Ar mes taupydami taupome? Keistas klausimas. Tačiau kai kalbame apie apšvietimą buityje, atsakymas į jį nėra toks vienareikšmiškas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šiuo metu vyksta tikrų tikriausia apšvietimo revoliucija ir jei vos prieš 15 metų retas mūsų rankose laikė kompaktines-liuminescencines, o tuo labiau šviesos diodų lempas, tai šiandien ir vienos, ir kitos ne tik puikuojasi lentynose, bet ir kainuoja keliskart pigiau, nei jų pirmtakai. Tiesiog imkite, pirkite ir taupykite į sveikatą. Tik štai ne viskas yra taip gražu.
Ar mes taupydami taupome? Keistas klausimas. Tačiau kai kalbame apie apšvietimą buityje, atsakymas į jį nėra toks vienareikšmiškas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šiuo metu vyksta tikrų tikriausia apšvietimo revoliucija ir jei vos prieš 15 metų retas mūsų rankose laikė kompaktines-liuminescencines, o tuo labiau šviesos diodų lempas, tai šiandien ir vienos, ir kitos ne tik puikuojasi lentynose, bet ir kainuoja keliskart pigiau, nei jų pirmtakai. Tiesiog imkite, pirkite ir taupykite į sveikatą. Tik štai ne viskas yra taip gražu, kaip tai bando vaizduoti lempų gamintojai, pardavėjai ir ...lempas utilizuojančių įmonių atstovai, kurie taip pat suinteresuoti šių lempų pardavimų augimu.
Todėl svarbu atskirti objektyvią informaciją nuo rinkodaros specialistų skleidžiamų reklaminių teiginių, pavyzdžiui, kad jų siūlomos kompaktinės-fluorescencinės lempos yra be gyvsidabrio arba net ekologiškos, o LED lemputės jums tarnaus 50 metų.
Dažniausiai abejotini teiginiai būna stambiai atspausdinti ant lempos pakuotės, o štai skaitantys smulkų šriftą su privaloma informacija gali sužinoti kur kas daugiau. Ir pirmiausia, ką patarčiau iš asmeninės patirties, tai perkant lemputes perskaityti viską, kas parašyta, o ne susigundyti garsiu gamintojo pavadinimu ar gražia pakuote.
Taigi pakalbėkime išsamiai apie tai, kaip mes taupome arba „taupome“ .
Kas paaukota dėl vartotojams patogaus dydžio?
„Taupiosios“, o tiksliau kompaktinės-fluorescencinės (CFL) lempos ne specialistams skirtų lempų rinkoje atsirado pirmiau nei šviesos diodų, tad daugeliui iki šiol asocijuojasi su taupumu, patvarumu ar ekologiškumu, bet toks požiūris teisingas tik iš dalies.
Specialistams CFL buitinių lempų atsiradimas nebuvo didelis stebuklas. Kuomet atsirado specialūs elektroniniai paleidikliai, skirti standartinėms vamzdelio tipo liuminescencinėms lempoms, ir jie pradėjo plisti, pakeisdami mechaninius droselius. Tada tapo įmanoma viename apšvietimo prietaise sujungti ir lempą ir jos paleidimo įrangą. Tik, be abejo, visa tai atitinkamai sumažinus ir dėl vietos trūkumo išmetus kai kurias „nereikalingas“ detales.
Taigi nuo pat pirmos atsiradimo dienos ir šiandien „taupiosios“ lempos savo efektyvumu nusileidžia analogiškos galios „vamzdeliams“. Ir skirtumas nėra toks jau mažas. Jei „taupiosios“ lempos efektyvumas yra 45–80 lm/W, tai standartinės liuminescencinės lempos – 60–100 lm/W, todėl CFL lempos ir yra pirmiausiai buitinio naudojimo lempos, nes pramoniniam ar viešųjų patalpų apšvietimui jos ypač retai naudojamos, nebent itin trūksta vietos.
Be to, „taupių“ lempų gyvavimo trukmė stipriai nusileidžia jų liuminescencinių „giminaičių“ gyvavimo trukmei. Jei neturite didesnių problemų su elektros tinklu ir naudojate vidutinės kokybės CFL lempas, galite tikėtis, kad lemputė jums tarnaus 6000–8000 valandų, tačiau tai trečdaliu, ar net perpus trumpiau nei veiktų standartinė liuminescencinė lempa, naudojama su atskira paleidimo įranga. Taigi akivaizdu, kad „taupioji“ lempa – tai kompromisas tarp patogumo naudoti buityje ir efektyvumo. Ir jei jūs ne šiaip keičiate lempas jau turimuose šviestuvuose, o įsirenginėjate visiškai naują apšvietimą namuose, tai reikėtų prisiminti.
Veiks „5 metus“... jei nejunginėsite
Be to, užrašas skelbiantis apie „5 veikimo trukmės metus“ pirmiausia yra marketingo specialistų triukas. Tiesiog apskaičiuojant lempos naudojimo buityje trukmę tradiciškai laikoma, kad tai 1000 valandų (kaitrinės lempos tarnavimo trukmė). Tačiau yra didelis skirtumas, ar lempa sumontuota.
Dažnas CFL lempų įjungimas-išjungimas (pvz. vonioje ar sanitariniame mazge) jas ganėtinai greitai sugadina. Keliems įjungimo-išjungimo ciklams iš tiesų apskaičiuota lempa, jūs greičiausiai ant masiniam pirkėjui skirtos lempos pakuotės nerasite, nes to nurodyti neprivaloma, o retas norės girtis vos 2–3 tūkst. ciklų skaičiumi. Tiesa, profesionalams skirtose lempose šis skaičius dažniausiai nurodomas.
Beje, aš neatsitiktinai prisiminiau elektros tinklo būklę. Jei jūsų sienose sudėti supuvę aliuminio laidai, jungtis kibirkščiuoja, o kaimynas rūsyje pasistatė pramonines stakles, kurias įjungus ar išjungus visame name mirksi šviesa, tuomet apskritai pamirškite, kas parašyta ant lempos pakuotės apie būsimą tarnavimo trukmę.
Visuomet reikia prisiminti, kad CFL lempa – tai elektronikos prietaisas ir jis kur kas jautresnis elektros tinklo problemoms nei kaitrinė lempa. Beje, tas pats galioja ir LED lempoms, kurios esant problemoms tinkle, genda lygiai taip pat sėkmingai kaip CFL. Ir nesvarbu, ar lemputė bus pirkta turguje ar „kilmingo“ gamintojo parduotuvėje. Be abejo, rimti gamintojai turi ypatingai atsparių lempų serijas, tačiau eiliniam pirkėjui jos nepasiekiamos, tad apie jas ir nekalbėkime.
Vis tik jei kelis kartus išmetėte lempą dar nepraėjus numatytam tarnavimo laikui, rimtai panagrinėkite, kas vyksta jūsų elektros tinkle. Maža gudrybė, kuri gali praversti: esant galimybei įsigykite Anglijos rinkai skirtas lempas (tik nepamirškite, kad pirkti reikia E27 arba E14 cokolio lempas). Jos – patvaresnės, nes turi dirbti 207–240 V įtampos diapazone.
Ar „šiltas“, ar „šaltas“ – vis tiek gyvsidabris
Daugiausiai klausimų tradiciškai kyla ne dėl CFL lempų taupumo, o dėl saugumo. Štai čia nuomonės stipriai išsiskiria. Viena, dėl ko sutariama, tai, kad šios lempos yra taršos gyvsidabriu šaltinis. Klaidinga manyti, kad „šalto“ (6400 kelvinų) spektro lempos yra gyvsidabrio, o „šilto“ (2700 kelvinų, 3000 kelvinų) – jau visiškai saugios. Tai nėra tiesa. Spektro spalvą lemia papildomos gamyboje naudojamos medžiagos.
Taip pat neverta pernelyg tikėti nuorodomis į „eko“, „low mercury“ („mažiau gyvsidabrio“, – liet.) ar nupieštais žaliais lapukais ant pakuotės. Gyvsidabrio lempoje vis tiek bus, ir tvarkyti sudužusią lempą reikia imantis atitinkamų atsargumo priemonių. Tiesa, tam, kad nukeliautumėte pas šv. Petrą jums reikėtų sudaužyti apie 60 lempų uždaroje nevėdinamoje patalpoje ir dar joje ganėtinai ilgą laiką išbūti. Tačiau net ir viena sudaužyta ir tinkamai nesutvarkyta CFL lempa sveikatos nepridės. Todėl jei jau taip atsitiko, kad sudaužėte lempą, saugiai surinkę ir kuo greičiau pašalinę iš namų visas šukes, nepamirškite dar ir išvėdinti patalpą.
Beje, būtent CFL lempų naudojimas tapo išaugusios aplinkos taršos gyvsidabriu priežastimi. Skirtingais vertinimais, lempų pramonė sunaudoja 3–4 proc. pasaulyje išgaunamo gyvsidabrio kiekio ir šis skaičius po truputį mažėja, tačiau esant dideliam taršos šaltinių paplitimui didėja gyvsidabriu užterštų teritorijų skaičius.
Dar vienas pavojaus šaltinis
Ir jei surinkti bei utilizuoti pramonės ir visuomeninės paskirties objektuose panaudotas vamzdelio tipo liuminescencines lempas techniškai nėra sudėtinga, tai iš pavienių vartotojų įsigytų taupiųjų lempučių sugrįžta vos 2–5 proc., o dėl skirtingų konstrukcinių sprendimų šios lempos ypač sunkiai utilizuojamos. Kodėl taip atsitinka – jau atskira tema, kurioje tektų nagrinėti ir ydingą atliekų tvarkymo politiką, ir iš esmės parazituojančių, neskaidriai veikiančių utilizavimo įmonių egzistavimą. Jos suinteresuotos kuo didesniu importuojamų apmokestinamų gaminių kiekiu (ir kuo prastesnės kokybės, tuo geriau), tad mieliau rengia spalvotas „aplinkosaugines“ akcijas savo įvaizdžiui gerinti, nei sprendžia atliekų utilizavimo problemą. Tačiau sugrįžkime prie nagrinėjamos temos.
Dar vienas tikras ar tariamas „taupių“ lempų pavojus yra šių lempų skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė. Pastaraisiais metais buvo paskelbti kelių tyrimų rezultatai, leidžiantys manyti, kad CFL lempų skleidžiama spinduliuotė gali pakenkti žmogaus sveikatai. Niujorko Stony Brook universiteto mokslininkai teigia, kad „taupiosios“ lempos skleidžiamos UV spinduliuotės pakanka pažeisti odos ląstelėms ir pagreitinti odos senėjimą, taip pat mokslininkai daro prielaidą, kad šio tipo lempų naudojimas gali paskatinti odos vėžio atsiradimą.
Taip pat tirtas UV poveikis akims ir padaryta išvada, kad ilgas buvimas liuminescencinėmis (t. t. „taupiomis“) lempomis apšviestoje patalpoje gali būti žalingas. Tiesa, pirmiausiai tyrėjus domina darbo vietos, kur po dirbtine šviesa praleidžiamos ne 2–3, o 8–12 val., todėl baimintis vėžio buitiniams vartotojams šiuo atveju, manyčiau, neverta.
Epilepsijos nesukelia, tačiau nemigą įvaryti gali
Nereikia baimintis ir epilepsijos priepuolio dėl „taupios“ lempos skleidžiamos šviesos. Tokia „sensacija“ gimė prieš kelis metus išplitus klaidingam britų mokslininkų atlikto tyrimo su liuminscencinėmis lempomis aprašymui. Iš tikro buvo tiriama lempų pulsacijos įtaka žmogaus savijautai.
Šios rizikos faktoriumi buvo įvardintos liuminescencinės lempos, veikiančios su droseliais, kurių kompaktinėje-fluorescencinėje lempoje tiesiog nėra. Jose yra elektroninis balastas, padidinantis mirksėjimo dažnį iki tokio lygio, į kurį žmogaus akis jau nereaguoja. Tačiau sensacijų ieškančių žurnalistų dėka epilepsijos priepuolių sukėlėjomis „tapo“ CFL lempos . Aš būčiau visai pamiršęs apie šį mitą, tačiau atkreipiau dėmesį, kad jis labai aktyviai eksploatuojamas pirmiausiai LED lempų platintojų puslapiuose, todėl esu priverstas šį mitą dar kartą paneigti.
Užtat sukelti nemigą ar galvos skausmą „taupios“ lempos gali kuo puikiausiai. Šalto spektro lempos šviesa mūsų smegenis veikia kaip signalas – dabar diena, miegoti negalima. Ir nesvarbu, kad iš tikro vakaras ar net gili naktis. Rezultatas gali būti liūdnas: pastovus dienos/nakties ritmo nepaisymas – tai ne tik miego sutrikimai, dirglumas, irzlumas ar galvos skausmas, bet širdies ir kraujagyslių ligos. Ir nors sveikatą labiau veikia ne šviesos spektras, o režimo nesilaikymas, tačiau ryšys tarp dirbtinio apšvietimo šviesos spektro ir fiziologinių reakcijų taip pat jau ištirtas ir nustatytas. Todėl vis tik nekabinkite miegamajame 4000–6400 kelvinų spalvinės temperatūros lempų.
Ar atsisakyti apskritai?
Ar reikia atsisakyti „taupių“ lempų naudojimo apskritai? Tikrai ne, nes ten, kur ilgesnį laiką reikia apšviesti patalpą jos tikrai pravers, jei tik nejunginėsite jų pernelyg dažnai. Be abejo, esant galimybei (pvz. virtuvėje) geriausiai įrengti apšvietimą naudojant „tikrąsias“ vamzdelines liuminescencines lempas, kurių didesnis ir efektyvumas ir šviesą skleidžiantis paviršius, kas lemia apšvietimo tolygumą.
Tačiau CFL lempą nėra universali apšvietimo priemonė, skirta visiems gyvenimo atvejams. Žemas spalvų atkūrimo koeficientas, prastas atsparumas karščiui ir šalčiui (esant -10 laipsnių Celsijaus dauguma lempų tiesiog neveikia), jautrumas elektros tinklo problemoms ir dažnam junginėjimui, pavojus sudaužius ir problemos utilizuojant verčia naudoti šias lempas apdairiai.
Tuomet galbūt universalus sprendimas yra šviesos diodų (LED) lempos? Apie šį ne mažiau diskusijų keliantį produktą pakalbėsime kitame straipsnyje.
