ir Prancūzijos Nacionalinė maisto, aplinkos ir darbo saugos agentūra (Anses). Jos atstovai atkreipia dėmesį, kad ypatingai jautrūs šviesos poveikiui yra vaikai. Anses rizikų vertinimo skyriaus vadovas Dominique Gombertas taip pakomentavo šią informaciją: „Nereikėtų montuoti šviesos diodų apšvietimo viešose erdvėse ir patalpose, kurias dažnai lanko jautrų regėjimą turintys žmonės, pirmiausiai – vaikai. T. y. šviesos diodų nevertėtų montuoti nei gimdymo namuose, nei žaisluose. Reikia vengti tiesioginio šviesos diodų skleidžiamos šviesos poveikio“, – kalbėjo Nacionalinės maisto, aplinkos ir darbo saugos agentūros atstovas.

Kaip matote, šioji rekomendacija skiriasi nuo to, ką mes įpratę girdėti apie LED lempas.

Taupyti pradėsime po... 2–3 metų

LED lemputes mes pirmiausia perkame dėl jų efektyvumo. Juolab, kad jų kaina tapo prieinama bet kuriam vartotojui. Ir tai, kas dar prieš 2–3 metus atrodė nepasiekiama aukštuma, šiandien jau guli parduotuvių lentynose. Apskaičiuota, kad kasmet LED šviesos šaltinių efektyvumas didėja 20–30 proc., na o kaina mažėja 10–15 proc. (skaičiuojant kainos ir efektyvumo santykį). Neatsitiktinai būtent tas elektros taupymas rinkodaros specialistų pirmiausia ir akcentuojamas. Tik ne viskas taip paprasta.

Pirmiausia pasvarstykite, ar tikslinga buityje visur naudoti tik LED lemputes. Pavyzdžiui, sanitariniame mazge suminis lemputės veikimo laikas yra 1 val. per parą. Tuomet, vien tam, kad atsipirktų LED lempos naudojimas, prireiks nuo 3 iki 5 metų (lyginant 5 W galingumo LED ir 35 W halogeną ). Be abejo, toliau jūs jau pradėsite taupyti, tačiau bent jau aš nesu toks didelis optimistas, kad tikėčiau, jog per tokį laiką lemputė nesuges.

Skaičiukai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį

Jei ieškome LED atitikmens turimai kaitrinei, halogeninei ar CFL lempai, antras mums kylantis klausimas – kokios galios LED mums reikalingas? Ir čia neretai pirkėjai yra apmulkinami. Tam, kad būtų lengviau suprasti situaciją, prisiminkite skaičių 303 lm/W (liumenų/vatui) efektyvumas. Būtent toks yra dabartinis rekordas, pasiektas „Cree“ kompanijos sukurto ir tik šiemet pristatyto diodo.

Serijinių gamintojų LED lempų efektyvumas yra 50–55 lm/W lemputėms su reflektoriumi ir iki 85–90 lm/W klasikines atkartojančioms lempoms. Stebuklų nebūna, tad jei jūs ant „nekilmingos“ lempos aptinkate didesnius naudingumo rodiklius, geriau susilaikykite nuo pirkimo, nes net jei šie skaičiai ir teisingi, tai LED lemputės efektyvumas dirbtinai didinamas didinant įtampą. Taip „modernizuotos“ lempos šviesos ryškumu džiaugsitės neilgai.

Beje, priversti šį kristalą veikti virš galimybių ribos yra pagrindinis lempučių gamintojų sukčiavimo būdas (ir Lietuvoje yra tokių „meistrų“) ir jei nesate elektronikos specialistas, sunkiai suprasite, kad buvote apgauti, nes LED retai sugenda iš karto. Dažniausiai tiesiog po kurio laiko mažėja šviesos srautas, o tai dar reikia suspėti pastebėti per garantinį laikotarpį.

Ir čia su nepadės net liuksometras, nes jei gamintojas ar pardavėjas užsispirs, jūs greičiau išmesite lempą, nei siųsite ją į sertifikuotą laboratoriją tyrimams (beje, Lietuvoje laboratorijų, kurios galėtų tai ištirti, nėra).

Skaičiuojant šviesos srautą – riebus apsiskaičiavimas

Vartotojų „patogumui“ ant pakuotės neretai nurodomas LED galios atitikmuo įprastai kaitrinei lempai. Kodėl aš žodį „patogumui“ rašau kabutėse? Nes ši informacija dažnai yra rinkodaros specialistų fantazijos vaisius arba atspindi tik dalį tiesos. Štai vieno iš lietuviškų LED platintojų puslapyje tariamai pasirėmus moksliniais duomenimis sudarytoje lentelėje aptinku įrašą „12 W LED atitinka 200 W kaitrinę lemputę“.

Kad tai melas nesunku suprasti žinant, kad 200 W kaitrinės lempos efektyvumas yra 13 lm/W ir ji skleidžia 2600 liumenų šviesos srautą. 12 W LED lemputė tam, kad pasiektų šį dydi, turi veikti 216 lm/W efektyvumu.

Taigi, net optimistiškiausiai vertinant prekybininkai sumelavo mažiausiai dvigubai. Ir tokių „perlų“ LED platintojų reklaminėje medžiagoje yra apstu. Tam, kad netaptumėte apgavysčių auka geriausiai apskritai nekreipti dėmesio į reklaminio pobūdžio palyginimus, o vadovautis objektyviais techniniais duomenimis, kurie bent jau „kilmingų“ gamintoju lemputėms nurodomi tiksliai.

50-metį veikianti lemputė? Ar tikrai?

Kai kalbėjome apie taupiąsias (CFL) lemputes, jau minėjau, kad užrašas, skelbiantis apie „5 veikimo metus“ pirmiausia yra rinkodaros specialistų triukas. Lygiai taip kritiškai reikia vertinti ir LED lempų gamintojų bei platintojų teiginius apie 10, 15 ar net 50 metų lempos veikimo trukmę.

Apskaičiuojant lempos naudojimo buityje trukmę tradiciškai laikoma, kad tai 1000 valandų (kaitrinės lempos tarnavimo trukmė) ir projektinė lempos naudojimo trukmė dalinama iš šio skaičiaus. Jei gamintojas numato, kad lemputė degs 25 000–30 000 valandų, tuomet reklamos tikslais ir įrašomi 25 ar 30 metų, tačiau tai tikrai nėra ta informacija, kuria reikėtų tikėti. Jau minėjau, kad egzistuoja natūralūs gedimai dėl prietaiso senėjimo, tačiau yra dar vienas rodiklis, kuris nusako lempos tinkamumą naudoti. Tai indeksu L žymimas ir anglišką terminą „Lumen maintenance“ (liumenų išsaugojimas) apibūdinantis skaičius.

Dėl techninių ypatumų LED lempa retai sugenda visiškai, t. y. nustoja skleisti šviesą. Laikui bėgant ji tiesiog blėsta ir galiausiai jos šviesos srautas tampa tiesiog nepakankamas. Kad pavyktų nustatyti momentą, kai vis dar veikiančias LED lempas jau reikėtų keisti (tai svarbu, pavyzdžiui, darbo vietos apšvietimui), yra nustatytas L-70 rodiklis. Tai reiškia, jog lemputės keičiamos jei jos netenka 30 proc. efektyvumo ir lieka tik 70 proc. pirminio šviesos srauto. Be abejo, LED lemputė ir toliau šviečia, tačiau ji laikoma nusidėvėjusia. Žinant tai ir pamačius įspūdingus tarnavimo trukmės terminus verta susimąstyti, ar tikrai „nekilminga“ kiniška lempa po deklaruojamų 50 000 valandų švies taip, kaip ką tik nupirkta?

Geriau daugiau, negu prieblanda

Jei pardavėjas savo tinklapyje nesidrovi rašyti, kad naudodami jo lempas „po 27 metų sutaupysite net 1030 Lt“ tai būtų smagu, kad jis ir įsipareigotų, jog visą šį laiką lempa veiks kaip priklauso. Tačiau įstatymiškai mums užtikrinama 2 metų garantija ir šis laikotarpis yra labai trumpas, palyginus su deklaruojamu tarnavimo laiku. Be to, dėl žmogaus regos ypatumų jūs, nuolatos naudodami tolygiai blėstančią lempą, greičiausiai nepastebėsite net pusės šviesos srauto trūkumo.

Todėl perkant lemputes galima iškart „užmesti“ tam tikrą rezervą. Pvz., 20 W halogeninę lemputę atitinka maždaug 3 W LED lemputė, tačiau jei nenorite po kurio laiko atsidurti „teisėtoje“ prieblandoje, vis tik turėtumėte rinktis 4 W galios LED lempą.

LED lempos srauto silpnėjimą spartina ir nuolatinis šviesą skleidžiančio elemento perkaitinimas. Pirmiausiai nukenčia tos lemputės, kuriose pats gamintojas sąmoningai padidiną įtampą taip, kad kristalas skleistų daugiau šviesos, nei jam priklauso. Tai tikrai nėra pavienis atvejis, todėl, kaip jau minėjau, venkite lempų, ant kurių pakuotės nurodyti pernelyg „gražūs“ efektyvumo rodmenys, o pati lempa – įtartinai pigi.

„Stebuklingų“ galių lempos kaista ir jų efektyvumas krenta ypač greitai. Taip greitai, kad pirkėjui net kartais pasiseka, kad lemputė visiškai sugestų iki garantinio termino pabaigos. Taigi, jei nei vienas pripažintas gamintojas dar negamina tokio galingumo lempos, kokią jūs aptikote turguje arba stebuklus žadančioje interneto parduotuvėje (paskutiniu metu būtent internetas tapo ypač prastų LED lempų platinimo vieta), palikite ją ten, kur radote.

Kada gamintojai – tikrai niekuo dėti ?

Beje prisidėti prie LED lempos „ankstyvosios mirties“ galite ir jus patys. Pavyzdžiui, kai LED lemputės įmontuojamose šveistuvuose lieka be aušinimo. Taip pat nereikia pamiršti, kad šioji lempa yra pirmiausiai elektronikos prietaisas ir jei jūsų elektros tinkle vyksta nežinia kas, tuomet ir prietaiso tarnavimo trukmė bus atitinkama. Pasitaiko gedimų ir dėl, pavyzdžiui, toje pačioje elektros linijoje kartu su LED lempomis sumontuotų kitų įrengimų, tokių kaip elektros varikliai, tad ne visuomet dėl LED gedimo kaltas gamintojas.

Jei toje pačioje vietoje esančios 2 ar daugiau lempų sugenda pernelyg greitai – negadinkite nervų lempos pardavėjui reikalaudami pakeisti „nekokybišką“ prekę, o užsiimkite elektros tinklo tvarkymu, nes lemputė dar toli gražu ne pats brangiausias daiktas, kuris jums netrukus gali sugesti.

Tiesa, reikia pripažinti, jog LED technologija sulaukia kur kas mažiau kritikos, nei „taupiosios“ (CFL) lempos. Jau vien tai, kad savyje neturi gyvsidabrio, daro jas pranašesnėmis buityje, lyginant su kompaktinėmis liuminescencinėmis lempomis.

Bet tai vis tik nepaverčia šių lempų universaliomis, tinkančiomis visur ir visuomet .